„Neturime kitos išeities, kaip kreiptis į Lietuvos valstybę, kad padėtų mums tarpininkauti su Lenkijos valdžiomis ir spręsti sunkią lietuviškų mokyklų išlaikymo problemą“, – su tokiu laišku kreipėsi Punsko valsčiaus Navinykų, Pristavonių ir Vidugirių pagrindinių mokyklų vadovai, mokytojai ir mokinių tėvai.
„Dėl lėšų stygiaus Punsko valsčius priverstas uždaryti paskutines lietuviškas pagrindines mokyklas (Navinykų, Pristavonių ir Vidugirių), kurios yra toli nuo Punsko ir Seinų, todėl, be pagrindinio vaidmens, atlieka ir kultūros židinių užduotis“, – teigiama laiške, kuris adresuotas premjerui Algirdui Butkevičiui, švietimo ir mokslo ministrui Dainiui Pavalkiui ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariams.
Pasak keliasdešimt pasirašiusiųjų, per pastaruosius keletą metų, vykdant Lenkijos švietimo reformą, jau uždarytos lietuviškos mokyklos Vaitakiemyje, Krasnagrūdoje, Ramoniškėse, Lumbiuose. Lenkijos švietimo ministerija Punsko valsčiui neskyrė pakankamo finansavimo, tad kasmet švietimo reikmėms Punsko lietuviai skirdavo ir savo lėšų. Švietimo finansavimas tapo nepakeliama našta valsčiui, o centrinė valdžia, žadėjusi padidinti lietuviškų mokyklų mokinio krepšelį 80 proc., jį padidino tik 20 proc.
„Pasiliks viena pagrindinė mokykla Punske su lenkiškomis ir lietuviškomis klasėmis. Tai bus didelis, staigus smūgis visam mūsų krašto lietuviškam tapatumui. Sugriovus priešpilius, lietuviškas mokyklas, greitai grius ir pati pilis. Neliks mūsų krašto. Gerai žinom, kaip staigiai jis tirpsta ten, kur neliko lietuviškų mokyklų“, – rašoma kreipimesi.
„Neturime kitos išeities, kaip kreiptis į Lietuvos valstybę, kad padėtų mums tarpininkauti su Lenkijos valdžiomis ir spręsti sunkią lietuviškų mokyklų išlaikymo problemą. Nedrįstame Lietuvoje ieškoti finansinės paramos galimybių, nes gerai suprantame, kad Lietuvos valstybei sunku išlaikyti savo tautinių mažumų mokyklas. Kai kuriose iš jų taip pat yra nedidelis moksleivių skaičius, tačiau rajonų savivaldybės sugeba išlaikyti jas, nes Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija skiria joms tinkamą finansavimą. Ne tik pagal vaikų skaičių, bet ir mokyklos poreikius, – rašoma Punsko valsčiaus lietuvių kreipimesi. – Nežinome, kokiais būdais veiksmingai kovoti, reikalauti. Galbūt nelabai sugebame garsiai šūkauti, reikšti savo nuomonę.“
Galutinį sprendimą Punsko valsčiaus taryba turėtų priimti vasario 27 d. Vasario 20 d. šią problemą svarstys Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.
alkas.lt
Puikiai parasyta. Tik nenuleiskit ranku,pasiruoskit tolesnei kovai, nes politikams rupi savi reikalai. Net pavydas ima matant kaip, Lietuvos lenkai, turedami Lenkijos valdzios parama, puikiai kelia reikalavimus ir juos gauna. Ir dar skundziasi neva mes geriau turim.
Lenkevičius (ministras) atsiprašė lenkų,su „Punsko lenkų valdžia“ aptarė lietuviškų vadovėlių leidybą (cha, cha,), premjeras Butkevičius (gal) neatsiprašinėjo, bet ar bent kokį žodį apie mūsų reikalus pratarė Varšuvoje? Kas žino, nebent koks Tomaševskis, nes premjeras jį buvo pasikvietęs tam, kad papasakotų, ką nuveikė Varšuvoje. Tai išeitų, Lietuvos lenkų reikalus tvarkė.