Visai neseniai (kovo pabaigoje) pasirodė 5 ir 6 „Seinų almanacho“ („Almanach Sejneński”) tomai. Juos išleido Seinų centras „Paribys – menų, kultūrų, tautų“ („Pogranicze – sztuk, kultur, narodów”). Vyriausiasis leidinio redaktorius – Kšyštofas Čyževskis (Krzysztof Czyżewski). Redkolegija: Sigitas Birgelis, Stanislavas Buchovskis (Stanisław Buchowski), Andžejus Grygucis (Andrzej Gryguć), Ježy Nazarukas (Jerzy Nazaruk), Eugenijus Petruškevičius. Lietuviškų tekstų redaktorius Juozas Sigitas Paransevičius, korektorė Jolanta Jurkiūnas. Spausdino Lodzės Read Me spaustuvė. 5 tomas – 435 psl., o 6 – 407 psl. Dviejų tomų kaina 50 zlotų.
Penktojo tomo pradžioje K. Čyževskis „Redaktoriaus užrašuose“ („Notatnik redaktora“), tarp kitko, rašo: „Seinų almanachas“ užsiima tuo, kas artima, smulkmeniška, ką galima aprėpti šeimos, kaimynystės, „mažosios tėvynės“ bendruomenės mastu. Tai daroma rūpestingai, kaip ir seniau, o kur ne kur dar ir šiandien renkami į saują duonos trupiniai nuo stalo, kad nebūtų išniekinti, nes tai nuodėmė. Tai stengtasi daryti pagal galimybes. Triūsas nemažas, kadangi buvo milžiniškas kiekis medžiagos (dažniausiai neparuoštos spausdinti), o daugelis autorių nerašo kaip profesionalai. Bet šis neparuošimas – tai ir tiesioginio perdavimo jėga, tikrų jausmų ir patyrimo, originalaus požiūrio išraiška. Taigi akivaizdu, kad daug laiko užima šios medžiagos apdorojimas: pirmiausia jos gavimas, paskui papildymas, redagavimas, iliustracijos, korektūra, vertimai ir t. t. Tie trupiniai, kuriems mes lenkiamės, tai pavienių žmonių likimai, paskutinių liudininkų atminties nuotrupos, užmirštos istorijos lapai, literatūrinių ir meninių aistrų vaisiai, žinios iš Seinų krašto gyventojų, nuo kurių mus kartais skiria kitos kalbos barjeras, kartais skaudi praeitis, o kartais kitos kartos.
Šio almanacho surinktos medžiagos buvo tiek daug, kad nutarėme ją padalinti į du tomus. Todėl juose yra tradicinis tekstų išdėstymas: suskirstyta į atskirus „užrašus“ ir kitus skyrius. Šiuo atveju išimtinai apima penktąjį ir šeštąjį tomus.“
Šiuose tomuose, kaip ir ankstesniuose, daug dėmesio skiriama mūsų krašto istorijai ir kultūrai. Dauguma naujų almanacho straipsnių – tai ankstesnių temų ir pasakojimų tęsinys.
5 tomas
Autorių tekstai suskirstyti į šiuos skyrius: Anno Domini, Istoriniai užrašai, Literatūriniai užrašai, Ježy Sžednickio (Jerzy Srzednicki) užrašai. Čia, tarp kitko, spausdinami:
• „Seinų kunigų seminarija lietuvių klierikų atsiminimuose“. Nežinia, kodėl čia nepateiktas autorius.
• Juozo Sigito Paransevičiaus „Gerkite, lietuviai, iš šio „Šaltinio“ šimtmetis. Nuo Punsko iki Seinų. Iš Juozo Vainos tautosakos rinkinio“;
• Danutės Šliaužienės „Lenkijos lietuvių sąmoningumo ugdymo penkiasdešimtmetis. Punsko bendrojo lavinimo licėjus lietuvių dėstomąja kalba“;
• Algio Uzdilos ir Petronėlės Jakimavičienės eilėraščiai.
6 tomas
Jame galima rasti šiuos straipsnius:
• Petro Dapkevičiaus „Žagarių kaimo keliai“, „Žagarių kaimo kryžiai“, „Iš Antrojo pasaulinio karo atsiminimų“, „Nykstanti Lenkijos-Lietuvos siena“;
• Eugenijaus Petruškevičiaus „Žagariai – kaimas tarp šešių ežerų“, „Eduardas Gizevijus“, „Jonas Stoskeliūnas – mokytojų mokytojas“.
Abiejuose tomuose yra labai daug kitų autorių parašytų straipsnių.
Pastebėtos klaidos
Aš tik truputį pavarčiau abu tomus, bet pastebėjau nemažai klaidų. Perskaityti neturėjau kada. Labai nevienodai rašomos lenkiškos pavardės ir vardai. Čia labai trūksta nuoseklumo. Radau rašybos ir stiliaus klaidų lietuviškuose tekstuose. Taip pat yra klaidų aprašant nuotraukas. Po nuotrauka, išspausdinta 5 tomo 105 psl., lenkiškai parašyta: „Biskupi katoliccy, Sejny, około 1897-1898 roku. Od lewej siedzą: biskup sejneński Antanas Baranauskas, biskup żmudzki Mečislovas Leonardas Paliulionis, biskup wileński Stefan Aleksander Zverovičius; stoją: biskup Bolesław Hieronim Kłopotowski, pomocnik arcybiskupa mohylewskiego Karol Antoni Niedziałkowski”. Ši nuotrauka daryta ne Seinuose, bet Kaune. Joje klaidingai išvardinti kai kurie asmenys. Nuotrauka buvo anksčiau išspausdinta Reginos Mikšytės knygoje „Antanas Baranauskas“, išleistoje 1993 m. Vilniaus „Vagos“ leidyklos. Ją galima rasti nuotraukų rinkinyje tarp 32 ir 33 psl. Po ja parašyta: „Kauno vyskupijos kapitula apie 1875 m. A. Baranauskas sėdi greta vyskupo M. Valančiaus“. Kauno kapituloje negalėjo būti kai kurie išvardinti asmenys.
Kostas Leončikas, punskas.pl