Nuvalyti, perkabinti ar nukabinti?

Kam tarnauja lentelės?

Dirbant mokytoja taikėsi ir tokių atvejų, kad kai liepi mokiniui surinkti šiukšles, tas paaiškina, kad ne jis prišiukšlino, tegu renka tas, kas mėtė. Vaikai natūraliai vadovaujasi aiškia logika. Pagal panašią logiką – tegul aptepliotas lenteles nukabina tie, kas tepliojo. Nepraėjus mėnesiui nuo lietuviškų kaimų pavadinimų ir lietuvių paminklų išniekinimo, rugsėjo 14 d. nukabinėjamos tos aptepliotos lentelės. Nors mąstant analogiškai ir logiškai kaip mokiniai, turėtų būti: Kas tepliojo, tas tegu ir nukabina…

Tačiau faktui įvykus reikėtų susimąstyti, kas toliau. Pažaidė lenkų valdžia mūsų korta Lietuvoje. Gal ir pakaks. Ar smagu buvo? Man ne. Juolab kad tuo metu, kai mums leido kabinėti su lietuviškais pavadinimais lenteles, uždarė visas mokyklas su lietuvių kalba Seinų valsčiuje.

Atidžiau peržvelgiau Lenkijos lietuvių interneto portalą www.punskas.pl – daug straipsnių, daug aktualios informacijos tiek iš Lenkijos, tiek iš Lietuvos, komentarų ir komentatorių kukloka – vienas kitas po vienu kitu straipsniu. Pasirodo, daugiau intriguojanti ir įdomi tema – dvikalbės lentelės. Taigi kabinti ar nukabinti? Internete daugiausia reiškiasi dvikalbių lentučių gynėjai. „Nekelkime baltos vėliavos“, „Šiandien atsisakome lentučių, rytoj atsisakysime mokyklų“ – tai vyraujanti nuomonė. Įdomu tik tai, ar šitie komentuotojai prieš 2005 metus rašė memorandumus Lenkijos valstybei, kad jiems būtinos dvikalbės lentelės jų tapatybei išsaugoti, ar kartu su Ramoniškių, Aradnykų, Krasnagrūdos ir kitais tėvais protestavo prieš mokyklų uždarymą? O gal tik demagogija užsiima arba kitų interesus tvarko mūsų rankomis?

Tikrai paradoksalu, kad Varšuvos ar Balstogės valdžia labai suinteresuota, jog Punsko valsčiuje kabotų dvikalbės lentelės su vietovių pavadinimais. Jeigu prieš keletą metų gerbiamas europarlamentaras ponas Voiciechovskis (Wojciechowski) teigė, kad pats savo rankomis galėtų užteplioti dvikalbes – lenkų ir vokiečių – lenteles, kyla klausimas, ar iš tikrųjų lenkų valdžia taip pasikeitė, tapo itin tolerantiška ir (ar) pamilo lietuvius? Jeigu nemokėčiau skaityti, namuose neturėčiau televizijos, būčiau kurčia ir akla, iš tikrųjų gal taip ir pamanyčiau.

Tačiau įdomu, ką įsivaizdavo tie Lenkijos politikos strategai, leidę Punsko valsčiuje pakabinti dvikalbes vietovių lenteles, tuo pat metu viešojoje erdvėje pradėdami karą prieš Lietuvą? Deja, Lenkijos lietuviai tapo artimiausiu neapykantos objektu. Puikiai žinome nuo seno Seinuose vyraujančią atmosferą, susijusią su lietuviais. Juk visai neseniai visą dešimtmetį ieškojome vietos Antano Baranausko paminklui, Seinų „Žiburiui“ žemės sklypą pardavė vietinis lietuvis, visi kiti: pradedant miesto valdžia, baigiant klebonu ir privačiais žmonėmis lenkais, Seinuose lietuviškai mokyklai vietos nesurado. Berznyke esantis „Panerių“ paminklas savo kiršintojo darbą irgi dirba. Įsijungus visai Lenkijos žiniasklaidai ir žymiausiems Lenkijos politikams į akciją prieš Lietuvą, nenuostabu, kad sulaukėme rezultatų. Per keletą metų į smegenis brukama informacija apie neva skriaudžiamus lenkus Pietryčių Lietuvoje paprastų žmonių sąmonėje juk jau įsitvirtino, ir kol kas nematyti jokio noro tą situaciją keisti. Taigi galime būti dėkingi Apvaizdai, kad išsakyti neapykantą lietuvių atžvilgiu pasirinkta formą užteplioti jiems brangius kultūros paminklus ir gimtąja kalba užrašytus vietovių pavadinimus, o ne tokia, kuria pasinaudojo Norvegijos Breivikas.

