Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, Lietuvoje kasmet mažėja potencialių studentų. Per penkerius metus jų sumažėjo ketvirtadaliu.
Šiaulių universitete studentų skaičius sumažėjo 56 proc., Lietuvos edukologijos universitete – 38 proc., Klaipėdos universitete – 33 proc. Lietuvos aukštosios mokyklos turi siekti pritraukti studentus, bet blogai, jei tai darys studijų kokybės sąskaita.
Šiais metais valstybės finansavimą gavo 51 proc. stojančiųjų. Daugiausia studentų, priimtų į finansuojamas vietas, surinko 6–8 balus iš 10 galimų. Į kolegijas pateko tie, kuriems nepasisekė surinkti 4 balų. Įdomu, kad žemiausias balas universitetuose buvo 0,45, kolegijose – 0,35. Šie skaičiai akivaizdžiai rodo, kad į Lietuvos aukštąsias mokyklas stoja jaunuoliai, nepasirengę studijoms, nelaikę valstybinio egzamino.
LR švietimo ir mokslo ministerija svarsto taip pakeisti Mokslo ir studijų įstatymą, kad jame būtų numatytas minimalus balas. Dabar minimalų balą yra įvedusios tik kelios Lietuvos aukštosios mokyklos.
Kaip teigia LR švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus, šiuo metu populiariausių studijų dešimtuke yra socialinių mokslų, biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų studijų programos.
punskas.pl