Lenkijos lietuvių padėtis šiandien

„Lietuviais esame mes gimę, lietuviais turime ir būt“ – tai mūsų visų, po pasaulį išsibarsčiusių lietuvių, šūkis. Deja, gyvenant svetimoje aplinkoje šis natūralus ir prigimtinis siekis ne visados lengvai ir paprastai įgyvendinamas. Kelią tai pasiekti nusako 1949 m. Vokietijoje priimta Lietuvių Charta, o mūsų, Lenkijos lietuvių bendruomenės, veiklos konkrečius tikslus bei veikimo būdus nusako Bendruomenės įstatai. Taigi šie dokumentai ir yra tos gairės, kurių mes, Lenkijos lietuvių bendruomenės valdyba, dirbdami laikomės ir kuriomis vadovaujamės. „Lietuvių Charta“, LLB įstatai bei politinės Lietuvos ir Lenkijos sąlygos nusako Bendruomenės darbo barus bei pobūdį.

Prieš trejus metus spalio mėnesį įvykęs Lenkijos lietuvių bendruomenės suvažiavimas įgaliojo trejiems metams atsakingai dirbti Lenkijos lietuvių labui bei atstovauti jiems tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje, tiek bendraujant su Pasaulio lietuvių bendruomene. Kadangi Bendruomenės valdybai pirmininkauti man teko jau ne pirmą kadenciją, galima būtų ją palyginti su ankstesnėmis ir nusakyti šios kadencijos tam tikrą specifiką. Mat iš tiesų pastarieji treji metai buvo savotiškai kitokie nei ankstesni. Todėl kalbėdama apie valdybos veiklą daugiausia susitelksiu ties tais aspektais, kurie yra nauji, ir ties tais, kurie itin smarkiai sąlygoja mūsų bendruomenės padėtį. Taip pat pasistengsiu pristatyti tuos darbo barus, kurie šios kadencijos valdybai buvo itin svarbūs.

Lenkijos lietuvių bendruomenės suvažiavimas

Gyvename specifiniame regione, kurio žmonių mentalitetą formavo ne tik gyvenimo vieta, bet ir daugybė istorinių faktų. Kaip bendruomenė esame specifinė tuo, kad gyvename Lietuvos etninėse žemėse ir artimoje kaimynystėje su Lietuva. Dėl geopolitinės padėties ir istorinių įvykių visais laikais lietuvių padėtis šiame krašte buvo komplikuota, todėl dažnai komplikuoti būdavo šiame krašte gyvenančių lietuvių pasirinkimai. Nūdiena nėra lengvesnė ar paprastesnė. Mūsų gyvenimui daro įtaką daug veiksnių, nekalbant apie ekonominę šalies situaciją (tai liečia visus, nepriklausomai nuo tautybės). Mūsų savijautą ir, kaip minėjau, pasirinkimus labai stipriai veikia tai, kokios politinės jėgos bei ideologinės bangos vyrauja valstybėse: tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje, kiek jos palankios mums. Žinoma, labai svarbus veiksnys yra tai, kaip klostosi Lenkijos ir Lietuvos santykiai.

