Dienos jau ilgėja. Ūkininkams svarbu laiku apsėti laukus, kad rudenį galėtų džiaugtis derliumi. Reikia ganyklose išžarstyti kurmiarausius, patręšti pievas. Darganos ir įkyrūs lietūs neleido įvažiuoti į laukus ir pievas. Kai kas suspėjo prieš Velykas, kai saulė buvo nusausinusi dirvą, apsidirbti, o kiti laukia, kada neklimps traktorių ratai.
Ūkininkas ir saviveiklininkas, muzikantas Jurgis Vaznelis džiaugiasi pavasariu, bet išgyvena dėl bebrų ir šernų sunaikintų pievų bei žiemkenčių. Kvietrugiai gerai peržiemojo.
Pamiškėse pasėlius naikina briedžiai, elniai, stirnos, šernai, bebrai. Jurgis sako: „Nepadeda jokie baidymai. Nieko nepaiso. Pripranta prie kaliausių, elektrinio piemens ir tvorelių. Rausia, knisa pievas, pabalius. Minta kirminais.
Daugelis ūkininkų pavasariop atsėjo arba arėm ir iš naujo dirbom žemę, sėjom vasarinius javus. O briedžių ištryptuose lopuose kvietrugių lauke tai tik vietomis pasėjau vasarojų.
Rausia šernai, bebrai urvus daro, naikina mūsų pievas, kvietrugių laukus. Sunku dėl atlygio už žalą susitarti su medžiotojais. Kol kas net nebandau šio reikalo tvarkyti.
Baigiau tręšti pievas ir paruošiau dirvą kukurūzams sėti.“
Praėjusius metus Jurgis vertina kaip gerus, palankius ir javams, ir pievoms. Gerai užaugo javai, yra pakankamai šiaudų pakloti tvartuose. Netrūksta šienainio ir šieno. Silosuotų kukurūzų pakaks iki kito rinkimo. Jais ir šienainiu šeriamos karvutės po melžimo rytais ir vakarais.
Žiema buvo lengva. Jurgis sutaupė kuro, nes gal tik du kartus reikėjo stumdyti sniegą. Žiema pakenkė tik kai kurių pasėtai naujovei – žieminiams miežiams. Jie pavasarį vos atsigavo, yra šviesiai žalios spalvos. Sakoma, gal neįsišaknijo, nesikrūmijo tinkamai iš rudens. Galėjo pakenkti ir tai, kad sniego dangos nebuvo tinkamos. Nežinia, kokio jų derliaus laukti.
Šiaip neramina gana šaltas ir vėjuotas pavasaris. Neskuba augti žolė, javas sudygo, bet nesikrūmija. Reikia ne tik drėgmės, geros dirvos, trąšų, bet ir šilumos.
Internete (http://biznes.onet.pl/wiadomosci/kraj/rolnicy-otrzymaja-odszkodowania-za-szkody-wyrzadzone-przez-dziki/k03m8) Žemės ūkio restruktūrizavimo ir modernizavimo agentūra skelbia, kad 2014 m. šernai pridarė žalos 1284 ūkiuose. Žala siekia 6,3 mln. zl. Dėl amerikietiškojo kiaulių maro sulaikytas žvėrių šaudymas, tad jie labiau dauginosi. Medžiotojų būreliai neturi lėšų žalai atlyginti. Atlyginama kartą per trejus metus.
Tinklalapyje rapsai.lt rašoma: „Per šlapia ir šaltoka dirva yra esminė kliūtis šaknų sistemos efektyvumui. Tai yra net ir patręšus optimaliomis tręšimo normomis, augalams gali trūkti maistinių elementų normaliam jų augimui. Ir vėl, jei dirvos yra linkusios užmirkti, reikia šiek tiek didinti tręšimo normas, ypač kalio trąšomis. Kalis neįeina į augalo organinius junginius, bet jis yra savotiškai atsakingas už medžiagų apykaitą augalo organizme ir ypač už jų dinamiką tarp šaknų ir antžeminės dalies. Jei įprastais metais vasariniams miežiams ar kviečiams tarp fosforo ir kalio trąšų optimalus santykis yra 1:1,5, tai lietingesnę vasarą šį santykį reikėtų padidinti 1:2. (…) Miežiams sudygus, išberiamos arba išpurškiamos azoto trąšos.“
LŽŪU Agronomijos fakulteto prof. A. Šiuliauskas ir doc. V. Liakas pataria sėklas beicuoti. „Sėklas apdorojus mikroelementais užtikrinamas subalansuotas augalų apsirūpinimas maisto medžiagomis. Efektyvių beicų ir mikroelementų derinys užtikrina stabilią rizosferą aplink šaknis, kuri kartu su augalų apsaugos priemonėmis užtikrina augalų atsparumą nepalankioms augimo sąlygoms, ligoms bei kenkėjams. Taip pat (…) šaknys intensyviau išskiria tirpinančius reagentus ir fermentus – biokatalizatorius. Šie reagentai paverčia dirvoje esančias maisto medžiagas į lengvai augalams prieinamus junginius.“
E. Pakutkienė, punskas.pl