Š. m. gruodžio 9 d. 9.30 val. Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinės mokyklos ir gimnazijos svetainėje vyks Lenkijos lietuvių bendruomenės Tarybos posėdis. Tarybos pirmininką Tadą Bagdonavičių kalbina portalo punskas.pl vyr. redaktorius Sigitas Birgelis.
Gruodžio 9 dieną Punsko Dariaus ir Girėno mokyklos svetainėje vyks Lenkijos lietuvių bendruomenės Tarybos posėdis. Kokie klausimai ir problemos bus jame svarstomos?
Prieš keletą mėnesių Vilniuje vyko Pasaulio lietuvių bendruomenės suvažiavimas, kuriame teko ir Tau dalyvauti. Ar, Tavo nuomone, pasaulyje lietuviai neišgyvena tam tikros tapatybės krizės? Ar minėta lietuvių organizacija turi tvirtus pamatus kraštuose?
Sunku atsakyti į šį klausimą. Jis tiesiog per sudėtingas. PLB Seimo posėdyje dalyvavau pirmą kartą ir nelabai esu susipažinęs, kokia lietuvių padėtis kituose kraštuose. Manau, daug priklauso ir nuo to, kokioje valstybėje gyvena mūsų tautiečiai, kokie tos valstybės santykiai su Lietuva ir kokiomis aplinkybėmis lietuviai atsirado tame krašte. XIV PLB Seimas priėmė nutarimus, susijusius ir su mūsų bendruomene. Būtent tais klausimais bus kalbama gruodžio 9 d. Punske.
Ar sutinki su tam tikrų žmonių teiginiu, kad gyvenant kitoje valstybėje nutautėjimas yra neišvengiamas ir natūralus reiškinys?
Priešingai. Neseniai klausiausi pokalbio su vienu lenkų dvasininku, kuris išdėstė savo mintis apie tautiškumo išsaugojimą. Jo nuomone, jei Dievas mus sukūrė skirtingus ir parinko mums tėvus – o būtent iš tėvų paveldim tautiškumą – tad privalome tą tautiškumą ugdyti. Kitaip, pasak minėto kunigo, darome nuodėmę. Reiktų gal sakyti, kad sunkią nuodėmę, nes tai būtų nusižengimas IV Dievo įsakymui. Nuo pat žmonijos pradžios buvome skirtingi etniniu, kalbos ar rasės pagrindu, todėl manau, kad kultūrinis, kalbinis ar kitoks žmonijos „susivienodinimas“ yra nenatūralus. Aišku, šiandien globalizacija, žmonių mobilumas ir kai kurie veiksniai politikoje ir visuomenėje verčia, ypač mažumas, nutautėti ir susitapatinti su dauguma, bet tai nėra natūralu.
Ar iš vienerių metų vadovavimo LLB Tarybai perspektyvos gali konstatuoti, kas labiausiai šioje organizacijoje keistina?
Galiu pasakyti, kad LLB Suvažiavime dalyvavo Lenkijos lietuvių atstovai ir jie priėmė nutarimus. Todėl kol Valdyba veikia pagal tuos nutarimus, nėra kalbų apie pakeitimus. Aišku, mes Suvažiavimo metu kalbėjome apie Statuto pakeitimus (šį darbą nukėlėme LLB Tarybos Suvažiavimui). Norėtųsi didesnio jaunesniųjų kartos įsitraukimo į LLB darbus, mažiau tuščių ginčų, daugiau konstruktyvios diskusijos ir pan. Bet tai įprastos problemos. Manau, kad nuo pat LLB įsikūrimo pradžios buvo kokių nors nepatogumų, sunku patikėti, kad jų nebus ateityje.
Gyventojų surašymo duomenimis, per pastaruosius 10 metų Lenkijos lietuvių sumažėjo apie 15 proc. Jei organizacijų yra daug, o mūsų vis mažiau, ar reikalinga mums Lenkijos lietuvių bendruomenė?
Bendruomenė – tai gyvas organizmas, kurį sudaro jos nariai. Manau, kad ši organizacija jungia mus visus ir tik dėl to ji privalo išlikti. Mano nuomone, kitų organizacijų kūrimas labiau skatina bendruomenės dalijimą į siauresnes interesų grupes, kas priveda prie vieningumo stokos.
Sunku analizuoti lietuvių skaičiaus mažėjimą Lenkijoje. Manau, to priežasčių yra daug, ne visos priklauso nuo mūsų. Reikia pripažinti, kad nutautėjimas vyksta. Per 10 metų 15% sumažėjo bendruomenės narių skaičius. Tai rodo, kad šis skaičius yra didesnis nei demografiniai rodikliai (turiu omeny mirtingumą). Reikia sutikti ir su tuo, jog žymi dalis (ypač jaunimo) išvyko į užsienį, pasiliko po studijų Lietuvoje. Atrodo, kad nėra programos, kuri skatintų žmones dirbti ir pasilikti gyvenamosiose vietose (turiu omeny Punsko ir Seinų kraštą). Išvyksta į platesnį pasaulį, dažnai ištirpsta daugumoje ir nutraukia ryšius su vietos lietuvių bendruomene. O lietuviškos aplinkos ir lietuvių švietimo stoka priveda prie Jūsų minėtų rodiklių. Tai skaudžiai paliečia mūsų bendruomenę.
Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi Sigitas Birgelis
Vienas atsakymas į “Ar nutautėjimas yra neišvengiamas?”
Komentarai uždrausti.