Per pastaruosius metus, nepaisant to, kad 2005 metais priimtas Tautinių ir etninių mažumų įstatymas, daugumos visuomenės santykis į tautines mažumas ir ypač į lietuvius ne pagerėjo, o, sakyčiau, vis prastėja. Visuomenėje gausu antilietuviškų nuotaikų, kurių liudininkai buvome rugpjūčio mėnesį, kada Punsko valsčiuje buvo aptepliotos dvikalbės lentelės, išniekinti du lietuvių kultūrai svarbūs paminklai: Punske Klojimo teatro 100-mečiui atminti ir Bubeliuose, Albino Žukausko tėviškėje, Berznyke išdygo dar vienas lietuvius žeidžiantis, istorinę tiesą iškreipiantis, lietuvių karių atminimą niekinantis paminklas. Šie įvykiai atsirado Lenkijos lietuvių bendruomenės susidomėjimo ir darbo centre. Mes negalime likti abejingi dėl išpuolių prieš mus, t. y. prieš mūsų tapatybę. Beje, nacionalistinių išpuolių šiais metais būta ne tik prieš lietuvius. Susitikime Balstogėje su vaivada bei policijos komendantu visų Palenkės vaivadijoje gyvenančių tautinių mažumų atstovai pasisakė jaučią pavojų. Manyčiau, tai turėtų būti labai rimtas signalas Lenkijos valdžiai imtis priemonių stabdyti tokias nacionalizmo apraiškas, jas vienareikšmiai pasmerkti ir atsakingai vertinti visuomenėje vykstančius pavojingus procesus. Deja, tokių veiksmų iš Varšuvos kol kas nepastebėjome. Kol kas nesulaukėme jokios reakcijos dėl minėtojo Berznyke esančio paminklo, niekinančio tose kapinėse palaidotų Lietuvos savanorių atminimą. Prieš pora savaičių LLB kartu su LLD kreipėsi į Lenkijos premjerą, atkreipdamos dėmesį į mus neraminančias nuotaikas. Rašte, tarp kita ko, paminėjome: „(…) nuolat siaurinamas lietuviškų mokyklų tinklas, ignoruojami elementarūs poreikiai mokyklas aprūpinti reikiamais vadovėliais (…). Daugėja pasityčiojimo iš žmonių, kai viešose vietose išgirstama vartojant lietuviškas pavardes ar gimtąją kalbą, atvejų, panaikinta vienintelė lietuviška laida Balstogės televizijoje. Visa tai bei smurto proveržiai minint Lenkijos Nepriklausomybės atkūrimo dieną Varšuvoje rodo stiprėjančias nacionalistines nuotaikas ir kelia nerimą lietuvių tautinei mažumai Lenkijoje.

Nerimaujama visų pirma dėl viešųjų išpuolių prieš Lenkijos lietuvius. Punsko savivaldybėje buvo sunaikintos lentelės su dvigubais vietovių pavadinimais bei du lietuvių kultūros kūrėjams skirti paminklai. Iki šiol šių išpuolių kaltininkai nesurasti ir nenubausti. Tuo pat metu valstybės administracija verčia savivaldybę kuo skubiau pakabinti dvikalbes lenteles, prieš tai deramai neįvertinusi esamos padėties bei aplinkybių, dėl kurių šie išpuoliai buvo įvykdyti.“ Taip pat rašėme: „Norime priminti, kad Berznyke (Seinų savivaldybė) jau keleri metai vykdoma „įamžinimo pažeminant“ akcija. Statomi nauji paminklai, provokuojantys lenkų ir lietuvių konfliktą. Šiais „paminklais“ siekiama radikalizuoti lenkų nacionalistines nuotaikas ne tik Lietuvos, bet taip pat vietinės lietuvių mažumos atžvilgiu. Prieš kelias savaites pritariant vietinei valdžiai buvo pastatytas dar vienas paminklas, žeminantis Berznyko kapinėse palaidotus Lietuvos karius, kurie žuvo 1920 metais lenkų ir lietuvių konflikto metu. Tai ligi šiol lenkų tradicijoje analogų neturintis atvejis, kuomet žuvusių karių atminimo įamžinimas vykdomas juos pažeminant.“

Valdyba, susirūpinusi tokiomis tendencijomis, dėjo pastangų, kad minėtieji veiksmai būtų sustabdyti bei keistųsi visuomenėje vyraujančios nuotaikos. Su apgailestavimu turiu pranešti, kad atsakymas, gautas iš Lenkijos premjero, to nerimo nė kiek nesumažino. Vis dėlto Varšuvoje nenorėta išgirsti mūsų susirūpinimo žodžių. Beje, kol kas nei Lenkijos, nei Lietuvos valdžia nesiėmė jokių žingsnių, kad Berznyko kapinėse esantys lietuvius žeidžiantys ir nesantaiką skatinantys paminklai būtų pašalinti. Manau, būsimajai valdybai šie uždaviniai galbūt bus prioritetiniai.

Po vasarą įvykusių išpuolių prieš lietuvius, kai buvo nutepliotos dvikalbės lentelės bei išniekinti mūsų paminklai, LLB valdyba surengė tai problemai aptarti valdybos posėdį. Jo metu valdyba vienbalsiai parėmė Punsko valsčiaus viršaičio išsakytą poziciją susilaikyti nuo lentelių grąžinimo į savo vietas bei išvis atsisakyti dvikalbių lentelių, kol Lenkijoje pasikeis nuostatos lietuvių tautinės mažumos atžvilgiu, t. y. kol bus patenkinti esminiai poreikiai švietimo srityje, kol bus vienareikšmiai pasmerktos visos nacionalizmo apraiškos, kol nebūsim laikomi įkaitais santykiuose su Lietuva.

