Pasibaigus Lenkijoje parlamento rinkimų kampanijai, kur, deja, nevengta ir nacionalistinės kortos, tinkamas metas atsigręžti į lietuvių padėtį Lietuvos lenkiškosiose savivaldybėse. Skirtingai nuo Lenkijos lietuvių, pietryčių Lietuvoje yra ujami ne lenkai, o lietuviai, nors ir gyvena savo Tėvynėje.
Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose jie patiria vienpartiniu tautiniu pagrindu įsitvirtinusių vietos politikų kurstomą persekiojimą vien dėl to, jog jie nepriklauso lenkiškai bendruomenei ir savarankiškai balsuoja per rinkimus. Vietos valdžia atvirai pažeidinėja ne tik šalies įstatymus, bet ir žmogaus teises, nes nebejaučia čia centrinės valdžios – ji nebegina diskriminuojamų piliečių.
Visai kitaip elgiasi Lenkijos vyriausybė, kuri akivaizdžiai naudojasi Lietuvos valdžios neveiklumu. Tai geriausia atspindi abiejų šalių valdančiųjų politikų veiksmai per pastaruosius parlamento rinkimus Lenkijoje ir savivaldos rinkimus Lietuvoje.
Mūsų šalies vyriausybės nariai prieš vietos rinkimus nuvykę į Šalčininkus gynė ne diskriminuojamos lietuvių bendruomenės teisėtus interesus, bet bandė įsiteikti Lietuvos lenkų politiniams lyderiams ar net patarinėjo savivaldybės vadovams kaip faktiškai valstybės vardu pasiskolinti pinigų iš užsienio bankų. Lenkijos vyriausybė elgėsi priešingai – ji savo tautinės politikos strėles nukreipė Lietuvos lenkams politiškai ir finansiškai remti.
Daugelį valstybės ir mokesčių teisės specialistų pribloškė žinia, kad Lenkijos vyriausybė, ne tik skiria pinigų Lietuvos valstybės pilnai finansuojamoms lenkiškoms mokykloms, bet dar dalija po 1000 zlotų pirmokėlių tėvams, kurie pasirinks lenkiškas mokyklas. Toks įstatymams ir tarpvalstybinėms sutartims prieštaraujantis piliečių papirkinėjimas tautiniu pagrindu ypač kursto nesantaiką tarp lenkų ir lietuvių bendruomenių.
Priešingai, pasyviai elgiasi Lietuvos valdantieji, kurie toliau demonstruoja abejingumą perpildytoms lietuviškoms mokykloms, kurios dažnai glaudžiasi aptriušusiose šaltose patalpose. Vietos lietuvių papiktinimui šalies valdžia erdvesnėse lenkiškose mokyklose mažina minimalų mokinių skaičių ir penktadaliu didina moksleivio finansinį krepšelį, kai Lenkijos valdžia akivaizdžiai nesilaiko simetrijos principo- ji taupydama pinigus masiškai uždarinėja mažesnes lietuviškas mokyklėles.
Šalies vyriausybės administracinį ištižimą, kuris beje nesustiprins Lietuvos autoriteto dvišaliuose santykiuose, demonstruoja Švietimo ir mokslo ministerijos vadovų abejinga reakcija į skandalingą 1000 zlotų pakišą. Užuot adekvačiai reagavusi turimomis finansinėmis ir teisinėmis priemonėmis, kai kurie iš jų net bando pateisinti kolegų lenkų nekorektiškus veiksmus, teikdami Lietuvos paramos užsienio mokykloms pavyzdžius. Tačiau Lietuva remia šeštadienines ir kitokias nevalstybines mokyklėles, kurios negauna įprasto valstybinėms mokykloms finansavimo. Mūsų valstybė remia užsienyje švietimo programėles, skirdama nedideles lėšas pačioms įstaigoms, o ne piliečių papirkinėjimui menkinant lojalumą valstybei ar provokuojant tautinę nesantaiką.
