Balandžio 3-4 dienomis Vilniuje vyko aštuntasis dvišalis Lietuvos ir Lenkijos kultūros paveldo ekspertų grupės posėdis. Jame aptartos abiejų šalių kultūros paveldo išsaugojimui ir istorijos puoselėjimui svarbios temos, pasirašytas susitarimų protokolas.
Susitikime dalyvavęs Lietuvos Respublikos kultūros viceministras dr. Romas Jarockis mano, kad šis susitikimas bus ir vis gerėjančių Lietuvos ir Lenkijos politinių santykių dalis. Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos valstybės sekretorė prof. habil. dr. Malgožata Omilanovska (Małgorzata Omilanowska) teigė, jog dvišalio protokolo pasirašymas rodo, jog lietuviai ir lenkai sugeba tarpusavyje kalbėtis ir susitarti.
Dvi dienas vykusiame posėdyje taip pat dalyvavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento, Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos, Nacionalinio kultūros paveldo instituto ir kitų Lietuvos bei Lenkijos kultūros ir kultūros paveldo institucijų atstovai.
Posėdžio metu šalys įvertino ir apibendrino dvišalį Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą kultūros paveldo srityje. Muziejų, bibliotekų ir archyvų bendradarbiavimo srityje šalys sutarė, kad tikslinga tęsti ir stiprinti bendradarbiavimą organizuojant specialistų vizitus, muziejininkų, restauratorių, skaitmenintojų, metaduomenų rengėjų ir kitų specialistų stažuotes, organizuojant konferencijas, rengiant parodas, mokslinius leidinius, užtikrinant muziejų kolekcijų mobilumą, prieigą prie muziejų rinkinių ir fondų.
Taip pat sutarta patogiau naudotis vieniems kitų archyvais, keistis gerąja patirtimi kultūros paveldo apsaugos srityje, plėsti bendradarbiavimą tarp UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinių komitetų. Šalys susitarė, kad, gavus kitos šalies sutikimą, galima publikuoti iš atitinkamai Lenkijos arba Lietuvos gautas skaitmenines dokumentų kopijas nacionaliniuose skaitmeninio turinio portaluose.
Kultūros paveldo išsaugojimo srityje nutarta tęsti dvišalį bendradarbiavimą restauruojant Užutrakio dvaro kompleksą. Susitarta sukurti darbo grupę, kuri numatytų tolimesnio bendradarbiavimo gaires, vykdant restauravimo ir konservavimo projektus ypač svarbiuose objektuose, restauruojant Vilniaus bažnyčiose ir kapinėse esančius istorinius antkapius. Šalys susitarė kartu konservuoti kultūros paveldo objektus Lenkijoje ir Lietuvoje bendradarbiaujant Vilniaus ir Varšuvos dailės akademijoms.
Taip pat šalys bendradarbiaus nelegalių meno kūrinių ir senovės paminklų ir archeologinių dokumentų išvežimų atvejais ir keisis informacija apie pažeidžiančius teisę archeologinius kasinėjimus.
Valstybių atstovai ieškos būdų gilinti dvišalį bendradarbiavimą rengiantis Mykolo Kleopo Oginskio 250-ųjų gimimo metinių paminėjimui 2015 metais ir Stanislovo Moniuškos 200-ųjų gimimo metinių jubiliejui 2019 metais. Šalys pritaria M.K. Oginskio kultūros kelio sukūrimui.
Šalys bendradarbiaus organizuojant dvišalę konferenciją apie lietuvių ir lenkų migracijas Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais, bendradarbiaus apsaugant atminties vietas, kapus ir karių kapines. Šalys taip pat susitarė, kad Lenkijos atstovai bus įtraukti į ekspertų grupę, kuri užsiima atminties vieta Paneriuose.
Kitas Lietuvos ir Lenkijos kultūros paveldo išsaugojimo ekspertų grupės posėdis vyks Lenkijoje.
Lietuvos ir Lenkijos kultūros paveldo ekspertų grupės posėdžiai vyksta įgyvendinant 1999 m. gruodžio 16 d. Varšuvoje (Lenkija) pasirašytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės sutartį dėl Vyriausybės įgaliotinių bendradarbiavimo kultūros paveldo srityje. Posėdis Vilniuje vyko jau aštuntą kartą.
alkas.lt
sutinku su Viktoru- dar tik galima pridurti, kad ne tik Lietuvos politikams, bet ir Lietuvos diplomatams nerūpi lietuvių kultūros paveldas. Jau retoriniu tampa klausimas: kam reikalingas Lietuvos konsulatas Seinuose?
Lietuvos kultūros paveldo reikalus tvarko asmenys,kuriems Lietuvoje lenkiškojo paveldo išsaugojimas yra svarbiau,užuot lietuviškojo Lenkijoje.Deja.Tad,Seinų,Berznyko,iš dalies Suvalkų ir Lomžos krašte esantys lietuvybės kultūrinės-istorinės atminties statiniai ir ženklai laukia nesulaukia tinkamo įamžinimo ir priežiūros.Panašų požiūrį į lietuviškos kultūros paveldo užsienyje apsaugą ir globą turi ir ženkli dalis Lietuvos įtakingų politikų ir politinio pasitikėjimo pareigūnų.Tikėkimes,kad visuomenės nepakantumas ir smarkiai besikeičiančios politinės-istorinės aplinkybės privers Lietuvos politinį ir kultūrinį elitą keisti požiūrį į visą tai,kas liko lietuviško už Lietuvos ribų.