M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo renginiai

M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas 2013 m. rugpjūčio 25 d. (sekmadienį)  13 val. Vilkaviškio parapijos salėje (Vytauto g. 83, Vilkaviškis) pateiks kitą  Česlovo  Stonio  kompoziciją  „TEBŪNIE DIEVO VALIA“.  Šią programą fondas jau yra rodęs šiais metais Paberžėje (Kėdainių rajone).

O pavakary, tą pačią rugpjūčio 25 d., 18 val., Paežerių dvare (dabar tai – Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras) (Paežerių kaimas, Šeimenos seniūnija, Vilkaviškio rajonas) pristatys kitą Česlovo  Stonio  kompoziciją „AMŽINAI,  AMŽINAI  NERAMUS“ (Paulius  Širvys – eilėse,  dainose,  prisiminimuose). Šią programą fondas jau yra rodęs septynis kartus įvairiose Lietuvos vietovėse: Paberžėje (Kėdainių rajone),  Plateliuose (Plungės rajone), M. K. Čiurlionio namuose (Vilniuje), Švėkšnoje (Šilutės rajone), Nidoje, Rietave ir Klaipėdoje…

Taigi dabar šios dvi programos bus atliktos Vilkaviškio rajone.

 Beje, M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas jau yra organizavęs du renginius Vilkaviškyje:  2007 07 14 d.

žr.   http://www.ciurlioniopaveldas.lt/vidinis.php?id=137

ir    http://www.ciurlioniopaveldas.lt/vidinis.php?id=92

2008 09 26 d.  

žr.   http://www.ciurlioniopaveldas.lt/vidinis.php?id=180

ir   http://www.ciurlioniopaveldas.lt/vidinis.php?id=47&nid=37

 AMŽINAI  AMŽINAI  NERAMUS

Kiek daug apie Paulių Širvį prirašyta. Kiek daug pripasakota. Kiek daug jį pažinojusių, kiek daug „draugų“. O jis parašė: „Aš toks vienas,velnioniškai vienas“…

Mes jo nepažinojom. Mes jį matydavom iš tolo. Mes nedrįsom plekšnoti jam per petį ar siūlytis į „bičiulius“. Mums jis buvo didis Poetas. Toks ir liko.

Kompoziciją „Amžinai amžinai neramus“ dėliojau kaip mozaiką iš jo paties ir jo Vienintelės prisiminimų, laiškų. Čia skambės Poeto kaimynų, draugų ir… nedraugų mintys apie jį ir jo poeziją. Čia dainuosime jo tekstais sukurtas dainas.

Sunku patikėti, bet buvo ir tokių, kurie ne tik mokė Poetą, kaip rašyti eilėraščius, bet ir įsakmiai nurodinėjo, apie ką rašyti.

Nuo išdavystės, pasipūtimo, primityvizmo, nuo Generolų poezijoje Poetas bėgo į kavines, užkandines, bėgo į jūrą, bėgo į absoliučią Vienatvę. Taip gimė geniali Poezija, taip save naikino Poetas. Tačiau ir Poezija, ir Poetas išliko mūsų širdyse.

Ateikite ne į literatūrinę popietę, ne į susitikimą su aktoriais. Ateikit į svečius pas Paulių Širvį. Jo namų durys visiems buvo atviros. Šią popietę Jis atvers Jums savo Širdį.

Kompozicijos autorius Česlovas Stonys

paulius

TEBŪNIE  DIEVO  VALIA

(Šviesiam arkivyskupo Teofiliaus Matulionio atminimui)

Meilės. Atlaidumo. Tikėjimo. Vilties. Šviesos ir Tiesos skleidėjas – toks buvo arkivyskupas Teofilius Matulionis.

Kankinys. Kalinys ir tremtinys. Caro žandarų persekiotas. Lenino bolševikų kankintas. Sovietinės Lietuvos čekistų nužudytas. Visą gyvenimą laužytas ir niekada nepalūžęs. Nemarus mirtingasis.

Prie Jo karsto 1962 metų rugpjūčio 20 dieną buvo pasakyti tokie žodžiai: „Pavergtoji Lietuva neteko amžinąjį atilsį arkivyskupo Matulionio. Tai vienas tų asmenų, kurio kapas neabejotinai telks apie save gyvuosius. Tai Dievo žmogus, kurių taip stokoja dabarties gyvenimas. Anot amerikiečių generolo Bradley: „Mes turime per daug mokslininkų ir per mažai Dievo žmonių. Mes perskrodėme atomo paslaptį, bet atmetėm Kristaus pamokslą nuo kalno.“

Arkivyskupas Teofilius Matulionis visuose gyvenimo bandymuose, kančiose, persekiojimuose kantriai nešė savo kryžių nuolat kartodamas: „Fiat voluntas Dei – Tebūnie Dievo valia“.

Popiežius Pijus XI pasakė: „Garbė lietuvių tautai, davusiai tokį didvyrį“.

Kaip skaudu būtų, jeigu kada nors išgirstume tokius žodžius: „Apgailėtina ta tauta, kuri užmiršta savo didvyrius“.

Neleiskime, kad taip atsitiktų.

Ateikime, susirinkime ir visi drauge prisiminkime tą Didį Žmogų.

Viena maža mergaitė apie savo tėvelį taip pasakė: „Mano tėvelis žinojo, bet paskiau užmiršo prisiminti“.

Prisiminkime. Neužmirškime prisiminti!

                    Kompozicijos autorius Česlovas Stonys

 Atlikėjai:

ČESLOVAS STONYS – aktorius;

SAULIUS SIPAITIS – aktorius;

PRANAS ZAREMBA – operos  solistas.

teofilius