Nacionalinės vyriausybės, lyginant su vietos valdžia, turi nepalyginamai daugiau teisinių ir finansinių galių paremti diskriminuojamas bendruomenes. Nelojalūs valstybei vietos politikai, prireikus, tramdomi ir finansiniais svertais, ypač kai savivaldybių biudžetai ir investicinės programos priklauso nuo centrinės valdžios sprendimų ir ji pati gali finansuoti būtiniausias reikmes. Tačiau valstybiniai svertai lenkų politikų kontroliuojamose Lietuvos savivaldybėse arba netaikomi, arba nukreipiami priešinga kryptimi. Tad ar verta stebėtis, kad čia vietos valdininkai dažnai veikia savanaudiškais politiniais tikslais. Tenka pripažinti, kad dabartinė šalies vyriausybė, ypač po to, kai panaikino Vilniaus apskrities administraciją,Vilniaus ir Šalčininkų savivaldybėse, deja, beveik nebekontroliuoja padėties.
Per pirmąjį Nepriklausomybės dešimtmetį šalies vyriausybės pietryčių Lietuvoje steigė centrinei valdžiai (apskričiai) pavaldžias ir jos finansuojamas švietimo ir socialines įstaigas, pradėjo įgyvendinti veiksmingas ekonomines, socialines ir kultūrines programas lietuvių mažumos atskirčiai panaikinti ir Lietuvos lenkų lojalumui valstybei stiprinti.
Taip subalansavus centrinės ir vietos valdžios įtaką, subliūško vietos lenkų politinių jėgų ( bandžiusių šlietis prie Maskvos ar Varšuvos) autonomijos idėjos, pagerėjo sąlygos dvišaliams santykiams su Lenkija. Kremliaus nuostabai Lenkijos ir Lietuvos santykiai buvo išaugę į abipusiai pagarbią partnerystę, įgyvendinamą per reguliarius dalykiškus tarpvyriausybinės tarybos posėdžius.
Pastaruoju metu paaštrėjusių Lietuvos ir Lenkijos santykių normalizavimu turėtų būti suinteresuotos abi valstybės, nes priešprieša naudinga tik Rusijoje stiprėjančioms nedraugiškoms jėgoms, kurios toliau bando didinti savo įtaką Baltijos valstybėse ir Vidurio Europoje (per jas – ES ir NATO) jų „skaldymo“ principu. Tačiau bestuburė Lietuvos politika nepasitarnaus dvišaliams santykiams su Lenkija normalizavimui.
Lietuvos valdantiesiems politikams metas apsispręsti, kam ji toliau teiks prioritetą: ar aštresnei retorikai dėl lenkiškų pavardžių rašymo ir kai kurių dalykų mokymosi lietuvių kalba, ar valingesnei finansinei ir socialinei politikai pietryčių Lietuvoje, siekiant iš esmės palengvinti lietuvių bendruomenės gyvenimo sąlygas ir pašalinti vietos lenkų politikams sąlygas tautinę kortą panaudoti savanaudiškais partiniais tikslais.
Nenoriu užgauti nacionalinių jausmų tiems, kurie pirmenybę teikia lenkiškų rašmenų pase vietai ar lietuvių kalba dėstomų dalykų švietimo įstatyme apimčiai. Tačiau Lietuvos lenkai netaps lojalesni Lietuvai vien dėl to, jog asmens dokumentuose atsiras viena ar kita lenkiška raidė. Greičiau priešingai, tokia erzinimo retorika ir populistine politika tik suteikiame vietos politikams naujų galių stiprinti savo vienpartinę tautinę įtaką rinkėjams ir tarpusavyje priešinti kaimynines valstybes.
