…metai iš metų,
ir viskas ratu.
Ar norim – nenorim,
jie neša mus vėl
į naują rytojų!
Man jau 77 metai. Kiek Dzievas duos, kiek nuog Dzievulio kožnam skyrta, ciek raikia ca kryžalį nešc.
Tėvas iš Pelalių Pečulis, atėj in Vaitakiemį in žantus. Su mano mamu Magdalenu Suproniūti žanijos ir turėj tris vaikus.
Dziedulių nepamenu, cik iš pasakojimų. Ba močutė mirė šaštadienį, o aš užgimiau tračadienį. O dziedulį tai šiek ciek pamenu. Jau lakstiau. Kokia tai teta pakepė bulkutių ir man padavė. Aš tep nešojuos, o kokias vaikas priėjis sako: „Duok man.“ Aš nieko nelaukus atrėžau: „O guzo nenorėtai?“ Tai mamai labai sarmata buvo ir man ilgai šitų ir dzidelei prikaišoj, kad per jos tėvo šermenis padarau dzidelį sarmatų, ba daug kas nugirdo. O bobelkos, žinia, tuoj ir pletkų palaido, da ko dadėj, kad nemoka augyc vaikų. Macyc, buvau drąsi, ir acikabino tas vaikas, kap pasakiau, kad guzo gali sulaukc, ne bulkutės…
Mūs dziedulis Mociejus Supronas paėj iš Lasankos (kų palei Sainus). Tami kaimi gyveno daug maskolių. Jis atėj in žantus pas Valinčus, da an daržų kap gyveno, prodziedulis buvo Antanas Valinčis, toj vieton Vaitakiemio mokykla, kur jų daržas buvis. Mociejus apsižanino su Valinčūti ir turėj du sūnus: Jūrgį ir Zidorų. Izidorus išvažau in Amerikų, kasykloj dzyrbo, alia ryšų su juom su čėsu neliko. O Jūrgis kap vyrasnis tadu sūnus perėmė iš tėvų gaspadarkutį. Gali kaimo jau tadu tėvas buvo pasrinkis žamį. Jūrgiu iš Mockavos pripiršo Rožį Bieliūtį ir apsižanino, turėj 6 dukteris.
Supronų neliko pavardės, ba nebuvo vaikiščų, o pacos dukterys. Rožė už Žurinsko ištekėj, Ona in marcas Kampuocuose už Griguco (aš iš jos vardų paveldėjau; jiej išėj 1941 m. in Lietuvų ir likosi), Marė už Šaraikos Lumbiuosa gyveno, Katrė, Magdė, Anelė (išėj in marcas in Sožalkas už Jūrgio Zimnicko). Supronų gaspadarkutė iširo, ba jom visom tėvas Jūrgis Supronas buvo užrašis po 3 hektarus savo žamės. Onos ir Marės žames Žurinskai acipirko. Katrė išėj in Pelalius už Juozo Pečulio, o ca iš tų namų in žantus atėj Simonas Pečulių ir susižanino su Magdi Suproniūti. Tai tep kad namuosa liko Magdė, ir jau Pečuliai vadzinos. Tai va mano tėvai Magdė ir Simonas turėj 3 vaikus. Namie liko Antanas. O Juozas, kad neic karuomenėn, an Slionsko in kasyklų uždarbiau, alia mirė, kap turėj 65 metus. Škada, kad tynajus jo kapas, sunku nuvažuoc. Tai jis ir aš neturėjom šaimynos, pacys likomės. O brolis vyrausias apsižanino iš savo kaimo su Aneli Adukauskų. Jiej užaugino Aldutį ir Valdų. Geri vaikai, o dabar anūkai ca mani aprūpina.
Ne per daug man teko talkavoc. Teko ir ėjau su kašiku bulvių rinkc pas gimines – Pečakus, Adukauskus. O prieg kūlimo beveik nereikėj jau manį, ba pasmokinau siuvimo ir jau buvau pradėjus dzyrbc. Siuviau nemažai žmonėm ir paskui in papuciarnių Sainuose. Ir likau an visadu jau Sainuose.
Papasakojo Ona Pečiulytė, gyv. Seinuose
Užrašė Eugenija Pakutkienė