Lietuvos narystė ES

2004 metų gegužės 1 d.  Lietuva tapo pilnateise Europos Sąjungos nare. Esame unikalios ekonominės ir politinės 28 Europos valstybių narių šeimos dalimi. Europos Sąjunga (ES) veikia įvairiausiose politikos srityse: nuo vartotojų teisių iki saugumo ir gynybos. Žmogaus orumas, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms – tai pagrindinės ES vertybės. ES pasiekimai tarptautinėje arenoje 2012 m. buvo įvertinti Nobelio taikos premija už taikos, susitaikymo, demokratijos ir žmogaus teisių skatinimą Europoje.

es2013 m. antrąjį pusmetį Lietuva sėkmingai pirmininkavo ES Tarybai. Tai buvo vienas iš svarbiausių Lietuvos indėlių į ES politikos sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo procesus. 2014 m. gegužės 1 d. šventėme Lietuvos narystės ES 10-metį.

Lietuvos integracija į ES yra nesibaigiantis procesas, suteikiantis galimybes ir paskatas Lietuvai tapti stipria ir modernia valstybe, toliau vystytis ir siekti ekonominio augimo, gerovės visai visuomenei. Lietuvos narystė ES užtikrina saugumą ir europinių vertybių puoselėjimą, skatina Lietuvą vykdyti struktūrines reformas. O nauda apčiuopiama įvairiose srityse.

Lietuvos narystės ES nauda

Sustiprėjęs ir augantis Lietuvos ūkis. Lietuvos verslui atsivėrė 500 mln. vartotojų turinti rinka. Nuo narystės ES pradžios Lietuva gavo net 36 mlrd. litų finansinės paramos. Veiksmingas ES lėšų panaudojimas sąlygojo spartesnį ūkio augimą ir darbo vietų kūrimą: iki narystės Lietuvos BVP tesudarė 46 proc. ES vidurkio, 2011 m. šis atotrūkis sumažėjo iki 62 proc. ir toliau palaipsniui mažėja.

Auga tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje. Šiuo metu apie 80 proc. tiesioginių užsienio investicijų į Lietuvą ateina būtent iš ES valstybių narių. Skaičiuojama, kad per pirmuosius trejus Lietuvos narystės ES metus (2004-2006 m.) dėl Lietuvos dalyvavimo ES vidaus rinkoje šalies BVP buvo vidutiniškai 2 proc., t. y. 2 mlrd. litų didesnis, o ES struktūrinės paramos lėšos lėmė dar 1 proc. didesnį ūkio augimą. ES struktūrinių fondų lėšos padeda greičiau įveikti ekonominius sunkumus, mažinti nedarbą Lietuvoje. Visuomenės apklausų duomenimis, kas antras Lietuvos gyventojas pajuto ES struktūrinių fondų paramą asmeniškai ir ją vertina kaip ilgalaikę investiciją į Lietuvos ateitį.

Lietuvos energetinė nepriklausomybė. Europos Sąjunga padeda Lietuvai siekti energetinės nepriklausomybės, nes tai padaryti vieniems būtų itin sunku. 2009 m. Europos Komisija patvirtinusi vadinamąjį Baltijos energijos rinkos jungčių planą, siekiama sukurti bendrą energijos rinką panaikinant Baltijos šalių energetinę izoliaciją. Numatytas finansavimas Lietuvai svarbiems regioniniams energetikos projektams: Visagino AE, elektros jungtims su Lenkija ir Švedija, regioniniam suskystintų gamtinių dujų terminalui, požeminei dujų saugyklai, Lietuvos ir Lenkijos dujų jungčiai.

Laisvas asmenų judėjimas visoje ES. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. įstojus į Bendrą muitų sąjungą, o 2007 m. į ES laisvo asmenų judėjimo (Šengeno) erdvę atsirado galimybė laisvai cirkuliuoti prekėms, o Lietuvos piliečiams laisvai keliauti po 25 Europos valstybes be vizų ir patikrinimo procedūrų prie kitų valstybių narių sienų. Žymiai pagerintos sąlygos verslui išnykus krovininio transporto eilėms prie sienų su Lenkija ir Latvija. ES Komisijos pastangų dėka buvo netgi suvienodinti naujų mobiliųjų ir išmaniųjų telefonų krovikliai, parduodami 28 ES valstybėse narėse.

Investicijos į Lietuvos švietimą ir mokslą. ES paramos lėšomis renovuojamos Lietuvos mokyklos, universitetai, laboratorijos, mokslo įstaigų tyrimų bazės ir kita infrastruktūra. Suteikiamos platesnės galimybės mokytojams, mokiniams, studentams, mokslininkams stažuotis kitose ES valstybėse, mokytis pagal mainų programas, megzti aktyvų bendradarbiavimą su kolegomis iš kitų Europos šalių. Nuo 2004 m. beveik pusė Lietuvos vidurinių mokyklų dalyvavo Europos partnerystės projektuose („Leonardo da Vinci“ ir „Socrates/Erasmus“ programose pedagogams ir studentams). Skatinama dalyvauti tarptautinėse programose, kur mokiniai ne tik bendrauja, užmezga naujas pažintis, bet ir tobulina žinias įsitraukdami į naujas mokslines veiklas.  

Socialinės garantijos visoje ES. Kitose ES šalyse dirbantys, atostogaujantys ar besimokantys žmonės tapo socialiai saugesni. Svetur išvykęs asmuo išsaugo turimas socialines garantijas. Išvykus atostogų ES garantuoja nemokamą pirmąją pagalbą su Europos sveikatos draudimo kortele. Persikėlus gyventi į kitą valstybę narę, žmogui toliau mokamos anksčiau paskirtos pensijos ar kitos išmokos.

Konsulinė pagalba pasaulyje. Kiekvienas Lietuvos pilietis yra ir ES pilietis, todėl jam garantuojama ES atstovybių konsulinė pagalba net ten, kur Lietuva atstovybių neturi, pavyzdžiui, Pietų Afrikoje, Čilėje, Saudo Arabijoje ar Nepale.

http://www.urm.lt/