Artėja 69-osios didvyriškos kapitono Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir jo adjutanto Vytauto Prabulio-Žaibo žūties Šlynakiemyje metinės. Š. m. lapkričio 29 dieną Lietuvos partizanų simbolinį kapą Suvalkų kapinėse aplankė Seinų „Žiburio“ mokyklos septintokai ir aštuntokai su savo mokytojomis Irena Gasperavičiūte ir Janina Macukoniene.
Ilgą laiką partizanų palaidojimo vieta nebuvo tiksliai žinoma1, bet Suvalkuose gyvenantis Kazimieras Baranauskas susidomėjo šia tema ir iš patikimų šaltinių sužinojo, kad jie ilsisi Suvalkų miesto kapinių pakraštyje, Bakalaževska gatvėje.
Pradžioje partizanai, atrodo, užkasti prie kapinių, kur seniau buvo tik plynas laukas, pelkė ir vandens dauba… Tačiau kitą dieną, kaip teigė patikimas pareigūnas, kuris kartu su kalėjimo darbuotojais dalyvavo toje akcijoje, Lietuvos partizanų lavonai buvo atkasti ir surengta akistata su to krašto ryšininkais, padarytos nuotraukos. Partizanai gulėjo medinėse dėžėse, be drabužių. Po to vėl buvo perlaidoti, bet jau už tvoros, kapinių teritorijoje, nuo dabartinio turgaus pusės, kur tada augo du dideli beržai. Tai patvirtina ir kitas faktas, būtent, kaip pasakojo minėtas pareigūnas, sovietai paprastai partizanus užkasdavo laukuose arba skandindavo šuliniuose, o lenkai laidodavo kapinėse.
Surinkę tokią informaciją, Suvalkų lietuviai pasitarė ir nusprendė 1991 metais pastatyti Lietuvos didvyriams bent kuklų paminklą. Tačiau praėjus keliasdešimčiai metų nuo tų žiaurių įvykių, ta vieta Suvalkų kapinėse jau buvo visiškai užlaidota ir neįmanoma buvo nustatyti tikslios palaidojimo vietos. Nebeliko minėtų beržų, tik tvora išlikusi iki šiol dar ta pati…
Renkant paminklui vietą, vadovautasi dar vienu faktu. Mat tame pačiame kapinių kampelyje yra palaidotas 28-erių metų lietuvis Petras Liškauskas iš Cirailių, kuris buvo laikomas pabėgėliu (buvo vedęs Marijoną Radzevičiūtę iš Pristavonių, turėjo jau mažą vaiką). Po tų nelemtų gruodžio 15-osios įvykių suimami buvo visi įtartini lietuviai užeiviai, pabėgėliai, kurie laikyti partizanų ryšininkais. Tuo metu buvo suimtas ir Petras Liškauskas, kuris su kitais likimo draugais 1949 m. gruodžio 27 d. buvo vežamas į Suvalkus, bet Šipliškių miške įvyko sunkvežimio avarija ir Petras Liškauskas žuvo. Marijona Liškauskienė parodė Suvalkų lietuviams, kur palaidotas jos vyras. Ji pasakojo, kad, sužinojusi iš saugumiečio vyro palaidojimo vietą, ten pat pastatė ir antkapį. Vėliau Marijona dar kartą ištekėjo ir apsigyveno Suvalkuose (dabar abu su vyru jau mirę).
Nebuvo jokių abejonių, kad paminklui reikia ieškoti vietos šalia Petro Liškausko kapo. Laimei, surastas lopinėlis tuščios vietos. Tik gavę raštišką Suvalkų šv. Aleksandro parapijos klebono leidimą, suvalkiečiai ėmėsi darbo. Atminimo lentą užsakė, finansavo ir patys iš Marijampolės parvežė Elena ir Kazimieras Baranauskai. Patį laiptų formos paminklą, simbolizuojantį įėjimą į bunkerį, suprojektavo Juozas Vaznelis su kitais Suvalkų lietuviais. Akmenys paminklui parvežti iš Šlynakiemio, iš partizanų žūties vietos. Visus darbus suvalkiečiai atliko savo jėgomis ir lėšomis, o geležinį kryžių pagamino iš Šlynakiemio kaimo kilęs kalvis Vitas Malinauskas.
Suvalkų lietuviai nuolat prižiūri Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir Vytauto Prabulio-Žaibo simbolinį kapą, uždega žvakelę, pasimeldžia.
Būdami kapinėse, seiniškiai pagerbė ir ten atgulusius 1863 m. sukilimo dalyvius: kun. Jurgį Dailidę, gyvenusį vos 25 metus, sušaudytą Suvalkuose 1864-09-13, ir kraštotyrininką, mokytoją, Lietuvių mokslo draugijos narį Juozapą Radziukyną (1844-05-24–1925-06-09) bei kitus šiose kapinėse palaidotus lietuvius. Visi, mokytojos Janinos vadovaujami, pasimeldė už Lietuvos didvyrius, o moksleiviai uždegė jiems simbolinę žvakelę.
Smagu buvo su Seinų jaunimu ir mokytojomis susitikti „Vienybės“ klube. LLD Suvalkų skyriaus pirmininkė svečiams papasakojo apie Suvalkų lietuvių veiklą. Ji neslėpė susijaudinimo, kad ir kiti lietuviai pradėjo domėtis šia svarbia istorine vieta.
Onutė Virbylienė
Nuotraukos O. Virbylienės
1 Lietuvos partizanų Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir jo adjutanto Vytauto Prabulio-Žaibo palaidojimo vieta nežinoma. Jų kapas Suvalkų kapinėse simbolinis (red.)
Sveiki,
apie 25 metus kiekvienais metais per Vėlines su įvairiais Marijampolės krašto žmonėmis organizuoju išvykas ir lankome Lietuvos Nepriklausomybės karuose 1919-1920 m. už Lietuvos laisvę žuvusių karių kapus Beržininkuose ir Seinuose, Lietuvos partizanų simbolinį paminklą-kapą Suvalkuose. Ačiū už šią informaciją, dabar galėsime aplankyti bei pagerbti ir kitų už Lietuvą kovojusių žmonių amžino poilsio vietas Suvalkuose, prie jų padėti gėles, uždegti žvakutes, pabūti, prisiminti, saugoti šią atmintį ir ją pasakoti kitiems.
pagarbiai Gintaras Skamaročius