Finansiniu požiūriu Lietuvai 2012-ieji labai įtempti – per metus mūsų šalis privalės pasiskolinti mažiausiai 9,4 mlrd. litų, kad galėtų tvarkyti jau esamą skolą, grąžinti 3,5 mlrd. tikrosios skolos bei galėtų finansuoti numatytą valstybės biudžeto deficitą. Daugiau Lietuva yra skolinusis tik 2010 m. (12,80 mlrd. litų) ir 2009 m. (13,81 mlrd. litų). Skirtumas tas, kad šiandien atsirita nauja galbūt daug gilesnė krizės banga, o iki ausų jau suspėjusiai prasiskolinti Lietuvai niekas naujų kreditų lengvai dalyti nežada. Nors išoriškai ir stengiamasi demonstruoti belgišką ramybę, daugelis dalykų rodo, kad šiuo metu Lietuvos finansų sistemą vairuojantys šios srities specialistai nesugeba valdyti situacijos. Tai patvirtina ir tas faktas, kad skleidžiant informaciją prieštarauja vieni kitiems netgi pačios Finansų ministerijos pranešimai.
Pavyzdžiui, vos prasidėjus šiems metams vienas žinių portalas neva remdamasis iš Finansų ministerijos gauta informacija jau sausio viduryje paskelbė, kad Lietuva esą nusamdė Prancūzijos banką „BNP Paribas“ ir britų banko „Barclays“ padalinį „Barclays Capital“ tarpininkauti platinant naują euroobligacijų emisiją. Atskleista ir tai, kad Lietuva reikiamą sumą skolinsis Amerikoje ir ji sieks 1 mlrd. JAV dolerių (3,45 mlrd. litų). Prognozuojamos metinės palūkanos – 6-7 proc. Anot pranešimų, procesas visu tempu jau turėjo vykti praėjusią savaitę. Tokios, o ne kitokios sumos Lietuvai reikia ne jau turimai maždaug 42 mlrd. litų skolai tvarkyti, o jos daliai grąžinti. Tai pirmas atvejis šalies istorijoje, kai investuotojams turės būti grąžinta milijardais litų skaičiuojama suma. Tačiau „Respublikai“ atsiųstame atsakyme Finansų ministerija jau teigė visai ką kita. Ir tai dar ne viskas.
„Dabartiniai valdantieji valstybės vardu skolinosi labai daug. Iš dabartinės 42 mlrd. litų skolos po paskutinių Seimo rinkimų pasiskolinta apie 34 milijardai. Pridėjus šių metų numatytas už euroobligacijas gautas lėšas, mano paskaičiavimu, skolai tvarkyti Lietuvos valstybė jau bus priversta skirti net šeštadalį, arba 15 proc., bendrojo vidaus produkto. Tuo tarpu prognozuojamas jo augimas geriausiu atveju tebus 2,5 proc. Tas dalykas ir yra labiausiai slepiamas. Turbūt nėra reikalo daug aiškinti, ką tai reiškia. Ritamės į duobę ir kada nors tikrai atsidursime Graikijos vietoje“, – „Respublikai“ sakė akademikas Antanas Buračas.
Pagal ELTĄ