Žinoma, valingesnės tautinės politikos ir administracinio darbo vengiantiems vyriausybės politikams daug lengviau savo neveiklumą pridengti įstatymų pataisų skambesnėmis frazėmis, kurios savaime iš esmės nieko nekeičia – jos nei kiek nepagerins lietuvių tautinei mažumai sąlygų nei Lenkijoje, nei lenkų kontroliuojamose savivaldybėse Lietuvoje. Skambi politinė ar įstatyminė retorika negali atstoti valingos tautinės politikos stuburo, kurį akivaizdžiai prarandame tautinės nesantaikos kurstytojų naudai.
Gediminas Vagnorius, delfi.lt
,,nera ko stebetis kad nekas ne nori vesti savo vaiku ilietuviškas mokyklas…“-vargšeli tu vargšeli,tu tiek nežinai tikros padėties Lietuvoje,o taip pat ir Lenkijos istorijos,kad man jau nusibodo valytis į tavo durnumą kojas,kaip į grindų skudrą.
Lenkija ir puola į psichozę dėl to,kad mato,kaip masiškai tie a la ,,lenkai“ bėga iš lenkiškų ir rusškų mokyklų į lietuviškas.Bėga ne tik mokantys lietuviškai vietiniai tuteišiai,bet ir atvykusių po karo sovietinių kolonistų anūkai,vis dar nemokantys lietuviškai.Net Šalčininkuose(Soleczniki),kur lietuvių mažiau 10%,lietuviškoj ir lenkiškoj gimnazijose mokinių vienodai.Dauguma lietuviškų mokyklų perpildytos,vaikai netelpa,mokosi 2 pamainomis,buvo vienu metu net 3.O lenkų mokyklos pustuštės ir klases vos-vos sukomplektuoja,nors mokinių normą kvaili lietuviai jiems ir sumažino ant savo galvos.
Vilniaus rajone lietuvių tik 22%,bet mokinių skaičius išaugo nuo 36,7proc. 2000 metais iki 48,8% 2010m.O lenkų mokinių sumažėjo nuo 49,8% iki 48,2%.Lietuviškai mokosi daugiau negu lenkiškai,nors lietuvių 4 kartus mažiau.Labai jau bloznas tas tavo,,niekas ne nori vesti“.Jeigu jau meluoji,tai meluok taip,kad sunku būtų patikrinti.
Nesitraukia Steponavičius.Egzaminas atidėtas 2 metams,tai tik simbolika,o praktiškai tas pats.
,,Kodėl švietimo ministerija nenorėjo kalbeti su tevu forumu?“-kalbėjo 20 metų,ar dar mažai?Kalbėjo,aiškino,kad įves,atidėliojo,o lenkai vis įžūlėjo.Su lenkais negalima kitaip,kaip korektiškai,bet griežtai ir be nuolaidų.Nuolaidas ir mandagumą jie priimą kaip silpnumą ir pradeda šantažą.
Reikia imti pavyzdį iš lenkų,kai jie atplėšė nuo Lietuvos lietuviškas Suvalkijos teritorijas.Uždarė lietuviškas mokyklas be jokio perspėjimo ir pereinamojo laikotarpio.
,,kodėl Vilniaus arkikatedroje negali būti laikomi mišios lenkų kalba?“-sveikinu,greitai darai pažangą.Neberašai,kad lietuviai plėšo lenteles,o tik nuėmė lentelę;neberašai,kad lenkams uždrausta melstis katedroje,o tik mišios uždraustos.Gal tikrai turi kažkiek lietuviškos sąžinės likučių,kurie kartais prasikalą pro lenkiškos propagandos mėšlą.
Dabar prie reikalo.Mišios katedroje galimos tik lietuviškai todėl,kad katedra yra vienas iš Lietuvos valstybingumo simbolių.Įsileisti į ją lękiškas mišias,tai tas pats,ką į herbą prie raitelio dar įkelti erelį,ar Lietuvos vėliavą papildyti balta spalva.
