Jėzus kalbėjo savo mokiniams: [„Buvo vienas turtingas žmogus. Jis turėjo prievaizdą. Tas buvo jam apskųstas, esą eikvojąs jo turtą. Tuomet, pasišaukęs jį, turtuolis pasakė: ‘Ką aš girdžiu apie tave šnekant?! Duok savo prievaizdavimo apyskaitą, nes jau nebegalėsi būti prievaizdu’. O tasai tarė sau: ‘Ką veiksiu, kad šeimininkas atima iš manęs prievaizdavimą? Kasti neįstengiu, o elgetauti man gėda. Jau žinau, ką daryti, kad žmonės mane priimtų į savo namus, kai būsiu atleistas iš tarnybos’. Jis pasikvietė po vieną savo šeimininko skolininkus ir klausė pirmąjį: ‘Kiek tu skolingas mano šeimininkui?’ Šis atsakė: ‘Šimtą statinių aliejaus’. Tada jis tarė: ‘Imk savo skolos raštą, sėsk ir tuoj pat rašyk: penkiasdešimt’. Paskui klausė kitą: ‘O kiek tu skolingas?’ Anas atsakė: ‘Šimtą saikų kviečių’. Jis tarė: ‘Imk skolos raštą ir rašyk: aštuoniasdešimt’. Šeimininkas pagyrė suktąjį prievaizdą, kad jis gudriai pasielgęs. Šio pasaulio vaikai apsukresni tarp panašių į save, negu šviesos vaikai. Taip pat ir aš jums sakau: darykitės bičiulių iš nešvaraus pinigo, kad, galui atėjus, jie priimtų jus į amžinąsias padangtes.]
Kas ištikimas mažmožiuose, tas ištikimas ir didžiuose dalykuose, o kas nesąžiningas mažmožiuose, tas nesąžiningas ir dideliuose dalykuose. Jei tad jūs nepasirodėte verti pasitikėjimo tvarkydami nešvarų pinigą, tai kas patikės jums tikrąsias vertybes?! Ir jeigu nebuvote patikimi su svetimu daiktu, tai kas jums duos tai, kas jūsų?! Joks tarnas negali tarnauti dviem šeimininkams, nes jis arba vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie ano bus prisirišęs, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir pinigui“.
Evangelija Lk 16, [1–9]. 10–13
Evangelijos skaitinį komentuoja Mindaugas Malinauskas SJ
Jėzus kreipiasi į savo mokinius, kuriems taip pat norisi aiškumo, ką dėl Dangaus Karalystės reikėtų daryti.
Minimas turtuolis greičiausiai turėjo būti užsienietis, kuris vietiniam prievaizdui patiki tvarkyti savo turtus. Bet kažkas teisingai ar ne apkaltina prievaizdą, ir to pakanka, kad šis turėtų pasiaiškinti. Visą turtą ir visus dokumentus bei apyskaitas reikia dabar atiduoti į turtuolio rankas. Prievaizdo situacija labai įtempta: jis gali netekti gero darbo, prarasti vardą, jo ateitis neaiški ir esama tik labai mažytės vilties, jog viskas baigsis geruoju. Sunkiai dirbti jis nebegali, o elgetauti neleidžia jo garbė. Jis mąsto, kaip bokšto statytojas ir karalius, kuris traukia į karą (plg. LK 14,28-33), ar galės pakelti ateities iššūkius. Jis nusprendžia, pasinaudodamas dar vis turimomis savo galiomis, išmintingai sutvarkyti skolos raštus ir santykius su šeimininko skolininkais, kad įgytų draugų ir užtikrintų sau ateitį. Kol jis yra jam patikėtų dalykų tvarkytojas, tol veikia su visu pasiaukojimu ir įkarščiu. Pastarųjų dienų situacija jį spaudžia labai išmintingai veikti. Skolininkai yra greičiausiai didmenininkai. Gėrybės, kurias jie buvo skolingi – svarbiausi Palestinos žemės produktai: kviečiai ir aliejus. Kiekvienam iš skolininkų buvo nubraukta beveik lygi skola. Bendra abiejų nubrauktų skolų suma sudarė vieno žmogaus trejų metų atlyginimą
Šeimininkas pagyrė apsukrų prievaizdą. Ar paprastas šeimininkas galėjo turėti tiek nuovokumo dėl prievaizdo išminties ir tiek humoro? Manau, kad ne. Tik šeimininkas Jėzus gali taip reaguoti. Iš tiesų Jėzus negiria moralinio prievaizdo neteisingumo. Ši istorija yra eschatologinė, paskutinių laikų istorija apie žmogų, kuris ruošiasi teisingai amžinybei, paskirstydamas išmintingai tai, ką jam davė gyvenime Dangiškasis šeimininkas. Svarbu pabrėžti, kad šis žmogus ne sau užsikasa turtus, kaip tas tarnas talentą (plg. Mt 25,18), bet padalina tiems, kurie yra skolingi, taigi savo artimui, kuris yra prislėgtas ir stokoja pirmiausia dvasinių gėrybių.
Dangaus šeimininkas ir kiekvienam mūsų suteikia galimybę prižiūrėti ir tvarkyti savo turtus, kuriuos turime teisingai ir išmintingai naudoti artimo gėriui, taip pat mums patiems juos paskirti ir paskirstyti, kad, atėjus paskutinei dienai, galėtume tiesiai ir drąsiai stovėti prieš Jį.
Bernardinai.lt