Besibaigiantys 2011-ieji nuo Lietuvos paviršiaus nusineš dar vieną nedidelį miestą. Tikėtina, kad metams pasibaigus iš šalies oficialiai emigravę bus daugiau nei pusė šimto tūkstančių žmonių.
Išvyksta masiškai
Pernai įspūdingus emigracijos rodiklius nulėmė ekonominis sunkmetis ir pasikeitusi privalomojo sveikatos draudimo mokėjimo tvarka. Savo išvykimą deklaravo per 83 tūkst. žmonių. Dalis jų – jau seniai palikę Lietuvą, tačiau nenorėję kiekvieną mėnesį Lietuvos valstybei mokėti 72 litų mokesčio „už orą“.
Šiemet išryškėjo realūs emigracijos duomenys – oficialiai savo išvykimą nuo sausio iki spalio mėnesio pabaigos deklaravo beveik 49 tūkst. gyventojų. Vidutiniškai kas mėnesį išvykimą deklaruoja daugiau nei 4 tūkst. žmonių.
Todėl galima tikėtis, kad pasibaigus metams šis skaičius bus peržengęs 50 tūkst. ribą.
Akivaizdu, kad emigracijos mastas turėtų neigiamai veikti ekonomiką – išvyksta darbingo amžiaus žmonės ir toli gražu ne vien juodadarbiai. Valdžia viliasi, kad išvykstančių parduoti savo fizinių ir protinių jėgų problema išsispręs savaime.
Siūlomiems sprendimo būdams, pavyzdžiui, kad būtų taikomi mažesni mokesčiai, lengvesnės verslo vystymo sąlygos, trūksta stiprios politinės valios. Kiekvienas litas, gaunamas iš mokesčių, yra svarbus vis dar ekonomiškai netvirtai valstybei. Atrodo, kad padėtis bent kol kas neturi išeities taškų. Kartais pasigirsta kalbų, kaip Lietuvą užplūsiantys imigrantai kels šalies ekonomiką.
Tačiau imigrantų iš užsienio šalių skaičius išlieka nedidelis, o, palyginti pagal procentus, kitose ES valstybėse mažiau užsieniečių negu Lietuvoje gyvena tik Lenkijoje. Tiesa, remiantis Statistikos departamento duomenimis, šįmet į Lietuvą imigravo 12,7 tūkst. žmonių. Didžioji dauguma jų – grįžę lietuviai. Tai yra dukart daugiau negu per visus pernykščius metus. Tačiau išvykstančių ir grįžtančių santykis vis dar nedžiugina.
Pagal diena.lt