Kovo 27 d. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) aukštasis komisaras tautinių mažumų klausimais Knutas Volebekas (Knut Vollebaek) jau antrą kartą susitiko su Lietuvos švietimo ministru Gintaru Steponavičium dėl lenkakalbių Lietuvos gyventojų, prieštaraujančių, kad Lietuvos lenkiškose mokyklose būtų sustiprintas valstybinės kalbos mokymas, skundų.
Praėjusiais metais priimtas naujas Švietimo įstatymas numato, kad mokyklose tautinės mažumos kalba daugiau pamokų skiriama mokytis valstybinės lietuvių kalbos, tačiau nemažinant pamokų gimtąja kalba skaičiaus. Ministras G. Steponavičius pažymėjo, kad sklandesniam Švietimo įstatymo įgyvendinimui yra sudaryta darbo grupė, į kurią deleguoti visų tautinių mažumų mokyklų atstovai, įskaitant tėvus, mokytojus, taip pat ministerijos ir savivaldybių specialistai. Ministerija bendradarbiauja su mokyklomis ir mato tam tikrų sunkumų, kylančių dėl to, jog mokytojai nepakankamai gerai moka valstybinę kalbą, kad galėtų lietuviškai mokyti istorijos bei geografijos skyrius apie Lietuvą. Todėl dar daugiau dėmesio ir paramos bus skiriama pedagogų mokymams.
Ministras pabrėžė, kad įstatymo įgyvendinimas – ne vienos dienos darbas: „Tai – procesas, kuris teikia naujų idėjų ir patirčių, padeda pamatyti pasiekimus bei taisytinas spragas“. G. Steponavičius patikino, kad 2013 m. laikant visiems vienodą lietuvių kalbos brandos egzaminą mokyklų tautinės mažumos kalba abiturientai turės lengvatą – pereinamąjį laikotarpį. Tai reiškia, kad vertinant jų pasiekimus bus taikomos nuolaidos. Šis pereinamasis laikotarpis galės trukti iki to laiko, kol mokyklas baigs dabartiniai pirmokai.
Lietuvoje šiais mokslo metais yra 56 mokyklos lenkų mokomąja kalba, 36 mokyklos rusų mokomąja kalba, 1 mokykla baltarusių mokomąja kalba ir 42 mokyklos, kuriose yra klasių skirtingomis mokomosiomis kalbomis. 15 552 mokiniai mokosi rusų mokomąja kalba, 12 895 mokiniai – lenkų mokomąja kalba, 181 mokinys – baltarusių mokomąja kalba.
www.alkas.lt