Seinų lietuviai beveik 40 metų kovojo,kad lenkai leistų grįžti jiems į baziliką,prie kurios statymo daug prisidėjo jų protėviai,o lenkai juos iš ten išvarė.Tik Popiežiaus valia lietuviams leista ten grįžti.Ir kovojo jie tik ramiomis maldomis,ašaromis ir prašymais,be psichozės,melo ir šmeižto.Imkit pavyzdį iš lietuvių ir gražiai pagarbiai kreipkitės į popiežių,gal padės.
Aš tau pabandysiu atsakyti,tikiuosi,kad nedings šį kartą.
1.,,Kodėl lenkai ne gali melstis lenkiškai arkikatedroje“
Lenkai MELSTIS gali lenkiškai.Gali atlikti lenkiškai išpažintį,jei suras mokantį lenkiškai kunigą.Lenkiškai neleidžiamos MIŠIOS.Kaip pastebėjau,lenkai labai mėgsta vadinti vienus dalykus kitais ir sutirštinti spalvas.Čia kaip su vienos lentelės nuėmimu komercinės TV,leidus namo šeimininkui.Lenkai iš to padarė vaizdą,kad po lenkų kaimus siaučia lietuvių gaujos,masiškai plėšiančios lenteles.
2.,,Kodėl vietovardžiai negali turėti ir lenkiškų pavadinimų“.
Todėl,kad seimas durnas.Prezidentė ir vyriausybė neprieštarauja,esu įsitikinęs,kad po rinkimų ateis protingesnis seimas.
3.,,Kodel lenku kalbos egzaminas neprivalomas“
Nežinau,kaltininko nurodyti negaliu.Manau,kad turi būti privalomas,jeigu žmonės to nori.
Tęsinys rytoj<iškilo problemų.
Pone administratoriau,kodėl dingsta mano atsakymai Romui?Tiksliau,net visai nepasirodo?Aš vargstų,skaitydamas lenkiškus šaltinius,sugaištu valandą,kartais dvi.Juk aš nerašau,kas man atrodo,o tai,ką rašė prieš 100-200-300 ir daugiau metų lenkų mokslininkai ir chronistai.Būna labai skaudu,kai toks darbas nueina niekais.
,,Kodėl pereinamas laikotarpis i suvienodintą egzaminą tiktai 2 metai?“-jau priš 20 metų lenkams buvo pasakyta,kad Lietuvoje bus tokia pati valstybinės kalbos naudojimo sistema,kaip ir Lenkijoj,tik nenurodyta kada ir lenkai tikėjosi,kad gal po 100metų.Jeigu 20 metųjiems neužtenka pasiruošimui,tai jų problema.Kai lenkai okupavo Suvalkų trikampį,jie mažiausiai rūpinosi pereinamu laikotarpiu,uždarė lietuvių mokyklas,laikraščius,draugijas ir žinokitės litvinai,norit mokytis,tai mokykitės lenkiškai.Pereinamasis laikotarpis-0,00 metų.Ir jie to visai nesigėdija.
,,Kodėl žemės gražinimas taip lėtai eina?-todėl,kad vieninteliuose tik tuteišių teritorijose vietinė jų pačių valdžia nerezervavo gražiausių vietų ežerų ir upių pakrantėse savo gyventojams ir visaip delsė patvirtinti generalinį planą.Visa Lietuva paskelbė dalį savo teritorijų kaip neliečiamą rezervą,tik ,,lenkai“ to nepadarė,nes norėjo parceliuoti žemę kaip patinka.
,,Kam buvo žemės perkėlimo istatymas-sulietuvint Vilnaius kraštą?“-žemės perkėlimas galiojo visai Lietuvai,o ne tik Vilniaus kraštui.Žmonės Palangoje ir prie Dzūkijos ežerų buvo lygiai taip pat nepatenkinti.Bet pas juos laiku sudarė generalinį planą ir rezervavo žemes vietiniams gyventojams,tai problemų buvo mažiau.Aišku,ten irgi buvo visko,bet tokio bardako,kaip Vilniaus krašte,tai ne.
