Kiekvieną vasarą kurorte vykstantis sakralinės muzikos festivalis „Ave Maria“ šį kartą vyko ne taip sklandžiai, kaip buvo pratę šio renginio organizatoriai bei dalyviai.
Daugelis festivalio koncertų vyksta sakralioje erdvėje – Palangos centre esančioje bažnyčioje, tačiau praėjusį sekmadienį, kaip pranešė LRT naujienų laida, jos durys buvo užrakintos tiek planuoto renginio dalyviams – Maironio eiles skaityti turėjusiam aktoriui Rimantui Bagdzevičiui ir Valstybiniam Kauno chorui, tiek ir atėjusiems žiūrovams. Kodėl? Nes tautos dainiaus eilės netiko Telšių vyskupui Jonui Borutai – esą jos neatitinka Bažnyčios kanonų, o kokių – vyskupas, kaip pranešė LRT televizija, komentuoti atsisakė. O tyla – interpretacijų gimdytoja…
Pirma mintis, bandant pateisinti vyskupo sprendimą – noras priminti, kad balsą mūsų valstybėje turi ne tik sėdintieji seimo salėje – juk valdžia kadaise priklausė ir Bažnyčiai, o J. Boruta savo poelgiu tikriausiai norėjo pasakyti, jog ir šiais laikais Bažnyčia gali. Gali savo kieme. Tad ėmė ir uždraudė.
Kita į galvą atėjusi mintis – gal J. Borutai atrodo, jog kultūra kėsinasi į Bažnyčią ir siekia ją nukonkuruoti? Ateis žmonės ne mišių paklausyti, o eilėraščių posmų – arba į mišias, arba už durų!
O gal teisingas trečiasis variantas – vyskupas garsiai parodė, jog dirba? Nes mūsų šalyje ir policija labiau gerbiama tada, kai sugauna kuo daugiau nusikaltėlių, o ne tada, kai nusikalstamumas, tos pačios policijos dėka, būna žymiai sumažėjęs. Taip pat „literatūros cenzorius“ J. Boruta parodė, jog vyskupo pareigas gavo ne be reikalo.
Kadangi didžioji mūsų šalies gyventojų dalis save vadina praktikuojančiais katalikais (nors retas jų žino, kur artimiausia bažnyčia – bet dabar ne apie tai), tai ir vienas ar kitas dvasininkų pasakymas ar poelgis jiems daro įtaką. Man, kaip būsimam filologui ir apskritai kaip lietuviui, labiausiai gaila dėl to, jog po šio draudimo bus tokių, kurie turėtus Maironio poezijos tomelius paslėps lentynų gilumose bei tą patį žūtbūt siūlys padaryti ir savo vaikams ar vaikaičiams. Ir, kas juokingiausia – nežinos, kodėl taip elgiasi: vyskupas pasakė, ir taškas. O kuo mūsų poezijos klasiko eilės antikristiškos, paaiškinti negali ir jis pats.
Kas keisčiausia, tie patys „draudikai“ netrukus taip pat garsiai guosis, jog bažnyčiose lankosi vis mažiau žmonių – kodėl, ilgai svarstyti nereikės…
Na, o vyskupas J. Boruta šiuo metu, spėju, varto Maironio eilėraščių tomelį ir ieško pateisinimo savo draudimui. Keista, bet neranda – gal dainius netyčia ir pats buvo dvasininkas?
______________
Alkas.lt pastaba:
Lrytas.lt žiniomis, Vyskupo atsiųstame rašte tarp nepageidaujamų kūrinių – dainos „Miškas ūžia”, „Man liūdna”, kurių renginio programoje iš viso nebuvo. Garsiąją giesmę „Lietuva brangi” chorui bažnyčioje buvo leista atlikti tik su sąlyga, jei ji bus papildyta dar dviem Bažnyčią šlovinančiais posmais.
Skelbiame eilėraštį „Miškas ūžia“. „Man liūdna“ eilėraščio/dainos rasti nepavyko. Prašom skaitytojų jį surasti ir atsiųsti redakcijai.
Maironis. Miškas ūžia
Miškas ūžia, verkia, gaudžia;
Vėjas žalią medį laužo;
Nuliūdimas širdį spaudžia,
Lyg kad replėmis ją gniaužo.
Girios tamsios, jūs galingos,
Kur išnykote, plačiausios?
Dienos praeities garsingos,
Kur pradingote, brangiausios?
Miškas verkia didžiagirių:
Baisūs kirviai jas išskynė;
Verkia Lietuva didvyrių:
Jų neprikelia tėvynė.
Kas mums praeitį grąžintų
Ir jos garsą, ir jos galią?
Kas tuos kaulus atgaivintų,
Kur po žemėmis išbalę?
Tomas Dirgėla, www.alkas.lt