Apie esamą padėtį bei labai skaudžias netektis švietimo srityje lapkričio 23 dieną kalbėjomės su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos aukščiausiuoju komisaru tautinių mažumų klausimams Knutu Vollebaeku. Panašu, kad komisaras savo išvadas pristatys apie gruodžio vidurį.

Lenkijos lietuvių bendruomenės suvažiavimo akimirka

Per pastaruosius trejus metus valdybai pasisekė pristatyti mūsų bendruomenės padėtį Lietuvos žiniasklaidoje bei sudominti didžiąją dalį Lietuvos gyventojų mums rūpimais klausimais. Ypač aktyviai žiniasklaida domėjosi Lenkijos lietuviais pastaraisiais metais. Apie čia vykstančius įvykius rašydavo interneto portalai: delfi.lt, alfa.lt, alkas.lt., voruta.lt, pasirodydo reportažai valstybinėje Lietuvos televizijoje, kartais valstybiniame Lietuvos radijuje. Dėl informacijos sklaidos daug pasitarnavo Sigito Birgelio redaguojamas Lenkijos lietuvių portalas www.punskas.pl.

Atstovavimas

Lenkijos lietuvių bendruomenė vis svaresnį balsą turi Pasaulio lietuvių bendruomenės įvairiose struktūrose: Petras Maksimavičius dirba Pasaulio lietuvių bendruomenės valdyboje, jis taip pat priklauso Lietuvos vyriausybės ir Pasaulio lietuvių bendruomenės koordinacinei tarybai, per posėdžius pristato Lenkijos lietuvių bendruomenei aktualius klausimus. Aš jau kelerius metus dirbu Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijoje, nuo šių metų spalio kartu su Seimo nariu Pauliumi Saudargu esu tos Komisijos kopirmininkė. Atstovauju etninių žemių lietuviams. Posėdžių metu būna galimybė išsakyti aktualius mūsų klausimus, ieškoti geresnių sprendimų, priimti rezoliucijas dėl mums rūpimų problemų. Tarkim, pavasario sesijoje buvo priimta rezoliucija dėl Lenkijos lietuvių švietimo padėties. Algirdas Vaicekauskas ir Algirdas Zimnickas priklauso bendrai Lenkijos vyriausybės ir tautinių mažumų komisijai. Algirdas Vaicekauskas ir aš dalyvavome Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų grupės darbuose. Penktadienį įvyko paskutinis šios grupės posėdis Trakuose.

Švietimas

Rūpinimasis lietuvių švietimu išlieka Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos prioritetinis reikalas. Mokyklų lietuvių dėstomąja kalba tinkamas finansavimas, aprūpinimas vadovėliais – tai nuolatiniai klausimai, kuriuos pastaruoju metu LLB valdyba kelia per įvairius susitikimus, rašo raštus atsakingoms institucijoms. Spalio 24 d. Vidaus reikalų ir administracijos ministerijos surengtoje konferencijoje, kurios metu buvo įvertintas Lenkijos lietuvių švietimo plėtros strategijos įgyvendinimo dešimtmetis, Lenkijos edukacijos ministerija patikino, kad planuojama įvesti papildomą svertą tautinių mažumų toms mokykloms, kur mokymas vyksta gimtąja kalba. Tai iš dalies spręstų šiuo metu itin skaudžią mokyklų finansavimo problemą. Tačiau šį nuostatą įgyvendinti planuojama tik 2013 metais. Šiems metams papildomų lėšų – 350 000 litų – Punsko valsčiaus mokykloms pažadėjo skirti Lietuvos Respublika, taip pat Lietuvos Respublika kiekvienais metais apie 40 proc. prisideda prie Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos išlaikymo. Turint omeny, kad nuo 1999 metų mūsų krašte buvo uždarytos 6 mokyklos, kuriose buvo ugdomi lietuviai mokiniai, valdyba laikosi pozicijos, kad Lenkijos valstybė privalėtų visiškai finansuoti likusių mokyklų veiklą.

