Lenkijos lietuvių švietimu domisi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO). O patys Lenkijos lietuviai, kurių švietimui tautine kalba trūksta lėšų, laukia pirmadienio, kai bus paskelbtas naujas tautinių mažumų švietimo finansavimo modelis. Į Seinų ir Punsko lietuviškas mokyklas pirmą kartą atvykę tokio aukšto rango ESBO pareigūnai renka medžiagą įvyksiančiam ESBO aukštojo komisaro tautinių mažumų klausimais Knuto Vollebaeko vizitui į Lietuvą ir Lenkiją.
Anot komisaro vyriausiųjų patarėjų, nedalijusių komentarų žurnalistams, jie išklausys lietuvių bendruomenės atstovus ir susitiks su Lenkijos švietimo ministre.
„Patys ekspertai minėjo, kad komisaras, atsakingas už tautinių mažumų klausimus, stengiasi reaguoti kuo anksčiau, jeigu mato kokį nors konflikto židinį.
Tai mes galim, viena vertus, džiaugtis, kad susidomėjo, o kita vertus, nerimauti – vadinasi, matoma, kad negeri dalykai vyksta tarp lenkų ir lietuvių tautų“, – sako Irena Gasperavičiūtė, Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė.
Lenkijos lietuviai skundžiasi, kad trūksta vadovėlių lietuvių kalba, finansavimas lietuviškoms mokykloms kasmet mažinamas.
Punske lietuviškoms mokykloms finansuoti sunaudojamas visas valsčiaus biudžetas, Seinų „Žiburio“ mokykla neišgyvena be Lietuvos paramos.
„Svarbiausios problemos, su kuriomis susiduriame, yra susiję su brandos egzaminais. Labai dažnai pasitaiko užduočių vertimo klaidų, taikosi problemų, susijusių su egzaminų užduočių pateikimu, – neatvežamos užduotys lietuvių kalba arba pavėluotai atvežamos“, – pasakoja Irena Marcinkevičienė, Punsko Kovo 11-osios licėjaus direktorė.
„Norėtųsi, kad Lietuva neturėtų problemų su mūsų mokyklos išlaikymu, o pasirodo, kad 40 proc. lėšų prideda prie šitos mokyklos išlaikymo. Tai čia yra labai svarbus dalykas, nes parodo požiūrį tiek vietos valdžių, tiek Lenkijos Respublikos į tautines mažumas“, – teigia Seinų „Žiburio“ mokyklos direktorius Algirdas Vaicekauskas.
Lenkija tautinių mažumų švietimo finansavimo naują modelį, kuris esą bus joms palankesnis, žada pateikti pirmadienį Punske vyksiančioje Lietuvių švietimo strategijos dešimtmečio konferencijoje.
Rūta Lankininkaitė, LTV „Panorama“, www.lrt.lt
Romai,kaip visada rodai savo kvailumą.Akivaizdus faktas,kad lietuvių mokinių padėtis Lenkijoje blogesnė,negu lenkų padėtis Lietuvoje.ES komisijos dėl smulkmenų nevažinėja.O kad lenkai sutiko pagaliau pakelti finansavimą,tai kas jiems belieka,jeigu padėtį ėmė kontroliuoti ESBO.Negi ir prie ESBO kontrolės Lenkija leis,kad trūkstamas lietuvių mokykloms lėšas ir toliau kompensuotų mažytė Lietuva.Lietuva sugeba finansuoti savo 200000 lenkų švietimą,o didžiulė turtinga Lenkija neranda pinigų 10000 lietuvių mokslo finansavimui.Vos ne pusė pinigų ateina iš Lietuvos.
smagaus žiūrėjimo panie r:
http://www.youtube.com/watch?v=qnem69g-vUM
Kaip visada lietuviai rodo savo kvailuma. Lenkai tik tai sutiko pakelti finansavima kad galetu kelti tokius pacius reikalavimus lietuvai. Kvaili lietuviski negociatoriai.
O TAIP VIKTORAI 🙂
Tuoj Romas iš Suvalkų įžvelgs tavo klaidas ir nurodys kur tu klysti.Džiaugsies,jei nebūsi išvadintas lietuviska bezdzione.
Labai gaila ir gėda Lenkijos valdžiai. Juk pinigų tuteišiams atranda, nepaisant, kad tai visiškai kitos valstybės piliečiai, pamirštant savo pačios piliečius – lietuvius. Įžvelgiu piktybiškumą 🙁