Saulė vis tolyn, šešėliai – kasdien ilgyn. Greit prabėgo vasara. Nors džiugina kiekvienas saulėtas rytas, bet už lango pageltę lapai, šerkšnu aptraukta žolė primena, kad jau ruduo, kad sparčiais žingsniais artėja šaltas oras, o po rudens ateis žiema.
Žmonės skuba rinkti daržoves, žiemos poilsiui ruošiama dirva, renkamos atliekos, burokėlių, morkų lapai, medžių lapai, kad nesivystytų kenkėjai. Žemė tręšiama natūraliom organinėm trąšom – gyvulių mėšlu. Jis per vasarą kaupiamas ir tik rudeniop pusiau supuvęs išvežamas ant lauko ir apariamas žiemai. Ūkininkai žino, kad mėšlą išvežti ir juo tręšti geriausiai tinka rudenį, o ne pavasarį prieš daržovių sodinimą.
Mažų sklypų savininkai nusiperka iš ūkininkų organinio mėšlo arba turi sukaltas iš lentų dėžes, į kurias metamos visos atliekos (piktžolės, lapai, kiaušinių lukštai ir pan.). Po kiek laiko gaunamas vertingas kompostas, kuris išbarstomas šiltnamyje bei sklype ir apariamas ar sukasamas, sumaišant su dirvožemiu.
„Kompostas – natūrali trąša, naudinga ir augalams, ir dirvai. Komposto fermentacijos metu daigumo netenka dauguma piktžolių sėklų, žūva vabzdžių ir helmintų kiaušinėliai ir lervos, todėl gaunamas kompostas yra ekologiškai švarus, neteršia aplinkos ir nekelia grėsmės žmonių sveikatai“, – sakė Rasa Pajarskienė, UAB „VAATC“ projekto vadovė.
Išties žmonės nuo seniai tai daro, vertina savą trąšą, nes kompostavimas nereikalauja jokių papildomų išlaidų ar specialių žinių. Kiekvienas savo ūkiuose, daržuose žaliąsias atliekas gali pats kompostuoti. Taip sumažės šiukšlių konteineriuose, be to, ir nauda bus tręšiant daržus pasigamintomis natūraliomis trąšomis.
Netręškite mėšlu, gautu iš didelių gyvulininkystės kompleksų – ten gyvulių priežiūrai gali būti naudojami kenksmingi chemikalai.
Kiaušinio lukštai – natūralus kalcio šaltinis, ypač tinka rūgštesnėms dirvoms. Augalams augti būtinos įvairios maisto medžiagos. Makroelementų (azoto, fosforo, kalio, kalcio, magnio, sieros) augalams reikia didelio kiekio, o mikroelementų (geležies, vario, cinko, silicio, mangano, boro ir kt.) – visai nedaug. Pagrindinis šių maisto medžiagų šaltinis yra dirva bei organinės medžiagos. Dirvoje gyvenantys mikroorganizmai skaido organines medžiagas į mineralines, tinkamas augalams įsisavinti, kartu su apirusiomis organinėmis medžiagomis sudaro humusą. Būtent humuso sluoksnis dirvoje pats vertingiausias. Jis ne tik aprūpina augalus maisto medžiagomis, bet atlieka ir daugelį kitų labai naudingų funkcijų: palaiko gerą terpę klestėti naudingiems dirvos mikroorganizmams, stabilizuoja dirvožemio drėgmę, šilumą, padeda deguoniui patekti į dirvą, sumažina žalingų medžiagų (sunkiųjų metalų ir kt.) judrumą joje bei mineralinių medžiagų išplovimą. Todėl humusingame dirvožemyje augalai geriau auga, jų derlius būna geresnės kokybės.
Organinės trąšos (mėšlas, kompostas, sideratai, mulčias) yra natūralios kilmės, todėl nekenkia nei sveikatai, nei aplinkai. Su jomis į dirvą patenka naudingi mikroorganizmai, visos augalams reikalingos maisto medžiagos. Sintetinės mineralinės trąšos, priešingai negu organinės, greitai prisotina dirvą maisto medžiagomis. Jos lengvai išplaunamos su filtraciniu vandeniu, ir taip teršiama aplinka. Be to, naudojant sintetines mineralines trąšas, mažėja dirvožemio mikroorganizmų bioįvairovė, jų veikla.
Nustatyta, kad jei kas ketveri, penkeri metai žemė gauna maždaug 400–600 kg/a organinių trąšų, humuso sluoksnis bei dirvos derlingumas nemažėja. Humuso nemažėja ir tada, jeigu kasmet į dirvą įterpiama po 100 kg/a organinių trąšų. (www.apicentras.lt/?pid=116)
(gp), punskas.pl