Viskas yra atrakinta.
Saulė dangaus vidury.
Dievas nejuda.
Nėra vietos, kur nebūtų dienos.
Kapinės!
Ir jose – diena!
Suskambus varpui,
Laukai ir miškai
Pereina į krikščionybę.
Kapai ir dangus
Pilni teisybės.
Ji taip pat nejuda.
Laukiu sudrebinimo,
Bejėgis ir silpnas prieš mirusius
Neįstengdamas
Atvirsti akmeniu.
Eilėraštyje esti dvi pozicijos: pagonybė – krikščionybė, šviesa – tamsa.
sb, punskas.pl