Be to reikia pasakyti,kad Vilniaus krašte žemėtvarkoje tuteišiai turi du savo atstovus,be kurių parašo žemės gauti neįmanoma.Vienas iš jų,tai Tomaševskio dėdė Svetlikovski,buvęs sovietinis partorgas.Žemę gavo tik tie,kurie turėjo kontaktus su Tomaševskiu,tame tarpe ir labai aukšti valstybės pareigūnai.Ir dabar tie pareigūnai dengia visas Tomaševskio aferas,o Tomaševskis savo lenkams aiškina,kad žemės negausit,nes pavogė lietuviai.
,,Kodėl per prievartą ivedate lietuviu kalba istorija ir geografiją?“-todėl,kad sekame šviesiu demokratiškos Lenkijos pavyzdžiu.Aišku,sekam labai neryžtingai,lėtai.Reikėjo,kaip Lenkijoj pervesti viską į valstybinę kalbą su pereinamu laikotaroiu 00,00 metų.O po kurio laiko maloniai leisti pusę pamokų gimtąja kalba.
O jeigu rimtai,tai valstybinės kalbos nemokėjimas tapo didele problema.Dėl to ten didžiulė bedarbystė,žemas išsilavinimas ir kaip pasekmė-alkoholizmas,liumpenizacija,didelės išlaidos bedarbių ir kitoms pašalpoms.Jaunimas įstoja į universitetus ir po pusės metų ar metų iškrenta,nes nesupranta,kas jiems aiškinama;jei ir supranta,tai nespėja užsirašyti.Beveik visi Lietuvos priešai,tai nemokantys lietuviškai,juodadarbiai,bedarbiai ir pan.
Ne buvo atsakyta nukreipk mane, kur yra atsakymai?
Lietuviai stato naujas mokyklas,nes senos perpildytos,o lenkiškos pustuštės ir toliau tuštėja.Tuštėja net ten,kur lietuvių mažiau,nei 10 procentų.Tai ką,naują mokyklą lietuviai turi statyti kaip seną griuveną,tada lenkiška širdis bus laimingą?
,Katedroje lenkai gali melstis,kiek tik nori.Mišios galimos tik lietuvių kalba.Nepainiok maldos ir mišiu.Pastebėjau,kad lenkų propaganda labai mėgsta supainioti terminus ir sąvokas.Kaip antai,pastoviai žviegia ,,lietuviai plėšia lenteles“.Ir nei vienas neparašė,kad nuėmė vieną lentelę,vieną kartą,ramiai ir kultūringai,paprašę šeimininko leidimo.Kad ne ,,lietuviai plėšia“,o nuėmė komercinė TV,pademonstravo,kaip lengvai antstoliai gali tai padaryti be jokios žalos namui.
į tuos visus klausimus jau seniai buvo atsakyta (ir netgi tamystai asmeniškai). Pasiieškok atsakymų ir dar kartą perskaityk.
Romai- o kodėl mūsų arkikatedroje bazilikoje mišios turėtų būti lenkiškai? Nesuprantu kodėl lenkai būtinai nori įlįsti į katedrą? Ar vien tam būtina ten „įdarbinti“ lenkų kunigą? :)))) Yra Lietuvoje pakankamai bažnyčių, kur laikomos pamaldos tiek lietuviškai, tiek ir lenkiškai, tarkim viena tokių yra visai greta Kalvarijų parko: http://www.pavilniai-verkiai.lt/lt/?pid=120
galų gale – katedroje tik mišios nelaikomos lenkiškai, o lenkiškai kiekvienam norinčiam melstis niekas netrukdo ir už tai per kuprą neduoda 🙂
Dėl vietovardžių – Lietuvoje nėra jokių etninių lenkiškų žemių, kad ir kaip jūs norėtumėte įrodyti priešingai. Netgi Punsko ir Seinų kraštas nėra jokios etninės lenkų žemės. Vietovardžiai visi yra baltiškos kilmės, tai kokiam velniui reikia būtinai juos bjauroti ir versti į kitą kalbą? Jeigu Airijoje kokioje nors gatvėje ar kvartale lietuviai sudarys daugumą – tai negi jie ims reikalauti pakeisti į lietuvių kalbą airiškus vietovardžius? Absurdas juk. Tai rodo tik įžūlią nepagarbą krašto kalbai ir istorijai, o ne kažkokią demokratiją ar pažangią tautinių mažumų teisių apsaugą.
