Nutautinimo politikos vykdymas

Birutė Valionytė
Nepriklausomybės Akto signatarės Birutės Valionytės teigimu, „šiandien Punske yra viso labo 5 lietuviškos švietimo įstaigos, Lietuvoje – 48 bendrojo lavinimo mokyklos, kuriose mokoma lenkų kalba, 13 lenkų-lietuvių mokyklų, 10 lenkų-rusų ir 10 trikalbių – lenkų, rusų, lietuvių. Taigi iš viso 81 mokymo įstaiga yra finansuojama pagal bendrą principą, koks Lietuvoje yra nustatytas visoms mokykloms. Politika, kurią Lenkija vykdė daugelį metų, labai sėkmingai tęsiama. Tos politikos esmė – nesąžiningumas“.

„Tai, ką daro Lenkija, yra senas, patikimas, daug kartų patikrintas nutautinimo politikos vykdymas pasitelkiant švietimą. Kas įdomiausia, lygiai tas pats, kas daroma Lenkijoje, yra Lenkijos daroma Lietuvos teritorijoje. Štai kas baisiausia. Mes nuolaidžiaujame lenkams kalbėdami principų lygmeniu, nes lenkai pateikia parinktus sau reikalingus faktus.

Ir tuo būdu muša mūsų principus. Kadangi esame žiopliai, politiškai neraštingi, filosofinio išprusimo neturime. Nesuprantame, kas yra principas. Tuoj pat sukeičiami lygmenys ir mes pralaimime. Tai nuolatinio mūsų politikos pralaimėjimo arena“, – teigė Nepriklausomybės Akto signataras Romualdas Ozolas. Pasak jo, Vyriausybė turi atkurti Tautinių mažumų departamentą arba atkurti regioninių problemų komisiją.

„O jeigu Vyriausybė šito nepadarys, tai mes sukursime savo visuomeninę komisiją ir pjausime visų lygių valdžias tol, kol bus išaiškinta tikroji padėtis Lietuvoje. Ir įvestas ne menamas, ne apgaulingas, ne klastingas ir niekšingas paritetas, o tikrasis paritetas. Kaip jis atrodys, pažiūrėsime.

Tai yra ilgo darbo reikalas, bet mes jį padarysime“, – sakė R. Ozolas. Ar gali išlikti lietuvių tauta, kai emigracijos tempai nė kiek nemažėja? Ar gali išlikti, kai užsienyje (Lenkijoje) vietos valdžia ketina uždaryti lietuviškas mokyklas? Ar gali išlikti, kai lenkiškos mokyklos Lietuvoje iš mūsų valdžios išsikovoja vis daugiau nuolaidų dėl lietuvių valstybinės kalbos apėjimo?

Ar gali išlikti, kai Lietuvos valstybėje apskritai nėra jokios strategijos išgyventi globalioje šių laikų tautų mėsmalėje? Apie tai prie „Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo“ apskritojo stalo diskutavo Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai Romualdas Ozolas, Birutė Valionytė ir Bronislovas Genzelis. Diskusiją vedė žalgirietis Gediminas Jakavonis. „Tiek grėsmių lietuvybei dar nebuvę“. RESPUBLIKA

Pagal ELTĄ

Vienas atsakymas į “Nutautinimo politikos vykdymas”

  1. Straipsnio nuotrauka,ivadiniai sakiniai, Lietuvai nusipelniusios Nepriklausomybes akto sign. B.Valionytes. Jinai apvazinejo daugeli Liet. didz. kunigaikstystes piliu – isleido ispudingas knygas
    – albumus . Apie didinga praeiti – kuria ir dabar dar biciuliskai prisimena gudai ir ukrai-
    nieciai. Vienoje is tu piliu-Ukrainos Dubno.Teko man,kaip Sovietijos pilieciui, atlikti pri-
    valoma karo tarnyba 1954 – 56m. – automobilistu mokykloje.
    Toliau straipsnis atstovauja pasirasiusiuju RESPUBLIKA ir ELTA (nupirkta Respublikos), bei
    Sajudzio laikais buvusio CK nario R.Ozolo citatas – nuomone. O sis garbes CENTRISTAS- likes be
    kareiveliu,iki siol nera atsisakes,paneiges, VAKARO ZINIOSE patalpinto sukio: NAUJOJI SOVIETU
    SAJUNGA(ES).Buves CK narys grasina PARITETINIU „karu“ su lenkais – Lenkija. Matomai taip,
    kaip jis reiskesi Garliavos skandalo „kare“ – psichozeje – isterijoje.
    Lietuvai reikalinga islaikyti ta poltika , kuri buvo vedama per paskutiniuosius 4 metus ir
    siomis dienomis:su Lenkija, su kaimyne,su ES nare.Tai reiskia: turi buti laikomasi valstybiu
    konstituciju,turi buti laikomasi ES VERTYBIU.Taciau ka gali sau leisti apie 100 milijonu vo-
    kiskai kalbanti tauta , apie 50 milijonu lenkiskai kalbanti tauta . To negali pvz. vis maze-
    janti lietuviu tauta – leisti dvikalbius vietoviu,gatviu pavadinimus.Man – pavardziu rasymas
    uzsienio kalba, gyvenanciam Vokietijoje – yra iprastas ir butinas.Gyvendamas LT – apginciau
    ir svetimu pavardziu rasyba , uzsienio raidemis , kalba. Sudiev.

Komentarai uždrausti.