„Lietuvių kapinės Sibire, Chakasijos respublikoje gana intensyviai lankomos. Meškų brydė – viena po kitos. Taip ir parašykite“, – šypsosi ekspedicijos „Misija Sibiras’12“ vadovas Gintautas Alekna, paskutinę misijos dieną su jaunaisiais ekspedicijos dalyviais surengęs 40 kilometrų žygį ir jau neberadęs žemėlapyje paženklintų lietuvių tremtinių kapinių Cibuloje.
„Žolės didesnės už žmogų, teritorija – milžiniška. Nukeliavus 12 kilometrų, dar 8 kilometrus klaidžiojome taigos žolėse, ieškodami nors menkiausio lietuvių kapinaičių pėdsako. Deja, tokių kapinių Sibire, kurių jau niekas neberas, yra nemažai, o už kelerių metų tokių bus daugybė“, – sako G. Alekna, pridurdamas, jog nepaisant paskutinės nesėkmės, šiųmete ekspedicija yra visiškai patenkintas.
„Šiais metais plano neturėjome, nes Chakasijoje esantys lietuvių kapai yra labai nutolę vienas nuo kito, neaišku buvo, kaip pavyks išspręsti transporto problemas. Sibire niekada negali žinoti, ar pavyks gauti vairuotoją. Tačiau viską pavyko labai gerai suorganizuoti. Net nesitikėjau, kad visa komanda įgyvendins savo tikslus 100 procentų. Aptvarkėme Askizo, Charojaus, Imeko, Balachtašo, Miziugolo, Mažųjų Arbatų, Tanzibėjaus, Saralos vietovėse esančias lietuvių kapinaites. Ust-Abakano ir Cibulos kapinėse neradome lietuvių pėdsakų“, – sako G. Alekna, prisipažindamas, kad šiais metais su komanda atsisveikinti išties sunku.
Daugiau: delfi.lt