Praėjusį trečiadienį (2012‒07‒25) Suvalkų apygardos (regioniniame) muziejuje (SAM) Kosciuškos g. 81 buvo atidaryta pirmoji po pastato kapitalinio remonto paroda iš Lietuvos „Ir po 100 metų tamsoj žiba“. Ją paruošė Alytaus kraštotyros muziejaus (AKM) dailininkė Gintarė Markevičienė. Eksponuojami Dzūkijos krašto rankomis siūti moteriški išeiginiai marškiniai (originalai ir kopijos) ir jų detalės, merginų, demonstruojančių tokius marškinius, nuotraukos.
Per parodos atidarymą trumpai kalbėjo SAM direktorius Ježy Bžozovskis (Jerzy Brzozowski). Po jo labai ilgai pasisakė G. Markevičienė. Vertėja iš Alytaus vertė iš lietuvių į lenkų kalbą ir iš lenkų į lietuvių. Dauguma dalyvių – SAM ir AKM darbuotojai. Pašalinių žmonių buvo vos keletas. Tuo nėra ko stebėtis, kadangi apie šią parodą buvo parašyta trumpa ir labai mažomis raidėmis žinutė dienraštyje „Gazeta Vspulčesna“ („Gazeta Współczesna“). Be to, tokia tema mažai ką domina.
Parodoje galima pamatyti 10 eksponatų, 8 marškinių detales, aprašymą lenkų kalba. Ji veiks iki rugpjūčio pabaigos.
Autorė G. Markevičienė apie eksponatus pasakojo: „Čia yra pristatyti trys seniausi marškiniai, esantys AKM fonduose, į kuriuos norima atkreipti dėmesį žmonių, mėgstančių siūti, rankdarbius.Taip pat norima sudominti jaunimą. Tas mūsų senasis reliktas gali būti įdomus, tik galbūt reikia žinoti, į ką reikia atkreipti dėmesį. Norima parodyti, kad su tais marškiniais galima įdomiai praleisti laiką. Tokie marškiniai sukelia tam tikrą nuotaiką, paslaptį. Iš jų galima sužinoti, kaip tuo laikotarpiu atrodė moterys, kaip jos rengėsi, kokia buvo jų pasaulėžiūra, išvaizda, koks žvilgsnis, kokia šukuosena ir t. t.“
Dvi parodas SAM pristatė Alytuje. Mūsų projekto pagrindinis tikslas – sukurti dvi ekspozicijas: vieną Suvalkuose, o kitą Alytuje.“
Belankydamas šią parodą susimąsčiau, kiek daug kantrybės turėjo senų laikų žmonės, bedirbdami įvairius darbus, pvz., siūdami rankomis drabužius, raudami linus, ausdami.
Kostas Leončikas, punskas.pl