Kai kurie procesai būna ilgalaikiai, taigi ankstesnių kadencijų LLB valdybų pastangų dėka pernai buvo baigtas statyti ir atiduotas naudoti Punsko Kovo 11-osios lietuvių licėjaus priestatas. Beje, kad pasiektumėm apčiuopiamus rezultatus, dažnai reikia daugelio žmonių konsolidacijos ir angažavimosi. Taigi įsijungus mokytojų tarybai, mokinių tėvams, apskrities valdžiai ir Bendruomenei, kaip matome, įmanoma apčiuopti konkrečius rezultatus.

Didžiąja dalimi mokyklos formuoja mūsų savastį. O mokytojo vaidmuo visuomenėje pripažintas kaip ypatingo asmens. Todėl itin svarbu, kad mūsų mokyklų mokytojai jaustų atsakomybę ne tik už tai, kas vyksta nuo skambučio iki skambučio, bet taip pat už mūsų bendruomenės ateitį. Beje, kaip jau minėjau, tik susivienydami bendrai veiklai ir dirbdami kartu bendram tikslui galime pasiekti rezultatų. Manyčiau, kad mokytojai yra ta visuomenės grupė, kuri galėtų, gal ir turėtų, sudaryti mūsų organizacijų branduolį, aktyviai įsitraukti ne tik į saviveiklinį gyvenimą, bet ir visuomeninę veiklą nevyriausybinėse organizacijose, atstovaujant ir ginant mūsų interesus. Jei nuo šios tradicijos nueisime, kaži ar atsiras, kas apgins mūsų mokyklas, tuo pačiu ir mūsų darbo vietas. Todėl visus labai raginčiau nevengti imtis atsakomybės dirbti organizacijų struktūrose, ypač valdybose.

Renginiai

Kadangi bendruomenėje veikia keletas lietuvių organizacijų, kurios daugiausia organizuoja kultūrinius renginius, Lenkijos lietuvių bendruomenės valdyba sau tokio tikslo nekelia. Tačiau beveik kiekvienais metais surengia konferenciją svarbių minėjimų proga. 2009 metų gruodį konferencija paminėjome Šlynakiemy žuvusių Jurgio Krikščiūno ir Vytauto Prabulio žūties metines, 2011 metų pavasarį surengėme tarptautinę konferenciją 1941 metų trėmimų iš Suvalkų krašto 70-osioms metinėms atminti. Joje pranešimus skaitė Vytauto Didžiojo universiteto, Balstogės universiteto dėstytojai, Suvalkų archyvo darbuotojai, mūsų krašto istorikai.

2008 m. lapkritį kartu su LR ambasada Varšuvoje įtvirtinta ir atidengta atminimo lenta, įamžinanti 1918 m. lapkričio 15 d. mitingą, kurio metu Punsko apylinkių 49 kaimai pasisakė už lietuviško valsčiaus įkūrimą, bei pirmojo viršaičio Petro Pacenkos atminimą.

Lenkijos lietuvių bendruomenė dažnai inicijuoja ir organizuoja Lietuvos aukštų pareigūnų apsilankymą šiame krašte. Taigi 2008 m. mūsų kvietimu Punske, Seinuose ir Smalėnuose lankėsi Kardinolas Audrys Juozas Bačkis, 2009 m. Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas, užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, 2010 – Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Irena Degutienė, užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, o 2011 metais LR švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Sielovada

Sielovados srityje nuo paskutinio LLB suvažiavimo įvyko du esminiai pokyčiai: taigi po Kardinolo Audriaus Juozo Bačkio vizito mūsų krašte į Seinus pagalbiniu vikaru dirbti atvyko kunigas iš Lietuvos Bernardas Augaitis, o vėliau Punske kun. Donatą Rolskį pakeitė kun. Egidijus Kazlauskas. Tikriausiai nelengva šiems jauniems kunigams darbuotis ir susivokti kartais painiuose mūsų bendruomenės santykiuose ar perprasti sudėtingai besiformavusį mūsų mentalitetą. Tačiau dėkokime Dievui už jų auką, jų norą mus suprasti ir padėti mums bei jų atsakingą ir nuoširdų darbą. Belieka palinkėti jiems stiprybės.