Atidžiai stebiu Palenkės vaivadijoje vykstančius išpuolius prieš tautines mažumas. Prieš beveik mėnesį Balstogėje įvykusiame susitikime su vaivada ir Policijos komendantu visų tautinių mažumų: baltarusių, ukrainiečių, totorių, rusų, žydų, lietuvių, atstovai pasisakė jaučią pavojų. Ganėtinai išraiškinga! Taigi kas gali garantuoti, kad kitas neapykantos proveržis tikrai bus nukreiptas prieš lentutes ir akmenis, o ne prieš žmones? Juk pastaruoju metu Suvalkų parduotuvėse ir pirkėjai, ir kasininkės pasisako: „Kam čia tų lietuvių reikia? Tegu dingsta iš čia, nes jie mūsų lenkus Vilnijoje skriaudžia“. Net ir Punsko mokykloje paaugliai savo draugams lietuviams pradėjo aiškinti: „Varykit į Lietuvą, čia ne jūsų vieta“.

Kol kas tokios pasekmės paprastiems Suvalkų krašto gyventojams. Vis tiek tikiuosi, kad atsikvošės tie politikai ir žiniasklaida, kurie sukūrė dabartinę mūsų realybę. Ir prašom mūsų neraginti nepasiduoti ar nekelti baltų vėliavėlių, nes mes be lentelių su lietuviškais pavadinimais išgyvenome šimtmečius, tai, ko gero, ir dabar išgyvensime. Taigi galime ir palaukti, vis dėlto turime vilties, kad kada nors tapsime lygiaverčiais, normaliais piliečiais, ne kažkieno užsienio politikos užgaidų įkaitais. Kai nebebus provokuojančių „Panerių“ paminklų, brošiūrų, skatinančių neapykantą, bei kiekvieną dieną Lietuvai ir lietuviams priešiškų straipsnių spaudoje, pasisakymų radijo ir televizijos laidose, politikų pasisakymų, tol mes kantriai pabūsime įkaitais, bet be vaidybos ir apsimetinėjimo, kad už saldainį perkamas mūsų palankumas. Beje, Lenkijos lietuviai nebe vaikai ir sugeba skirti, kas jiems yra naudinga, o kur jiems pakišamas saldumynas kaip masalas. Todėl palauksime, kol mūsų valstybė imsis atsakomybės išlaikyti lietuviškas mokyklas, išleis vadovėlius bent lietuvių kalbai, išspręs TV laidų absurdišką situaciją ir susirūpins (bet nuoširdžiai) savo tautiečių „tolerancija“ tautinėms mažumoms.

Jeigu vyks konsultacijos kaimuose dėl dvikalbių lentelių, raginu visus gerai apmąstyti, kad eilinį kartą neišeitų taip, jog gausime tik saldainiuką, o liksime alkani. Ar tuo būdu ką pasieksime? Gal ir ne, bet bent parodysime, kad nesame taip lengvai apgaunami.

Irena GASPERAVIČIŪTĖ, „Aušra“ 2011/18

 

7 atsakymai į “Nuvalyti, perkabinti ar nukabinti?”

  1. Manau,kad Punsko Lietuviai turi pareikalauti nukabinti lietuviskus uzrasus.Nes lenkai juos leido ne del pagarbos tautinems mazumoms,o siekdami kazkokio kitokio tikslo.Juk iki siol Lenkija neatsiribojo nuo veiksmu,skirtu lietuviams izeisti ir pazeminti,nepasmerke ju vykdytoju,nepaaiskino visuomenei tu veiksmu melagingumo ir tendencingumo,nedraudzia melagiams naudotis valstybinemis informacijos priemonemis ir nebaudzia privaciu priemoniu savininku,kurie labai mielai talpina Lietuvos niekintoju smeiztus.Ir staiga mazyteliame uzgrobtos Lietuvos teritorijos trupinelyje leidziama lietuvos toponimika greta lenkiskos.Kodel tik cia?Steigiamas parodomasis lietuviu bantustanas Lenkijoje keliems tukstanciams lietuviu,kad butu galima terorizuoti Lietuva,sudarant salygas 100000 atvykusiu po karo Lietuvon baltarusiu tapti lenkais.Kai po karo Pilsudskio atgabenti ~150000 lenku grizo Lenkijon,labai gerai pasimate,kiek ten tu lenku tebuvo realiai,Lenkija neteko pagrindinio argumento ir sverto.Tai dabar tinka ir pokariniai imigrantai,kuriuos Pilsudskio laikais plake rykstemis uz lenku kalbos nemokejima ar nenaudojima.Dabar jie paskelbti lenkais,kalbanciais savotisku dialektu.Nors tarpukaryje lenkai juos niekino,uzdarinejo ju mokyklas ir laikrascius,o Pilsudskis sake,kad Lenkijai jie nulis.Dabar jie mylimi ir reikalingi.
    Punsko lietuviai tera figura sudetingame Lenkijos zaidime pries Lietuva.Jie turetu atsisakyti tokia buti,bet tai tik mano nuomone.Spresti jums.

