Mišios Seinuose: Dievas geriau supranta lenkiškai!

Lenkijos katalikų bažnyčia nutarė ryžtingai integruoti lietuvių mažumą į lenkų visuomenę. Pasibaigus lietuvio kunigo kadencijai, mišios Punsko (Seinų – red.) bažnyčioje laikomos tik lenkiškai, nes, pasak vietos klebono, „Dievas gerai supranta lenkiškai, tad šia kalba išklausys ir lietuvių maldas“.

Kreipėsi į kardinolą A. J. Bačkį

Kelios visuomenininės Lenkijos lietuvių organizacijos viešu laišku kreipėsi į Jo Eminenciją Kardinolą Audrių Juozą Bačkį, informuodamos, kad prieš porą savaičių iš Seinų parapijos buvo išlydėtas trejus metus čia tarnavęs kunigas Bernardas Augaitis. „Visų pirma, norėtume Jums nuoširdžiausiai padėkoti už šio kunigo siuntimą dirbti mūsų bendruomenėje. Kunigas Bernardas greitai tapo visiems parapijiečiams tikru autoritetu dėl to, kad sugebėjo išklausyti kiekvieną žmogų, įžvelgti jame Dievo kūrinį, buvo santūrus, kuklus, orus. Kunigas patarnavo ne tik bažnyčioje, bet ir sutartomis dienomis lankydavo sunkiai sergančius ligonius. Savo darbą atliko nuoširdžiai, su atsidavimu, kartu su parapijiečiais šventė jų džiaugsmus, kartu išgyveno jų liūdesio akimirkas, − savo laiške tvirtina Lenkijos lietuvių bendruomenės Valdybos pirmininkas Jonas Vydra, Lenkijos lietuvių draugijos pirmininkas Algirdas Vaicekauskas, Vysk. A. Baranausko fondo „Lietuvių namai“ Seinuose Tarybos pirmininkas Petras Maksimavičius, Lietuvių šv. Kazimiero draugijos pirmininkas Algirdas Vektorius. − Nors Seinų parapija tautiniu atžvilgiu mišri, B. Augaitis, kaip pavyzdingas kunigas, įgijo tiek lietuvių, tiek lenkų parapijiečių pagarbą.“

Laiške teigiama, kad kunigas B. Augaitis, atvykęs į Seinus, greitai suvokė šio krašto sudėtingą praeitį, sielojosi dėl didžiulę apimtį įgavusio nutautėjimo proceso. Suprato Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos istorinį vaidmenį ir svarbą šiai visuomenei bei jos ateičiai. Atsidavęs dirbo su vaikais ir jaunimu, rengdamas juos Pirmosios Komunijos ir Sutvirtinimo sakramentams. Šio kunigo trejų metų darbą vertiname kaip istorinį indėlį tiek stiprinant Seinų parapijiečių tikėjimą, tiek lietuvių tautinį susivokimą ir tautinę savigarbą, tiek tiesiant tiltus tarp lenkų ir lietuvių tautų.

Nepakankamai „integravo“, tad išguitas

Laiško autorių žiniomis, kunigas Bernardas susilaukė kritikos iš Seinų parapijos šeimininko klebono Zbigniew Bzdak bei Elko vyskupo Jerzy Mazur dėl to, kad neva negebėjo tinkamai atlikti savo pareigų − integruoti lietuvių į lenkų visuomenę. „Kunigui buvo pareikšta, kad jam vietos Seinuose nebėra. Norėtumėm atkreipti dėmesį, kad kunigas tokios kritikos nenusipelnė, jos galėjo susilaukti tik dėl savo orios tautinės laikysenos“, − įsitikinę laiško autoriai.

Visuomeninių organizacijų atstovai „nuoširdžiai ir nuolankiai“ prašo kardinolo pagal galimybes pratęsti praktiką į Seinų parapiją siųsti lietuvį kunigą, kuris patarnautų lietuviams parapijiečiams Seinų Bazilikoje ir Žagarių bažnytėlėje.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad kunigui Bernardui buvo užkrauta didžiulė našta rūpintis ne tik lietuvių sielovada, bet ir lenkakalbės parapijos dalies reikalais. „Gal vertėtų peržvelgti susitarimo su Elko vyskupu turinį, kad siunčiamam į šią parapiją kunigui nebūtų užkraunama per daug pareigų, o paliekami tik lietuvių, kurie sudaro apie trečdalį parapijos, reikalai. Lietuvio kunigo buvimas Seinuose atlieka kertinį vaidmenį saugant šio krašto tautinę tapatybę. Šeima, Bažnyčia, Mokykla − trys institucijos, kurios ugdo žmogų, taip pat užtikrina tautos tęstinumą, įskiepydamos pagarbą savo protėviams. Tad nuolankiai prašom Jūsų Eminenciją atsižvelgti į sudėtingą šiandienos mūsų padėtį ir skirti Seinų parapijai lietuvį kunigą“, − su viltimi baigia laišką Seinų lietuviai.

