Dauguma žmonių kenčia sąnarių, raumenų skausmus. Aš jau kurį laiką nejaučiu skausmo. Apie nepaprastą ir visai paprastą vaistą atsitiktinai sužinojau, žiūrėdama laidą apie sveikatą. Gydytojas žolininkas labai įtaigiai rekomendavo ricinos aliejų. Nustebau, nes žinojau, kad tai vidurius laisvinantis vaistas. Gydytojo žodžiai, jog tai tarsi balzamas sąnariams, kuris malšina skausmą, man buvo didelis akstinas išbandyti riciną, nes iki šiol naudoti metodai padėdavo tik laikinai.
Taigi ricinos aliejų vartoju jau apie 3 mėnesius. Dabar pradėjau septintą buteliuką. Kiekvieną vakarą ir rytą juo įtrinu kelius ir pėdas, masažuoju kokias 5 minutes, kol gerai įsigeria į odą. Norint padidinti efektą galima tas įtrintas vietas dar ir pašildyti.
Pradėjau domėtis, kas ta ricina, iš ko ji gaminama. Pasirodo, tai iš Afrikos kilęs tropikų augalas. Aliejus spaudžiamas iš ricinos vaisių sėklų. Ricinmedis dar vadinamas Kristaus delnu, nes kartais gydo net prisilietus. Pasirodo, žinių apie riciną randama iš senovės Egipto laikų. Tai universalus ir senas vaistas. Jį ten vartojo kiekvienas (į vidų ir išoriškai). Tai patvirtinta žinomo mokslininko – gydytojo R. Merfio. Jis rinko ir studijavo medžiagą apie šį unikalų augalą.
Anot gydytojo R. Merfio, ricinos aliejus padeda žmonėms, kurie kenčia nuo spondilito, suaugusių stuburo slankstelių, reumatizmo, sąnarių nejautrumo. Sustandėjimas, nelankstumas 2–3 mėnesius pavartojus aliejų dingsta, žmonės išsitiesia, aprimsta skausmas.
Lankau chorą, sekmadieniais giedame mišiose, tenka ir koncertuoti. Kojos pavargsta ne man vienai, todėl daug kam patariu daryti tai, ką pati išmėginau – vartoti ricinos aliejų. Mano tėvukui 85 metai, daug metų jam skauda kelius, kojas, sunku vaikščioti. Patariau vartoti ricinos aliejų. Po 2 mėnesių keliai nustojo skaudėti, dabar žymiai lengviau lipti į ketvirtą aukštą. O pradžioje nenorėjo tikėti. Dabar džiaugiasi ir stebisi. Teigiamai atsiliepia ir mano choro draugės.
Šis aliejus tinka ir kompresams. Šiltą aliejų galima vartoti paralyžiuotiems ligoniams. Ricina tinka peršalimo, gripo, galvos skausmams malšinti. Tais
atvejais ricina reiktų įtrinti kaktą,
kaklą, sinusų sritis. Kūdikiams nuo pilvuko skausmų įtrinama bambutė.
Dar viena. Mano pėdų kulnai būdavo šiurkštūs ir kartais skilinėdavo. Pradėjau daryti šiltas voneles su druska ir soda. Atmirkusią suragėjusią odą nuvalydavau, po to gerai įtrindavau ricinos aliejumi (dar galima uždėti ant kulnų šiltu aliejumi suvilgytą vatą). Po kelių procedūrų kulnai užgijo, tapo švelnūs ir nebeskilinėja. Pastebėjau, kad kai nauji batai nutrina kojų pirštus, įtrynus aliejuko, jau kitą dieną neskauda ir greitai gyja. Kad suminkštinčiau batelių, basučių odą, įtrinu juos ricinos aliejumi. Oda tampa elastingesnė, minkštesnė ir bateliai nebetrina.
Gydytojas R. Merfis dar rekomenduoja aliejų nuo karpų, nuospaudų, netgi gydant psoriazę. Galima gydyti negyjančias žaizdas, atsivėrusias opas, išsiplėtusias venas, dėti ricinos aliejaus kompresus, keičiant kelis kartus per dieną.
Ricinos aliejus naudojamas ir kaip kosmetinė priemonė. Norint pagerinti veido odą, patartina vakare juo tepti veidą. Jis skatina plaukų augimą, sustiprina ir apsaugo nuo ankstyvo žilimo.
Dar daug ko nežinome apie augalus. Aš tik atsitiktinumo dėka sužinojau apie minėtą nuostabų augalą. Tai ne chemija, kuri kartais viena gydo, o kitam kenkia. Tik vieno reikia gydantis augalais – kantrybės ir užsispyrimo. Rezultatas jaučiamas ir matomas ne staigiai, o palaipsniui, tinkamai vartojant šį vaistą, kad išnyktų problema, kuri mums trukdo gyventi ir džiaugtis. Tad mylėkime ir saugokime save, nes esame reikalingi saviems ir čia, jeigu jau mums buvo suteikta teisė gimti – šioje žemėje.
Eugenija Undro, punskas.pl