Iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo šimtmečio liko kiek daugiau nei dveji metai, tačiau dėl vieno svarbiausių darbų šiai progai paminėti – paminklo tautos patriarchui Jonui Basanavičiui Vilniuje – iki šiol nėra sprendimo. Pirmadienį vyriausybėje vėl buvo tartasi, kur jį sostinėje būtų geriausia pastatyti, bet ir šiame posėdyje sutarimo nerasta. Kultūros ministras „darbietis“ Šarūnas Birutis į posėdį nebuvo pakviestas ir dėl to apkaltino koalicijos partnerius socialdemokratus.
Kol kas rastas sprendimas tik dėl to, koks paminklas J. Basanavičiui bus statomas. Nors Dailininkų sąjunga ir kai kurie muziejininkai priešinosi, kad būtų didinamas dar 1939 m. sukurtas Edvardo Jakimavičiaus eskizas patriarcho paminklui, po ilgų diskusijų buvo pritarta Nacionalinio istorijos muziejaus direktorės Birutės Kulnytės idėjai statyti būtent tokį paminklą. Jo liejimą žadėjo finansuoti koncernas „MG Baltic“ ir „Vilniaus klubas“. Neoficialiomis žiniomis, verslininkai planavo tam skirti apie 80 tūkst. eurų. Išdidinti keliasdešimties centimetrų E. Jakimavičiaus eskizą iki maždaug 3,5 metro patikėta skulptoriui Algirdui Bosui.
Tačiau iki šiol nesutariama, kur būtų geriausia paminklą pastatyti. Vilniaus meras Remigijus Šimašius laikosi nuostatos, kad geriausia vieta paminklui – priešais Nacionalinę filharmoniją. Kultūros ministrui Š. Biručiui ir B. Kulnytei bei verslininkams patinka Konstantino Sirvydo skveras, esantis šalia Prancūzijos ambasados. Pasak premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjų, reikėtų apsistoti ties ta vieta, kuri istoriškai labiausiai susijusi su J. Basanavičiumi ir kurią sutvarkyti miesto valdžiai nebūtų finansiškai sunku.
Ministro į pasitarimą nepakvietė
Pirmadienio popietę vyriausybėje vykusiame posėdyje ministras Š. Birutis nepasirodė, nes, anot jo, niekas nepakvietė: „Jūs mane suintrigavote. Kur tas posėdis vyks, manęs niekas neinformavo. Matyt, vyksta kažkokia socialdemokratų užkulisinė veikla. Jau antrą kartą taip padaro. Buvau įspėjęs premjerą, kad taip nesielgtų.“
Paklaustas, kas yra paminklo J. Basanavičiui užsakovas, ministras teigė, jog turėtų būti Vilniaus miesto savivaldybė, bet taip nėra: „Antrasis užsakovas turėtų būti Kultūros ministerija kartu su Nacionaliniu istorijos muziejumi, nes juk paminklas privalės turėti šeimininką. Tačiau ir čia taškai kol kas nesudėlioti. Vyksta ginčai dėl finansavimo ir dėl vietos paminklui.“
Praėjusių metų pabaigoje Š. Birutis sudarė komisiją, kuri turėtų koordinuoti paminklo statybą. Bet ne tik ši komisija su ministru dalyvauja diskusijose. Ji niekaip negalėtų apsieiti ir be miesto valdžios bei vyriausybės atstovų.
Meras pozicijos nekeičia
Sostinės meras R. Šimašius ir po pirmadienio pasitarimo pas premjerą A. Butkevičių savo pozicijos nepakeitė – paminklą J. Basanavičiui jis mato priešais Nacionalinę filharmoniją.
Mero nuomonei antrino ir vicemeras Gintautas Paluckas, kuruojantis miesto kultūrą. Jis įsitikinęs, kad diskusija dėl vietos paminklui pernelyg ilgai užsitęsė ir ji jau nebėra produktyvi.