Ne sielovada, o integracija

„Visi Seinuose dirbę vikarai lietuviai patyrė, koks komplikuotas tai darbas – būti su vietos lietuviais, kai patiriamas spaudimas iš Elko vyskupijos“, − Alfa.lt tvirtino vienas rašto kardinolui A. J. Bačkiui autorių, Lenkijos lietuvių bendruomenės Valdybos pirmininkas J. Vydra. Jis patvirtino, kad Seinų klebonas per lietuviškas pamaldas laiko lenkiškas mišias. Esą tai nėra blogai – lietuviai pramoksią lenkiškų giesmių ir poterių. Moksliškiau tariant, integruosis.

Kiti Seinų parapijiečiai, su kuriais teko bendrauti Alfa.lt žurnalistams, sakė, kad klebonas leidžia sau net pasityčioti iš tikinčiųjų lietuvių, teigdamas, kad esą „Dievas lenkų kalbą suprantąs geriau nei lietuvių“.

„Dar nežinome, ar kardinolas A. J. Bačkis gavo mūsų laišką, bet labai laukiame atsakymo. Taip pat tikimės, kad jam pavyks susitarti su Elko vyskupu dėl lietuvio kunigo tarnystės mūsų krašte, o tai, kaip teko iš anksčiau patirti, nelengvai pasiekimas uždavinys“, − sakė J. Vydra, nes lenkai laukia tokio kunigo, kuris „greičiau integruotų lietuvius į lenkų bendruomenę“.

Kunigų trūksta

Vilniaus vyskupijos kurijos sekretoriato vadovė sesuo Aldona Dalgėdaitė CC Alfa.lt informavo, kad kunigas B. Augaitis atšauktas, pasibaigus jo kadencijai, kuri ir taip užsitęsė metais ilgiau nei turėtų. „Mes neprivalome į tuos kraštus siųsti kunigų, juolab kad jų labai trūksta ir čia, Lietuvoje, tad tikrai kol kas nežinau, koks bus priimamas sprendimas“, − teigė sesuo A. Dalgėdaitė. Tik kardinolo kompetencija yra nuspręsti, kur kokį kunigą reikia skirti, tačiau kada A. J. Bačkis apsispręs dėl galimo sielovadininko skyrimo į Seinų parapiją nėra žinoma.

„Integracijos“ pavyzdys Seinuose

Apie prasidėjusią „integraciją“ praneša interneto portalas www.punskas.pl, kuriame rašoma: „Pranašaujama pasaulio pabaiga. Ji jau prasidėjo Seinuose. Sekmadienį 13 val. vietoj lietuviškų pamaldų šv. Mišios vyko lenkų kalba. Choras atsisakė giedoti. Situacija buvo, sakyčiau, kvaila. Per pamokslą kunigas, neseniai atėjęs į mūsų parapiją, bandė aiškinti padėtį, sakydamas, kad tai „kwestia czasu“ („laiko klausimas“), ir toliau giedosime. Taip neįvyko.

Netrukus buvo paskelbta, kad aukos bus renkamos bazilikos remontui. Ne vienas pamanė: kodėl turime aukoti, jei savo bažnyčioje negalime melstis gimtąja kalba? Gal reikėtų pagalvoti apie savos bažnyčios statymą? Juk reikėjo mokyklą pastatyti, kad vaikai galėtų mokytis lietuviškai.

Vytautui Grigučiui pasisakius dėl eilinio dvasininkų bandymo „integruoti“ lietuvius, kunigas pasigyrė: „Zaprawiony w takich sytuacjach. Poradzimy z tym“ („Esame užgrūdinti tokių situacijų. Susitvarkysime“).

Tik ką čia bendro turi Kristaus mokslas „Garbinkite, visos tautos“? Niekur nėra pasakyta, kad lenkai neleistų melstis lietuviškai.

Seinuose gana greitai yra vykdomas „integracijos“ planas: pašalinamas kunigas Bernardas, lenkų kunigai apgailestauja, kad nespėjo išmokti lietuviškai, kito kunigo, mokančio lietuviškai, nėra, tie, kurie moka, negali atvažiuoti. „Litvinai“ nuolankūs, papurkštaus ir nutils. Už kunigą Bernardą irgi nekovojo.“

alfa.lt