Gaila, kad Elko vyskupas neatsižvelgė į Smalėnų lietuvių parapijiečių ir mūsų prašymus palikti parapijoje kunigą, mokantį lietuvių kalbą. Deja, toje parapijoje padėtis sudėtinga, ir vargu ar šiuo metu įmanoma būtų ką nors pagerinti.

Žiniasklaida

Kalbėdami apie mūsų žiniasklaidą, turime omeny lietuviškas radijo valandėles Balstogės radijuje, TV laidas Balstogės televizijoje, keletą lietuvių periodinių leidinių: „Aušrą“, „Suvalkietį“, „Aušrelę“, „Šaltinį“, ir pastaruoju metu interneto portalą www.punskas.pl.

Šiuo metu didžiausia problema kilusi dėl lietuviškų laidų Balstogės televizijoje. Nuo praeitų metų sausio

1 d. tos laidos rodomos Balstogės regioninėje televizijoje, o Punsko ir Seinų krašte dėl techninių galimybių jos nėra matomos. Mūsų valdyba siuntė raštus Lenkijos radijo ir televizijos tarybos pirmininkui, informuodama apie tokią mums nepriimtiną padėtį, tačiau buvo atasakyta, kad Lenkijoje ruošiamasi skaitmeninti visas televizijas, ir tuomet tos laidos bus visiems prieinamos ir matomos. Deja, š. m. vasarą, rugpjūčio mėnesį, vėl gavome informaciją, kad jos išvis panaikinamos (paradoksas!!!) dėl mažo žiūrovų skaičiaus. Tai akivaizdus Lenkijos radiofonijos ir televizijos įstatymo pažeidimas. Tuomet vėl šį klausimą iškėlėme minėtajam Lenkijos radijo ir televizijos tarybos pirmininkui. Bendra Lenkijos vyriausybės ir tautinių mažumų komisija irgi priėmė kreipimąsi dėl laidų. Balstogės TV direkcija pakeitė sprendimą ir lietuvių laidas sugrąžino. Deja, jos vis dar pasilieka matomos tik Balstogės regioninėje televizijoje.

LLB valdyba minėtos žiniasklaidos atstovams visą laiką teikė informaciją aktualiais klausimais, ką Jūs puikiai patys galėjote stebėti.

Baigdama ataskaitinį pranešimą norėčiau visiems priminti, kas šią kadenciją dirbo LLB valdyboje, bei nuoširdžiai visiems jiems padėkoti. Tai: Petras Maksimavičius, Algirdas Vaicekauskas, Sigitas Birgelis, Tadas Bagdonavičius, Jolanta Jonušonytė, Irena Marcinkevičienė, Aldutė Jonušonytė. Nuoširdžiai dėkoju už kiekvieno Jūsų indėlį siekiant mūsų bendrų tikslų.

Taip pat naudodamasi proga norėčiau padėkoti visiems, su kuo man teko vienu ar kitu būdu bendradarbiauti, visų lietuviškų organizacijų vadovams, valdyboms, kultūros įstaigų vadovams, darbuotojams, mokyklų direktoriams, mokytojams ir visiems kitiems. Be jūsų indėlio mes būtumėme silpnesni. O jei valdyba dirbdama padarė klaidų, gal kada nesuspėjo kokio darbo atlikti ar ne tokį žodį pasakė, būkite atlaidūs mums.

Pabaigoje keletas minčių pamąstymams. Visuotinai kalbama, kad šiandienės visuomenės išgyvena vertybių krizę. Globalizacija, vartotojiško gyvenimo būdo propagavimas, – visa tai išstumia senąsias vertybes. Tačiau kas žmogus būtų be vertybių, be savasties, be tikėjimo tuo, kad jam protėvių pavesta misija išsaugoti tai, ką yra paveldėjęs, taigi ir savo tautinę tapatybę. Manau, mes privalome neleisti šiai vertybei nusidėvėti. Tikėdami savo darbų prasmingumu tuo pačiu suteikiame savam gyvenimui prasmės. Taigi nebūkime abejingi mūsų esminiams dalykams. Tikiu, kad naujai išrinkta valdyba turės naujų idėjų, naujų būdų pasiekti mūsų Bendruomenės svarbiausiems tikslams. Linkiu rezultatyvaus suvažiavimo, karštų diskusijų ir sėkmingų rinkimų.

Irena GASPERAVIČIŪTĖ

Pranešimas, skaitytas LLB suvažiavime