„Atėjo laikas priimti sprendimą ir savivaldybė yra pasakiusi savo nuomonę: vietą paminklui priešais filharmoniją apibrėžia visos kultūrinės, istorinės ir politinės aplinkybės. Tuo metu Kultūros ministerija sudarė dar vieną darbo grupę, kuri nagrinėja tai, kas jau išnagrinėta. Jei vyriausybė per ministeriją nusiteikusi skirti finansavimą paminklui ir jo vietai sutvarkyti, būtų labai malonu. Bet iki šiol dar net neskirti pinigai statybų pradžiai. Automobilių aikštelei priešais filharmoniją sutvarkyti preliminariais paskaičiavimais reikėtų apie 300 tūkst. eurų, o K. Sirvydo skverui sutvarkyti prireiktų nuo 2,5 iki 4 mln. eurų“, – sakė G. Paluckas.
Sprendimas – miesto tarybos rankose
Posėdyje dalyvavęs vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus LRT.lt sakė, jog išsiskirstyta buvo sutarus per kelis mėnesius bandyti parengti K. Sirvydo skvero pertvarkymo vizualinę koncepciją.
„Tačiau vietos priešais filharmoniją dar neatsisakyta, nes K. Sirvydo skvere – nemenkas problemų kamuolys. Pirmiausiai Lenkijos ambasada čia planuoja statybas ir yra gavusi tam visus leidimus. Be to, dar 2003 m. Kultūros ministerija buvo suplanavusi, kad skvere ant išlikusių pamatų reikėtų atstatyti buvusius pastatus – dalį Vilniaus žydų geto ir architekto Lauryno Stuokos-Gucevičiaus namą. Šie planai lyg ir primiršti, tačiau oficialiai jų niekas dar nepanaikino. Nėra atsakymo ir dėl to, kaip derėtų pasielgti su prancūzų Vilniui dovanotu fontanu priešais Prancūzijos ambasadą. Jis moraliai jau pasenęs, bet tai – dovana“,– aiškino R. Vaitkus.
Seimo narys Emanuelis Zingeris, 2000-aisiais inicijavęs Seimo nutarimą dėl žydų geto fragmentų atstatymo K. Sirvydo skvere, LRT.lt teigė, kad šis nutarimas tebegalioja ir Lietuvos žydų bendruomenė taip pat pritaria idėjai atstatyti kai kurias geto dalis skvere.
„Per Antrąjį pasaulinį karą pastatai, buvę K. Sirvydo skvere, buvo sugriauti, tai negi dabar ant tų griuvėsių statysime paminklą J. Basanavičiui? Nemanau, jog šis skveras – pati geriausia vieta vienai iškiliausių Lietuvos istorijos asmenybių“, – kalbėjo E. Zingeris.
Kalbėdamas, kas vis dėlto turėtų finansuoti paminklo J. Basanavičiui statybą ir vietos jam sutvarkymą, vyriausybės vicekancleris R. Vaitkus teigė, jog greičiausiai architektūrinės dalies išlaidoms pinigų apsiims rasti vyriausybė, o paties paminklo sąnaudos, ko gero, būtų apmokėtos iš Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio programos lėšų.
„Galutinį sprendimą dėl vietos paminklui turėtų priimti Vilniaus miesto taryba. Tačiau meras R. Šimašius pageidavo, kad svarstymui būtų pateiktas visas K. Sirvydo skvero pertvarkos projektas, o ne dalimis. Taip pat, kaip alternatyva šiai vietai, miesto tarybai turi būti pateiktas ir aikštelės priešais filharmoniją projektas“, – sakė R. Vaitkus.
Jis taip pat patikino, jog dar bus diskutuojama ir dėl paties paminklo tautos patriarchui. Po to, kai A. Bosas padidins eskizą iki reikiamo dydžio, savivaldybė organizuos aptarimą, į kurį pakvies Vilniaus visuomenę.
