Poeto, eseisto, vertėjo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario Marcelijaus Martinaičio gyvybė užgeso penktadienio vakarą.
77-erių poeto Marcelijaus Martinaičio laidotuvės vyks pirmadienį sostinės Antakalnio kapinėse.
Velionis sekmadienį bus pašarvotas Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje. Atsisveikinti su poetu sekmadienį bus galima nuo 10 val. iki 22 val., pirmadienį – nuo 9 val.
Karstas išnešamas pirmadienį 14 valandą.
Prezidentė: M. Martinaičio knygos – esminiai mūsų kultūros žingsniai
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą dėl poeto Marcelijaus Martinaičio mirties.
Pasak šalies vadovės, išgyvenęs karą ir pokarį, sugebėjęs kūrybingai priešintis sovietiniam režimui, Marcelijus Martinaitis tapo ryškiu modernėjančios lietuvių poezijos veidu. Jį, kaip pagrindinį savo mokytoją, įvardija ne viena poetų karta.
„Marcelijaus Martinaičio knygos – esminiai mūsų kultūros ir istorijos žingsniai. Jau kūrybinio kelio pradžioje pasiryžęs niekur nebėgti nuo žmogaus ir jo tikrovės, poetas iki paskutinių gyvenimo akimirkų ėjo kartu su visų mūsų atmintimi, su Mažuoju žmogumi, kurio praeitis yra galimybė suvokti dabartį. Daugybė literatūrinių ir valstybinių įvertinimų nepakeitė kuklios jo laikysenos, visada mums priminsiančios, koks tikras gali būti žmogus ir kaip toli nuveda jo talentas“, – rašoma Prezidentės užuojautoje. Lietuvos vadovė pareiškė nuoširdžią užuojautą poeto šeimos nariams, bičiuliams ir gausiam ratui jo kūrybos gerbėjų.
Ministras Pirmininkas: tai buvo Poetas iš Dievo malonės
Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pareiškė užuojautą dėl Marcelijaus Martinaičio mirties. „Lietuva atsisveikina su Didžiuoju Poetu iš Dievo malonės, Nacionalinės premijos laureatu, nuoširdžiu Sąjūdžio dalyviu Marcelijumi Martinaičiu. Nuo pat pirmųjų kūrybos žingsnių rašytojo kalbėjimas persmelktas dažnam anosios kartos lietuviui patirta jausena, kai modernusis pasaulis pamažu ima gožti kaimiškąją pasaulėjautą. Kita vertus, Poetas išsakė savo originalų požiūrį į universaliąsias vertybes, todėl buvo verčiamas į kitas kalbas, suprantamas ir girdimas. Marcelijus Martinaitis virtuoziškai derino lyrizmą su žaižaruojančiais paradoksais“, – sakoma premjero užuojautoje.
„Netekome žodžio meistro, išmintingo Lietuvos patrioto, kuriam giliai rūpėjo ir Tėvynės dabartis, ir jos rytdiena. Pirmoji kūrėjo knyga vadinosi „Balandžio sniegas“, simboliška, kad sniegu balta Tėvynė Marcelijaus Martinaičio netekties dieną“, – rašoma Vyriausybės vadovo užuojautoje.
Ministras Pirmininkas reiškia nuoširdžią užuojautą Poeto artimiesiems, jo kolegoms ir bičiuliams, visiems šio didžio kūrėjo žodžio mylėtojams.
Seimo Pirmininkas: poeto eilės virto Atgimimo dainomis
Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas reiškia nuoširdžią užuojautą dėl Marcelijaus Martinaičio mirties šeimai, artimiesiems, draugams, mokiniams, visai kultūros ir meno bendruomenei.
Seimo Pirmininko teigimu, Marcelijus Martinaitis – lietuvių literatūros klasikas, jautria ir labai išraiškinga poetine kalba gebėjęs prabilti į kiekvieną iš mūsų. Daug poeto tekstų yra virtę dainomis, dainuojamosios poezijos klasika, kuri skambėjo Tautos lūpose ir Atgimimo metu, ir yra vis iš naujo atrandama naujų kartų.
Taip pat Seimo Pirmininkas pabrėžia itin aktyvią visuomeninę Marcelijaus Martinaičio veiklą.
„Šios iškilios asmenybės mirtis – didžiulė netektis visai Lietuvai. Tegul būna šviesus Jo atminimas, o kūryba tegu visada randa kelius į skaitytojų širdis“, – sako Vydas Gedvilas.
V. Daujotytė: jis buvo Sąjūdžio žmogus, siekęs teisingumo visu gyvenimu
Poetas Marcelijus Martinaitis buvo Sąjūdžio žmogus, didis kūrėjas ir didi asmenybė, siekęs teisingumo kūryba ir gyvenimu, sako lietuvių literatūros tyrinėtoja profesorė Viktorija Daujotytė-Pakerienė.
„Netekome didelio poeto ir didelio žmogaus – žmogaus, kuris labai seniai, savo viename iš ankstyvųjų eilėraščių „Motina žemė“ ištarė tokius žodžius: „Teisingumo nieks kaip arklo man iš rankų neišmuš“. Iš „Saulės grąžos“ yra šis eilėraštis – iš ankstyvojo rinkinio. Jei žmogus taip anksti gali pavadinti eilėraštį „Motina žemė“ ir kai gali pasakyti taip apie teisingumą, tai rodo, koks tai buvo žmogus“, – apie poetą kalbėjo V. Daujotytė.
„Jis to teisingumo siekė visa savo kūryba, visu gyvenimu. Buvo vienas iš tų, kurie priėjo 1988-ųjų metų ribą ir drąsiai atsistojo ten, kur turėjo atsistoti: Sąjūdžio žmogus, Sąjūdžio veikėjas ir vienas iš tų nedaugelio žmonių, kurie tada, kai, atrodo, jau buvo laimėta, už ką buvo kovota, vėl grįžo į Lietuvių literatūros katedrą, savo darbą, nenorėjęs nieko iš to, kas buvo jau duota tarsi galimybė pasinaudoti – grįžęs į savo kūrybą“, – prisimena literatūrologė.
Jos teigimu, poeto sukurtas garsusis veikėjas Kukutis – nemirtingas personažas.
„Kūrybos centru ir kūrybos esme laikau M. Martinaičio atvertus labai gilius prigimtosios kultūros klodus: iš tos patirties, iš to gyvenimo – ne tik graudumo, bet ir karnavališkumo – sukurtą jo nemirtingąjį Kukutį. Galiu pasakyti, kad M. Martinaitis yra poetas, kuris sukūrė nemirtingą savo poezijos veikėją“, – teigė V. Daujotytė.
V. Braziūnas: jis labai jautė kitus
Poetas Vladas Braziūnas, prisimindamas M. Martinaitį, pabrėžė, kad jis buvo artimas kiekvienam. „Ypatingas ir sunkiai paaiškinamas M. Martinaičio artumas kiekvienam, kuris šiaip nėra artimas. Drįstu šnekėti daugelio žmonių vardu. Man atrodo, kad vis tiek keistas toks jautimas žmogaus, kaip savo: tai eina iš to labai natūralaus pasaulio matymo, kalbėjimo apie pasaulį, pasaulio jautimo būdo, kuris atliepia daugelio mūsų jautimą“, – LRT radijui kalbėjo poetas V. Braziūnas.
bernardinai.lt, BNS, LRT