Lenkija ir Lietuva aklavietėje?

Lenkijos dienraštis „Žečpospolita“ 2011 11 24 d. išspausdino gan tendencingą straipsnį, kuriame lenkiškų mokyklų Lietuvoje streikų komiteto sekretorė Renata Cytacka bei Lenkijos prezidento Bronislavo Komorovskio (Bronisław Komorowski) patarėjas tarptautiniais klausimais Romanas Kuzniaras (Roman Kuźniar) išsako aštrią kritiką Lietuvos valdžios politikos lenkų tautinės mažumos atžvilgiu.

Straipsnio iš 2011 11 24 d. dienraščio „Žečpospolita“ vertimas

„Mažuma / Lenkiškose Lietuvos mokyklose paskelbtas pasirengimas streikui. Galimybių susitarti nematyti.

Ketinimas streikuoti paskelbtas likus dviem dienoms iki penkto specialiosios komisijos, kuri turėjo surasti kompromisą dėl naujo lenkų mažumą diskriminuojančio įstatymo, susitikimo. Lietuvoje gyvenantys lenkai reikalauja atšaukti nutarimą dėl lenkams ir lietuviams suvienodinto lietuvių kalbos brandos egzamino.

– Praėjo jau du ir pusė mėnesio nuo to, kai ekspertų grupės buvo susitikusios kelis kartus tiek čia, Lietuvoje, tiek Lenkijoje, bet, deja, be jokio rezultato. Lietuvos pusė išlieka visiškai kurčia lenkų vaikų tėvų postulatams. Mes suprantame, kad streikas nėra pats geriausias sprendimas, tačiau neturime kitos išeities, – „Žečpospolitai“ sako lenkiškų mokyklų Lietuvoje streikų komiteto sekretorė Renata Cytacka.

Komisiją švietimo reikalams rugsėjo pradžioje sudarė Lietuvos ir Lenkijos premjerai, kai rugsėjo 2 d. protestuodamos Lietuvos lenkiškos mokyklos paskelbė streiką. Varšuvos nuomone, Lietuvos valdžia nuo tada nepadarė jokių nuolaidų.

„Mūsų nuomone, ligšiolinius ekspertų komisijos darbo rezultatus sunku pavadinti patenkinamais“, – antradienį laiške Lietuvos ministrui pirmininkui Andriui Kubiliui parašė Donaldas Tuskas (Donald Tusk).

Vilnius perspėja

Lietuvos valdžia patenkinta komandos darbu. Ir kaip pareiškė Lietuvos premjeras, jie Švietimo įstatymo neketina keisti. Lietuvos švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sukritikavo ketinimą paskelbti streiką.

„Jeigu bus pasirinktos civilizuotos veiklos normas viršijančios protesto formos, tai tuomet mes sakysime, kad tai neadekvatūs veiksmai ir, manau, dar sugebame atskirti grūdus nuo pelų“, – sakė agentūrai BNS. Situacijos eskalavimu ministras kaltina Lietuvos lenkų rinkimų akciją.

Ginčas dėl dviejų šimtų tūkstančių siekiančios lenkų mažumos tapo rimtos krizės tarp Varšuvos ir Vilniaus priežastimi. Lietuvos valdžia, nepaisant daugelio pažadų lenkams, nesuteikė teisės pavardes rašyti lenkų kalba ir teritorijose, kur vyrauja lenkai, vietovių pavadinimus rašyti lenkiškai.

Tačiau pripažino, kad lenkai yra blogai integruoti ir priimtas įstatymas privers geriau išmokti lietuvių kalbą. Mažumų mokyklose padidintas dalykų, mokomų valstybine kalba, skaičius. Nuo 2013 m. abiejų tipų mokyklų mokiniai turės laikyti tokį patį lietuvių kalbos egzaminą.

Varšuva laukia

– Mums primeta, kad politikuojame. Tačiau, prašau, tegul ponas premjeras išaiškina mano vaikui, kokiu būdu per dvejus metus turi išmokti lietuviškai 137 autorių kūrinius ir po to išlaikyti brandos egzaminą, kai tuo tarpu lietuviškose mokyklose tam skirta dešimt metų? Norime, kad vaikai puikiai mokėtų valstybinę kalbą, tačiau taip pat norime, kad neužmirštų savo gimtosios kalbos. To mums ar mūsų tėvams nedraudė netgi sovietai, – pabrėžia Renata Cytacka.

– Tai nėra vienintelis nesutarimų taškas abipusiuose šalių santykiuose. Lenkai, tarp kitko, skundžiasi dėl negrąžinamo kadaise nacionalizuoto turto. Mažeikių naftą perėmusi Orlen įmonė oficialiai sako, kad Lietuvos valdžia apsunkina jų veiklą.

Premjeras Tuskas atmetė pasiūlymą sudaryti naujas darbo grupes, kurios užsiimtų abiejų šalių santykių problemomis.

„Iš esmės daugelį problemų galima išspręsti kalbantis, kartais užtenka dialogo su tautinių mažumų atstovais, o kartais, pavyzdžiui, žemės grąžinimo klausimu ar gimtosios kalbos vartojimo viešajame mažumos gyvenime klausimu, užtektų vienpusių veiksmų“, – rašė laiške.

 

„Žečpospolitai“ kalbėjo

Dalia Teišerskytė – Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė

Susiklosčiusi situacija yra labai bloga. Abi šalys privalo priimti kompromisus. Mūsų valdžia privalo suprasti, kad lenkiškoms mokykloms reikalingas pereinamasis laikotarpis. Neprivalome primygtinai reikalauti, tai nėra gyvenimo ar mirties klausimas. Lietuvoje gyvenanti lenkų visuomenė privalo suprasti, kad streikas nėra geras savo teisių ieškojimo būdas. Geras lietuvių kalbos mokėjimas – tai ypač lenkų jaunimo interesas. Kviečiu sėsti prie pokalbių stalo. Jeigu politikai nesugeba rasti bendros kalbos, tuomet prie pokalbių stalo reikia pakviesti kultūros, mokslo ir meno žmones iš abiejų šalių. Turiu viltį, kad jie padės surasti išeitį iš šios situacijos.

 

Profesorius Roman Kuźniar – Lenkijos Respublikos prezidento patarėjas

Su vis didesniu nerimu žvelgiu į kompromisui valios nebuvimą Lietuvos pusėje ir atvirą priešišką nusistatymą Lenkijos atžvilgiu. Didžiulis simpatijos potencialas lietuviams Lenkijoje gali pradėti mažėti. Lenkija su Lietuva stengėsi elgtis švelniai, tuo pačiu prisimindama potencialų skirtumus ir lietuvių kompleksus. Tačiau vis dėlto turime blogą patirtį, susijusią su Lietuvos valdžios nepagarba tarptautiniams įsipareigojimams mažumų ir dvišalių susitarimų klausimu. Lenkų mažuma tai lietuvių tapatybės praturtinimas, o ne jai iškylantis pavojus. Deja, negalime tuo įtikinti lietuvių. Kamuolys jų pusėje.

 

„Žečpospolita“, 2011 11 24 d.

Vertė Vytautas Batvinskas