Mirtis,
Kai miegi, ateina…
W. Szymborska Apmąstau pasaulį
Vasario 1-osios vakarą Krokuvoje, eidama 89 metus, mirė Nobelio premijos laureatė, poetė Wisława Szymborska (1923–2012). W. Szymborska rašė apie gyvenimą ir mirtį, apie karą, tikėjimą ir meilę. Rašė moteriškai santūriai ir subtiliai. Dažnai su autoironijos gaidele.
Blogiausia poetams. Jų darbas beviltiškai nefotogeniškas. Žmogus sėdi prie stalo arba guli ant sofos įsmeigęs akis į sieną ar lubas, retkarčiais parašo kelias eilutes, po penkiolikos minučių vieną užbraukia, ir vėl praeina valanda, kai nieko nevyksta… Koks žiūrovas ištvertų ką nors panašaus? (…)
(…) vertinu trumpą žodelį „nežinau“. Jis turi galingus sparnus. Jeigu Isaakas Newtonas nebūtų pasakęs sau „nežinau“, obuoliai būtų byrėję sode kaip kruša, o jis geriausiu atveju būtų juos rinkęs ir skaniai valgęs. Jeigu Maria Skłodowska-Curie nebūtų pasakiusi sau „nežinau“, ji, ko gero, būtų tapusi chemijos mokytoja kilmingų panelių pensione ir baigusi gyvenimą dirbdama, beje, garbingą darbą. Bet ji kartojo „nežinau“, ir būtent šis žodis net du kartus atvedė ją į Stokholmą, kur neramios ir amžinai ieškančios dvasios žmonės apdovanojami Nobelio premija.
Poetas, jei jis yra tikras poetas, taip pat privalo nuolat kartoti sau „nežinau“.
Iš W. Szymborskos kalbos, pasakytos 1996 m. gruodžio 7 d. Stokholme, atsiimant Nobelio premiją
Gyvenimo aprašymas
Ko reikia?
Reikia parašyti prašymą,
o prie prašymo pridėti gyvenimo aprašymą.
Nepaisant to, kaip ilgai gyveni,
aprašymas turi būti trumputis.
Privalu glaustumas ir atranka.
Kraštovaizdžių pakeitimas į adresus,
atsitiktinių prisiminimų į tikslias datas.
Iš visų meilių užtenka vien sutuoktinės,
o iš vaikų tiktai tų, kurie gimė.
Svarbiau, kas pažįsta tave, o ne ką tu pažįsti.
Kelionės tiktai tos, kur į užsienį.
Priklausomybė kam, tačiau be kodėl.
Apdovanojimai, be už ką.
Rašyk taip, tarsi su savimi nesikalbėdavai niekad
ir, save išvydęs, lenkdavaisi iš tolo.
Praleisk tylomis šunis, kates ir paukščius,
suvenyrą šlamštą, bičiulius ir sapnus.
Geriau kaina negu vertė,
pavadinimas nei turinys.
Geriau numeris batų, o ne kur jisai eina,
tas, kuriuo dedies esantis.
Šalia nuotrauka su atlėpusia ausimi.
Paisoma jos formos, o ne to, kas girdėti.
Kas girdėti?
Braškesys mašinų, kurios mala popierių.
Vertė Sigitas Geda
Szymborska, Wislawa. Poezijos rinktinė. – Vilnius: Baltos lankos, 1998.
(nb), punskas.pl