Pavasaris šiemet šaltokas, lietingas. Priaugo žolės, bus gero šieno. Gražiai žydėjo sodai, bet dėl šalto oro mažai dūzgė bitelių. Spėjama, kad gali būti nedaug vaisių. Saulė tik retkarčiais pašildo.
Mūsų bičiulis Jeronimas Šalčiūnas, kaip ir daugelis kitų pažįstamų, moka džiaugtis pavasariu ir viskuo, ką teikia gamta. Jis pataria nenusiminti, neliūdėti. Jei kas ir nepatinka, verta į tai pažvelgti kitaip. Žmogui niekad nebūna gerai: tai per šalta, tai per karšta. O juk ar vėjuota, ar saulėta, ar lietinga diena – kokia graži ir ypač gegužės bei birželio mėnesiais spalvinga gamta, pasipuošusi nuostabiais žiedais! Kokie nuostabūs paukštelių dainininkų balsai! Tik spėk skirti, ant kurios šakos kuris čiulba. Vietos ir maisto visiems gana. Ir taip visuomet turi būti. Nevalia naikinti aplinkos, negalima naudoti sau ir kitiems kenksmingų dalykų, kad neišnyktų jos grožis. Vis dažniau žolė želia sodeliuose, pievelėse, joje atsiranda daugiau lizdų, gėlių, margaspalvių drugelių ir bičių. Cheminiai preparatai piktžolėms naikinti bei uždegama ugnis (deginant lapus, žoles) naikina gyvius, augalų šaknis. Kai kas, nekenkdamas gamtai, rankomis išrauna piktžoles ir surenka jas kompostui, kuris yra gera trąša.
Nereikia išpjauti visko, kas mums trukdo. Juk gal kas ten slepiasi, kas sukūrė namelius ir nori ten gyventi?.. Net ir mieste vis dažniau pavyksta pamatyti tipenantį ežiuką, šokuojančią varlę, susigūžusią rupūžę, driežą ar kurmį. Pastarasis kai kam trukdo, o kiti jį saugo ir grožisi jo daromais kurmiarausiais.
Skubėdami neturime laiko sustoti, pasigrožėti gamta, pasiklausyti paukščių, varlių, bičių, žiogų. O vertėtų bent retkarčiais stabtelti ir apsižvalgyti bei įsiklausyti. Tada pamatytume, kad gyvename gražioje aplinkoje, kurią turime saugoti, palikti kitoms kartoms nesunaikintą ir nesuterštą.
Pavasario žingsniai
Pavasaris eina. Čiurlenimas
upokšnių ataidi. Alksnynai
pakrantėse brinksta. Kalenimas
gandrų į vaikystę grąžina.
Kaip širdžiai jauku
platybėj laukų.
Dienoja! Padangė paraudusi
nakties maršką plėšia. Žvaigždynai
užgeso. Pėdų klanuos maudosi
laimingi varnėnai. Beržynai
pilni žirginių –
pūkelių švelnių.
Žvakutės pušų mirga. Drykčioja
būriai saulės kiškių. Ilgėja
rugių šepečiai. Pievos blykčioja
žiedais. Beria javą sėjėjai.
Dangus nuostabus –
Visiems duonos bus.
Jeronimas Šalčiūnas
E. P., punskas.pl