Dėl privalomo lenkų kalbos egzamino Lietuvoje – o kam Lietuvai to reikia? Lietuvai reikia, kad visi piliečiai gerai mokėtų valstybinę kalbą, o jeigu kas nori laikyti užsienio kalbos egzaminą ar tautinių mažumų kalbos egzaminą – tai čia jų pačių reikalas, tegul laiko, kam ta sąlyga – „privalomasis“? Ar Lietuva turi privalomai mokyti lenkus lenkiškai? Nori – mokosi, nenori – tegul nesimoko:)
Dėl ilgesnio pereinamojo laikotarpio, mokymo programų bei egzaminų reikalavimų suvienodinimo tik tiems, kas mokosi nuo pat pirmos klasės – aš čia tau pritarčiau. Tačiau radau ir kitokių duomenų – būtent, kad lenkai patys tai vilkina, o ir šis įstatymas nėra šiais metais sugalvotas, jam buvo pritarta jau 2002m., tačiau kai kas nenori jame numatytų pakeitimų išvis ir ne pereinamajame laikotarpyje problema. Lenkai norėtų, kad tas pereinamasis laikotarpis būtų begalinis 🙂 Dėl papildomų disciplinų mokymo lietuvių kalbą – ar Lenkijoje yra kitaip? Be to papildomų disciplinų dėstymas lietuviškai kaip tik padės mokiniams geriau ir greičiau pasiruošti lietuvių kalbos egzamino reikalavimams. Ir aš jau niekaip nesuprantu lenkų baimės, kad toks mokymas juos nutautins. Nebebūkite juokingi 🙂
Dėl žemės reformos – esu skaitęs straipsnių ir girdėjau ne kartą tokią nuomonę, kad tuos reikalus tvarko patys lenkai (juk valdžia jų rankose) ir jie patys sprendžia kam ir kada žemę gražinti. Tokiu būdu – negrąžinant saviems labai sėkmingai keliama įtampa ir nepasitenkinimas auga – neva lietuviai tuteišių priešai ir juos būtina ginti (ką sėkmingai LLRA ir Tomaševskis neva daro – taip pakilo į politikos viršūnes net iki Briuselio:), kas dar įdomiau – grąžino perkeldami žemes kai kurių lietuvių aukštų politikų ir dabar dėl to juos turi savo kišenėje, kalbama, kad būtent dėl šios priežasties lietuvių politikų pozicija yra tokia „mekenanti ir apsišikusi“ bendraujant su Lenkija ir Tomaševskiu 🙂 Galima pasiskaityti čia: http://myep.delfi.lt/news/article.php?id=28860573 čia: http://m.lrytas.lt/?data=20110416&id=sos16_a6110416&p=1&sk_id=&view=2 verta dėmesio paskaityti ir čia: http://www.voruta.lt/lenkijos-lietuviu-bendruomene/ čia: http://www.lietsajudis.lt/index.php/component/content/article/37-naujienos/1408-alapinskas-ko-i-lietuvos-praoma-lenk-tautins-maumos-vardu ir dar daug daug kur 🙂
Kokių tau dar argumentų reikia? Manau jokių argumentų nereikia, nes argumentai čia ne prie ko. Gal sakau išsireikalaukite pirmiau, kad visoje Europos sąjungoje bent būtų tiek lenkiškų mokyklų (atmetus žinoma pačią Lenkiją) kiek yra vienoje Lietuvoje, o tada jau kalbėkite apie „skriaudžiamus tuteišius“, turinčius valdžioje visą Vilniją, bebaigiančius ten išnaikinti lietuviškas mokyklas, turinčius savo radijo laidas, spaudą, atstovus seime ir Europos parlamente 🙂
