Pasak jos, būtent šie du dalykai lemia sėkmingą šeimos politiką, kurios Lietuvoje šiuo atžvilgiu kol kas nematyti. „Kai neįgyvendinamos mano minėtos pagrindinės šeimos politikos priemonės (šeimos ir darbo derinimas, išplėtotas vaiko priežiūros institucijų tinklas), nėra ir efekto“, – sako V. Stankūnienė.
Jos žodžiais, mes pasižymime itin patriarchalinėmis nuostatomis – tradiciniu darbų pasidalijimu namuose (namai – moters sfera), nežiūrint to, kad moterys dirba. „Tačiau, kaip rodo pastarieji tyrimai Vakarų ir Šiaurės Europoje, ne tik visuomenės įsijungimas į mažų vaikų priežiūrą per lopšelių-darželių sistemos plėtrą, bet ir vyrų įsitraukimas į namų ruošos bei vaiko priežiūros darbus, moteriai aktyviai dalyvaujant profesinėje veikloje, sudaro prielaidas šeimoms auginti daugiau vaikų.
Sociologė priskiria mitams plačiai paplitusią nuomonę, kad didėjantį gimstamumą Vakarų valstybėse lemia didelės imigrantų šeimos. „Imigrantai gimdo šiek tiek daugiau vaikų, tačiau skirtumas tikrai nė iš tolo nėra toks didelis, kaip kartais kalbama. Atvykėliai labai greitai perima šalies, kurioje apsigyvena, demografinę elgseną. Kalbos apie didėjantį gimstamumą lemiančias imigrantų šeimas yra mitas. Deja, šiuo mitu linkę tikėti ir kai kurie mūsų Seimo nariai.“
– Prognozuojate, kad 2100 m. gyventojų Lietuvoje liks apie 2,2 mln. Šią prognozę (optimistinę?) siejate su tuo, kad gyventojų skaičiaus kitimas šimtmečio viduryje stabilizuosis. Tačiau šis skaičius reikštų, kad, palyginti su nepriklausomybės pradžia, gyventojų bus sumažėję apie 40 proc. Ar toks mažėjimas neišvengiamas? Ar gali 2100 m. gyventojų Lietuvoje būti arti 3 mln.?
– Rėmiausi JTO prognozėmis. Jos buvo darytos 2010 m. atsižvelgiant į didesnį gyventojų skaičių. 2011 m. atliktas gyventojų surašymas leidžia manyti, kad po 2011 m. gyventojų buvo likę 200 tūkst. mažiau, nei skelbta. Taigi pagal JTO prognozes šio šimtmečio pabaigoje gyventojų Lietuvoje turėtų būti apie 2,4 mln., o naujesni duomenys verčia šį skaičių sumažinti maždaug 200 tūkst.
Ar galėtų gyventojų 2100 m. būti daugiau, nei prognozuojama? Jau minėjau, kad ir skelbtos prognozės yra iš esmės optimistinės. Gyventojų skaičiaus kaitą lemia gimstamumas, mirtingumas ir migracija. JTO prognozės, kuriomis remiuosi, numato, kad gimstamumas didės ir šimtmečio pabaigoje pasieks norimą optimistinį lygį, kai moteris vidutiniškai pagimdo du vaikus (dabar yra 1,5). Tuo metu mirtingumas, pagal prognozes, mažėtų ir susilygintų su gerokai mus šiuo metu lenkiančių ES senbuvių statistika.
Vis dėlto šių gimstamumo ir mirtingumo prognozių prielaidos yra optimistinės (kaip ir emigracijos stabilizavimosi prognozė). Pažvelkime į bendrą piešiamą vaizdą: gimstamumas didėja, mirštamumas mažėja, emigracijos procesas beveik sustoja. Tik išsipildžius šioms trim sąlygoms Lietuvoje gyventojų 2100 m. būtų 2,4 mln., o patikslintais duomenimis – 2,2 mln. Vadinasi, vienintelis būdas siekti 3 mln. gyventojų – intensyvi imigracija. Todėl ir sakau, kad net mano pateiktas 2,2 mln. skaičius yra optimistinis.
Daugiau delfi.lt