1918 metais atsikūrusi Lietuvos valstybė neturėjo savos valiutos, cirkuliavo Vokietijos skolinamosios kasos markės ir rubliai, prilygstantys Vokietijos markei. 1919 02 26 d. Lietuvos vyriausybės nutarimu ši valiuta pavadinta auksinu, o šimtoji dalis skatiku. Apie savų pinigų išleidimą pradėta svarstyti 1919 metais dėl didelės Vokietijos markės infliacijos. Sutrikus Lietuvos ūkio veiklai, suskubta rengti pinigų reformą ir steigti emisinį banką. Buvo pasiūlymų nacionalinę valiutą vadinti muštiniu. Svarstant projektą, naujus pinigus siūlyta vadinti muštais, doleriais, auksinais, kaltais, rubliais, lietais, kirptukais ir kitaip. Įstatymas lėmė, kad naujieji pinigai pavadinti litais – žodžio „Lietuva“ trumpiniu. Jie Lietuvoje cirkuliavo iki 1940 06 14 d. prasidėjusios sovietų okupacijos. Tai buvo patikima, solidi valiuta, Lietuvos ekonominės sėkmės simbolis.
Kokią jie turėjo perkamąją galią? Štai keli pavyzdžiai. 1939 metų kainos: 50 kg rugių kainavo 8,00 Lt, kviečių 10,50 Lt, 50 kg linų pluošto 64,00 Lt, darbinis arklys 338 Lt, melžiama karvė 178,00 Lt, 1 kg lašinių 0,93 Lt, 1 l pieno 0,18 Lt, 1 kg cukraus 1,05 Lt, 1 kg druskos 0,16 Lt, 1 l žibalo 0,40 Lt, 1 kg silkių 1,00 Lt, vyriški pusbačiai 18,00 Lt, vyriškas kostiumas 86,80 Lt.
Gimnazijos mokytojas uždirbdavo 300-350 Lt (už dieną darbo per rugiapjūtę nuo 2 iki 4 Lt). Mokslas gimnazijoje buvo mokamas – kainavo nuo 75 iki 150 Lt.
Po sovietų okupacijos lietuviški pinigai pakeitė rublius 1992 m. spalio 1 d. 1992 m. rugsėjo 16 d. Lito komitetas priėmė nutarimą dėl laikinųjų pinigų – talonų – įvedimo ir rublio išėmimo iš apyvartos. Talonus gyventojai vadino „vagnorkėmis“. Mat tuomet Vyriausybei vadovavo premjeras G. Vagnorius. Talonai cirkuliavo iki 1993 m. birželio 25 d. Juos spausdino Kauno „Spindulio“ spaustuvė. Talonams trūko reikalingų apsaugos priemonių, jie buvo padirbinėjami.
Monetas nutarta kaldinti Lietuvoje. 1990 m. lapkričio 3 d. Vilniuje įsteigta Lietuvos monetų kalykla.
Per nepriklausomybės metus pagaminta daugiau kaip 60 kolekcinių monetų. Pirmosios skirtos Dariaus ir Girėno skrydžiui paminėti, Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitui Lietuvoje, Pasaulio lietuvių dainų šventei, Pasaulio lietuvių sporto žaidynėms. Tai akivaizdūs šio laikotarpio istorijos liudininkai.
Jurgis Černelis, punskas.pl