2015 m. kovo 9 dieną Varšuvos Karalių rūmuose vyko Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas, kurį organizavo Karalių rūmų direktorius Andrzej Rottermund ir Lietuvos Respublikos ambasadorius Varšuvoje Šarūnas Adomavičius.
Ankstyvą popietę vyko konferencija, kurioje pranešimus skaitė: LR Prezidentas (Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas) prof. Vytautas Landsbergis („Kelias į laisvę“), Lietuvos istorikas, politologas, socialinių mokslų daktaras prof. Šarūnas Liekys („Lenkija ir lenkai lietuvių istorinėje-politinėje sąmonėje“) bei lenkų istorikas ir publicistas prof. Marek Kornat („Lietuvos reikalai Jurgio Giedraičio ir Česlovo Milošo laiškuose“).
Po pranešimų vyko diskusijos, kurių metu pasisakė buvęs Lenkijos kultūros viceministras Michał Jagiełło, „Gazeta Wyborcza“ vyr. redaktorius Adam Michnik, Lenkijos konstitucinio teismo pirmininkas Andrzej Rzepliński, Mislibužo savivaldybės atstovas, Seinų apskrities viršininkas Piotr Alszko ir kt.
Kalbėta apie Lietuvos ir Lenkijos savivaldybių bendradarbiavimą, bendrus Lenkijos ir Lietuvos jaunimo projektus, tarptautinius kultūrinius mainus ir kt. Nemažai diskutuota dėl lenkiškų pavardžių rašymo Lietuvoje bei vietovardžių ir gatvių dvikalbių lentelių. Lietuvos poziciją šiuo klausimu taikliai išsakė prof. Vytautas Landsbergis, kuris kalbėjo, kad nėra lenkų pavardžių rašymo problemos, yra tik svetimtaučių pavardžių rašymo klausimas. Valstybinės kalbos vartojimo reikalai yra įvardinti Lietuvos konstitucijoje, kurią galima pakeisti tik referendume. Pasak profesoriaus, dvikalbių lietuviškų ir lenkiškų lentelių pakabinimas sukeltų Lietuvos rusų mažumos reakciją. Rusijos prezidentui tai duotų argumentą, kad Lietuvoje rusai neva diskriminuojami. Michał Jagiełło pabrėžė, kad Lenkijos lietuviai sugeba išsirinkti gerus vadovus, o Lietuvos lenkai, deja, ne. Anot jo, jeigu Lietuva patenkintų Lietuvos lenkų reikalavimus, šie galbūt atsiribotų nuo prorusiško pono Tomaševskio. Michałui Jagiełło antrino Adam Michnik. Jis išsakė nuomonę, kad Lietuva jau seniai galėjo duoti lenkams „pavardes“ ir „lenteles“, bet to nepadarė dėl lietuvių tautai būdingo užsispyrimo. „Gazeta Wyborcza“ vyr. redaktorius prieštaravo Piotrui Alszko, kad lietuvių ir lenkų santykiai Seinijoje yra labai geri, kadangi Seinuose iki šiolei „trūksta“ Antano Baranausko gatvės. Anot jo, tai būtų gražus gestas lietuvių atžvilgiu. Lietuva už tai galėtų atsidėkoti dvikalbėmis lentelėmis Vilniuje, ir ne tik.
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimą vainikavo Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos koncertas, kuris vyko Karalių rūmų didžiojoje salėje.
Sigitas Birgelis, punskas.pl
Michnikas praspjovė ir didžiausius lenkų šovinistus iš Mlodziez Wszechpolska. Net jie lenkiškų lentų Vilniuje nedrįsta reikalauti.
Gėda tiems, kurie Michnikui šiemet pakišo Laisvės premiją. Sukompromitavo šitos premijos idėją.
na ir chamai lenkai- net ir tokią dieną – Lietuvos nepriklausomybės 25 metinių atkūrimo jubiliejaus proga- neapsieina be savo žaidimėlių ir kišą lenkiškas lenteles ir pavardes. Trūksta žodžių.
Dėl Liekio pritariu pelėdai- tai „ypatingas istorikas“, kuriam lietuviai yra šovinistai ir nenaudėliai, o lenkai- kultūrtregeriai ir didvyriai.Stebiuosi Lietuvos ambasadai.
išlenda visa Michniko ir Jagiello suktybė- mainais už Baranausko gatvę Seinuose – lenkiškos lentos Vilniuje ir Rytų Lietuvoje. Esą, tuo būdu Lietuvos lenkai nusigręš nuo Tomaševskio. nejau šitie du ponai yra tokie idiotai, kad nesuprastų, jog būtent tai dar padidintų Tomaševskio po[puliarumą , nes gi būtų įvykdyta tai, ko Tomaševskis visąlaiką reikalauja. Tai kaip galima logiškai paaiškinti- kodėl tada lenkai turėtų nusisukti nuo tokio sėkmingo politiko?
Beje, stebiuosi, kaip į tokį renginįt galima kviesti tokį paskaitininką, kaip Š.Liekis- tai juk atviras Lietuvos istorijos niekintojas, Pilsudskio ir Želigovskio aukštintojas. Jeigu programos sudaryme ir svečių pasirinkime dalyvavo ir naujasis Lietuvos ambasadorius Lenkijoje, tai tenka apgailestauti.