  2. ponas Viktorai, sutinku, kad reikia kelti lietuvių kalbos prestižą viešoje erdvėje (Lenkijos), bet tos keliolika lentučių tikrai nieko nepakeis, kiek gi čia au tų lenkų pas mus avažiuoja, o dar daugelis net jų ir neskaitys.
    O kad taip Lietuvos prezidentė Lenkijoje kalbas rėžtų ne lenkiškai, bet lietuviškai, tada tai tikrai lietuvių kalba nuskambėtų per visą Lenkiją , ir jos prestižas pakiltų

  3. atsakysiu gerb.Viktorui: jeigu dvikalbės lentelės (su lietuviškais kaimų pavadinimais) kabotų pav. Seinuose, ar bent Seinų valsčiuje, tai dar gal būtų galima ir sutikti su argumentu, kad jos kelia lietuvių kalbos prestižą lenkų ir lietuvių viešoje erdvėje. Bet Punsko valsčiuje, kur dauguma gyventojų yra lietuviai? Ir taip čia visi žino, kaip tie kaimai iš tiesų vadinasi, nieks nesako, kad va-iuoja į Klejwy ar Polunce.
    Viktoras rašo, kad lentelės (lietuvių kalba) liudyti turi , jog „…Punsko-Seinų krašto topografiniai pavadinimai yra lietuviškos kilmės,tad atsisakymas originalios rašybos viešoje erdvėje,nors tam neprieštarauja Lenkijos įstatymas, turi lietuviško kultūrinio paveldo išdavystės požymių“.
    Ponas Viktorai, išdavysčių pas mus yra žymiai daugiau, ir sakyčiau, žymiai rimtesnių. Kodėl tiek daug mišrių šeim atžalų lanko lenkiškas mokyklas? Kodėl šiemet Punsko vaikų darželyje mokslo metų pradžia vyko TIK LENKIŠKAI? Galop noriu paklausti tų, kurie prieš kelis metus taip aistringai kabino tas lenteles: o kaip su jūsų pavardėmis? Ar jums netrukdo, kad jūsų baltiškos pavardės asmens dokumentuose užrašytos ne tai kad lenkų abecėle, bet sulenkinta forma? Ar tai nežeidžia lietuviško orumo?
    O Punsko licėjaus absolventai, kurie studijuoja Lietuvoje (ir įstoja lengvatiniu būdu dėl to, kad yra lietuvių kilmės) – kiek iš jų pasikeitė (atlietuvino) savo pavardes, nors jau daugelis dirba ir gyvena Lietuvoje?

  4. o gal vertėjo tas aptepliotas lenteles palikti – kad būtų priminimas ir gyvas priekaištas kai kam už taip visiems peršamą didžiąją lenkiškąją kultūrą ? :)))

  5. Gerbiu I.Gasperavičiūtės-veiklios ir garbingos Lenkijos lietuvių veikėjos-straipsnyje išreikštus pamąstymus ir pateiktą nuomonę.Vis dėlto drįstu nesutikti dėl vietovardžių dvikalbių užrašų atsisakymo galimybės.Tad,ką praras,o ką laimės Punsko-Seinų krašto lietuviai,nepakabinus lentelių su vietovardžių pavadinimu ir lietuvių kalba?
    Manau,kad laimėsime galbūt didesnę ,,šventąją ramybę“,nes daugiau niekas lentelių neteplios,o Lenkija neteks vieno iš daugelio politinių argumentų reikalaujantir dvigubų užrašų Pietryčių Lietuvoje;be to Punsko valsčius patirs mažesnes matrialinius nuostolius.Bet šie ,,laimėjimai“yra tariami ir mažaverčiai.
    O prarasime,manau,štai ką:
    -vieną iš galimybių kelti lietuvių kalbos prestižą lenkų ir lietuvių viešoje erdvėje;
    -sudarysime sąlygas lietuvių kalbai pasitraukti į buitinį lygmenį,o rašytinės lietuvių kalbos stoka viešoje erdvėje vietinius lietuvius artina prie etnoso statuso,bet neskatina tapti pilnaverčia lietuvių tauta;
    -Punsko-Seinų krašto topografiniai pavadinimai yra lietuviškos kilmės,tad atsisakymas originalios rašybos viešoje erdvėje,nors tam neprieštarauja Lenkijos įstatymas, turi lietuviško kultūrinio paveldo išdavystės požymių.
    P.S.Straipsnyje pateikta mintis apie komentuotojus nesutinkančius dėl lentelių su dvigubu užrašu atsisakymo,kad galbūt jie ,,…tik demagogija užsiima arba kitų interesus tvarkomūsų rankomis?“-yra nekorektiška ir nepageidautina.

Komentarai uždrausti.