Nežinau pas kokius lenkijos lietuvius tu buvai, nes aš ir mano draugiai lietuviai tikrai turi numone, kad jus ten per daug bijote ir mažiai tolerantiškumo turite. Visa laika kalbat labai miglotai. O aš noriu tiesiu atasakymu i pagristus mano manymu skundus: kodėl lenkai ne gali melstis lenkiškai arkikatedroje, kodėl vietovardžiai negali turėti ir lenkišku pavadinimu kur lenku dauguma, kodėl lenku kalbos egzaminas neprivalomas, kodėl pereinas laikotarpis i suvienodinta egzamina tiktai 2 metai, kodėl žemės gražinimas taip letai eina ypač Vilnaius krašte, kam buvo žemes perkelimo istatymas – todėl kad sulietuvint Vilnaius krašta? Kodėl per prievarta ivedate lietuvia kalba istorija ir geografija nors protestai yra aiški? Aš noriu atsakymu i visus klausimus o ne verksmo, kad lenkai negeri ir mus skraude.
Taigi skaičiau lietuviška žiniasklaida ir neradau argumentu. O kokie yra argumentai už tai kad neleiti lenkams melstis arkikatedroje? Ne tau, vaikeli, spresti ar tu ar aš labiaiu lietuvis. Čia išeijna jusu baisus šovinizmas, kad norit spresti kas yra lietuvis o kas ne.
Romai, aš buvau pas Lenkijos lietuvius. Kai drįstate kalbėti jų vardu? Nei vienas taip nekalbėjo kaip tamsta. Pirmiausia – pats išmokite savo kalbą, jei, žinoma, ją dar vis laikote sava. Antra – nuvažiuokite į Lietuvą ir padarykite nešališką tyrimą, kaip toji lenkų žurnalistė, konstatavusi kas iš tiesų gyvena ir iš ko gyvena Vilniaus krašte. Kita vertus, paskaičius tamstos komentarus, tampa gėda visiems lietuviams. Ir Lenkijos, ir Lietuvos. Būtumėte pirmas koloborantų sąraše…
Romai – tu jau savo dvasia nesi lietuvis. Ir informaciją apie šitą konfliktą rankiojiesi iš lenkų pusės – daugiau paskaityk lietuviškos žiniasklaidos ir lietuviškų argumentų, mažiau noro turėsi mus gėdinti. Tuteišiaims Lietuvoje nėra nesaugu. O Lenkijos lietuviai bijo – ko ?lenkų? jiems gėda, kad jie lietuviai? Tai kas čia persmelktas didžiadvasio šovinizmo?
Romai iš Suvalkų,
pirma išmok lietuvių kalbą, o tik tada pabandyk apsimetinėti Lenkijos lietuviu ir kalbėti visų Lenkijos lietuvių vardu. Koks gali būti lietuvis, nemokantis gimtosios kalbos?
Romai, tai Tu nedaryk gedos lietuviams.
Žmonės Lietuvoje! nustokit čia mums daryti gėda ir privesti mums slepti čia savo lietuviška tautybė dėl jusu antilenkiškumo. Visa laika turim girdėti kad lenkams neleidžia melstis arkikatedroje, kad lenteles yra plešiamos, kad vardai iškreipiami, kad mokyklos lenkiškos naikinamos o lietuviškos palikamos. Keiskit savo politka. Čia iš kiekvieno žuranalo ir televizijos sako kad lietuviai skraudžia lenkus ir tūri stiprius argumentus.
