Nuolat kalbama apie atšalusius Lietuvos ir Lenkijos santykius, tačiau Lietuvos ambasadorius kaimyninėje šalyje Šarūnas Adomavičius tikina, kad bendradarbiavimas tarp valstybių yra labai intensyvus. Tiek energetikos, tiek krašto apsaugos srityse, tiek kartu dirbant Europos Sąjungos ir NATO struktūrose. Kaip tikras diplomatas ambasadorius apeina visus klausimus, susijusius su tarpvalstybiniais nesutarimais, ir ragina daugiau dėmesio skirti kultūrai bei jaunimui.
– Ambasadoriau, kaip vertinate dabartinį Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą?
– Lenkija yra mūsų kaimynė, strateginė partnerė, todėl mūsų darbotvarkė įvairiose srityse ir skirtingame lygmenyje yra labai įvairi ir turininga. Tarkim, jeigu kalbėtume apie saugumą, tai aktyviai bendradarbiaujama gynybos srityje, Krašto apsaugos ministerijų lygmenyje, energetinio saugumo srityje veikla su Lenkija taip pat labai aktyvi.
Kalbant apie kultūrinį bendradarbiavimą, jis yra intensyvus, vyksta nuolatiniai apsikeitimai. Labai svarbus faktorius yra jaunimas, čia matau daug džiuginančių dalykų. Bet visada galvojame, ką galima padaryti daugiau, kalbant apie kultūros paveldo išsaugojimą, lietuvių klausimą Lenkijoje.
Lenkija yra mūsų artima kaimynė, ji trečioji pagal investicijas Lietuvoje, svarbi partnerė eksporto, importo srityse. Žiūrime į ateitį, skatiname ir parlamentinį bendradarbiavimą, ryšius tarp ministerijų. Dirbame kartu su partneriais Varšuvoje, erdvės santykiams plėtoti tikrai yra labai daug.
(…)
– Kokia situacija su lietuviškomis mokyklomis Lenkijoje?
– Turime keturias mokyklas Seinų ir Punsko krašte. Turime ten konsulatą. Ambasadoje turime šeštadieninę mokyklėlę, prie kurios atsiradimo esu prisidėjęs, kai dirbau Lenkijoje prieš daugiau nei 20 metų. Todėl labai džiugu buvo pamatyti kiekvieną šeštadienį atvykstančius Varšuvos vaikus į tą mokyklą.
Lietuvių kultūros, kalbos puoselėjimas vaidina svarbų vaidmenį. Aplankiau lietuviškas mokyklas Seinuose ir Punske, kalbame, kaip galima būtų padėti. Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija prisideda prie „Žiburio“ gimnazijos, kitų įstaigų gyvavimo. Kalbame ir su Lenkijos valdžios institucijomis dėl galimos finansinės pagalbos lietuviškoms mokykloms. Džiaugiamės, kad tas mokyklas lanko, jos turi gerą vardą Seinų ir Punsko krašte, mokymo lygis jose aukštas.
Visas interviu 15min.lt
Ona, sprendimą uždaryti tas mokyklas priėmė Lietuvos valdininkai. Už tai dar ir skyrė lėšų Punsko savivaldybei, atitinkamai ir veiksmingai silpnino bendruomenės organizacijas. Kažkur skaičiau kad Lenkija jau buvo paruošusi skirti lėšas, kad atidėti jų uždarymą ir kad tai nekeltų triukšmo Lietuvos visuomenėje. Tų aukštų valdininkų ir diplomatų pavardės ankščiau ar vėliau paaiškės tik padarytos bendruomenei žalos jau nieks neatlygins.
nusivyliau ambasadorium Adomavičium. Maniau,kad tai tautiškai susipratęs politikas, kuris pagaliau gins Lenkijos lietuvių interesus. Deja, jis eina ankstesnių ambasadorių keliu. Gaila. Bet gal jį delegavusi TS LKD taip jam įsakinėja. Nugyveno Kubilius konservatorių partiją, o jaunasis Landsbergis ją pribaigs. Dabar ši partija yra labiausiai remianti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir jos lyderio Tomaševskio reikalavimus
Lenikjos lietuvių švietimas šiuo metu yra tragiškas.Prieš dvejus metus uždaryta pusė lietuviškų mokyklų Punsko valsčiuje. Jeigu būtų tai įvykę Lietuvoje, tai pusė pasaulio būtų apie tai sužinoję. Tikrai kiekvienose žiniose per visas žiniasklaidos priemones būtų šnekama be galo. O pas mus??? viskas praėjo kaip šiltas lietus.
Lenkija savo kultūrą ir paveldą (tikrą ar tariamą) skeidžia labai įvairiais būdais, labai intensyviai net per Bažnyčią, siųsdama savo kunigus į Lietuvą.
Manau, kad lietuviai patys turėtų labai aiškiai ir nuosekliai, be jokių nuolaidų išmokti , kad ir nuo tų pačių lenkų, gerbti vieni kitus, savo kultūrą ir kalbą.
Gerb.ambasadoriau,vien džiūgavimais ir užkalbėjimais Lietuvos-Lenkijos santykių nepagerinsim.Investicinių projektų,ypač greitkelis E67 ir geležinkelis Rail Baltic Lenkijos dalyje,įgyvendinimas amžinai tęsiasi,o lietuviškos kultūros paveldas Lenkijoje,ypač Savivaldybių lygmeny, yra ignoruojamas,lietuviškų mokyklų problemos/finansinės,vadovėlių lietuvių kalba leidyba/ yra nutylimos ir iš dalies nesprendžiamos.Lietuvos eksportas į Lenkija yra ženkliai deficitinis,o Lenkijos kultūros sklaida Lietuvoje yra labai intensyvi,ko negalima pasakyti apie lietuviškos kultūros populiarinimą Lenkijoje.Žinotina,kad santykių tarp Lietuvos ir Lenkijos kokybės gerinimo priklauso visų pirma nuo Lenkijos politinio požiūro į Lietuvos valstybę.