Tai nesuprantamas mums lenkijos lietuviams, kodėl lenkai negali melstis archikatedroje. Ku daugiau tokie žingsniai kenkia mums kaip lietuviams lenkijoje.
Manau tai yra nemandagu kabinėtis, tai gal prisikabinkim o kodėl Vilniuje, buvo ir man keletas kartų kai Lietuvių kalba su valstybės tarnautojais nesusikalbėjau. Parodyk man Lenkijoje tokią vietovę kur lenkiškai valstybinėse įstaigose būtų neįmanoma susikalbėti.
„GAL“
Dar klausiu, kodėl Vilniaus arkikatedroje negali būti laikomi mišios lenkų kalbą? Žmonės taigi čia grynas diskriminavimas. Ar ten žmonės lietuvoje suvokia, kad mums čia gyvenima rimtai apsunkina kaip taip su lenkų mažuma elgiasi.
Lenkijoje privalomas yra Lenku kalbos egzaminas, užsienio kalbos egzaminas, ir gal kaip baigi Punsko liceju tai ir lieuviu kalbos egzaminas.
Ir eilini karta jau, mums Lenkijos lietuviams gėda darosi už lietuvius ir už Lietuva 🙁 O paskiau nera ko stebetis, kad nekas ne nori vesti savo vaiku i lietuviškas mokyklas ir dirbti lietuviškoje savivekloje. Gėda būti lietuviu, kaip tokie dalykai Lietuvoje atsitinka.
čia straipsnis apie tai, kad lietuvos spaudos etikos komisija iteike bauda lenku mažumos dienraščiui už isspausdinima prof. Buchovskio straipsni „Kaip lenkai mate Lietuvi tarpukaryje“. Man, kaip lenkijos lietuviu neissvaizduojima kaip galima už toki straipsni, kuris yra tiktai pristatymas istoriniu ivykiu bausti dienrašti? Čia tikrai ne tik kvailumas, šovinizmas bet ir totalitarizmas.
taip, jeigu vaikščioji i lietuviška liceju, tai mokslas baigesi privalomu lietuviu kalbos egzaminu. Taip man atrodo.
O parodyk man šalį kurioje būtų privalomas ne tik valstybinės kalbos egzaminas. Ar Lenkijoje privalomas gimtosios kalbos egzaminas?
Tai „Romai iš Suvaku“ Ar Tu nesupranti, kas yra Tautinės nesantaikos kurstymas. Jei jau tampam keistuoliais tampam, tai kodėl reikia rėkti kai net ES teismai pripažysta, kad tai yra kiekvienos šalies apsisprendimo reikalas.
Kodėl taip pat lenku kalbos egzaminas yra neprivalomas, o lietuvia stato modernias mokyklas, šalia senu lenkišku. Girdėjau lenku argumentus ir jie man atrodo racionalus ir pagristi.
Turiu dar klausima, kodėl Steponavičius taip aštrai norėjo ivesti lietuviu kalbos egazamina jau 2013 metais? Ir dabar kaip lenkija prispaude ir liepe sutverti komisija, tai lietuviai iš šito traukiasi? Ankščiau negirdėjo lenkų balsų ir nežinojo kad programos visiškai skirtigos. Išmestu argumenta lenkijos pusej jeigu iš pradžiu butu kantri versija istatymo priimta kuri palaipsniui priima vienoda egzamina. Ar su lietuviais galima tiktai jega kalbeti? Kodėl švietimo ministerija nenorėjo kalbeti su tevu forumu ar mažumu bendrijomis? Viskas atrodo labai prievarta daryta. Lenku argumentai kad tai diskriminacija nes programi skirasi skamba racionalai.
Aš nesuprantu kodėl lietuvos valdžia yra tokia būki ir duoda baudas už straipsnius lenkų mažumos laikraščiui http://www.rp.pl/artykul/38,733343-Kurier-Wilenski-szuka-sprawiedliwosci-w-Strasburgu.html
Taigi mes jau tampam Europos keistulais????