Aštuoni kilometrai į pietryčius nuo Merkinės, Dainavos girioje, prie dešiniojo Merkio kranto prigludęs driekiasi mažytis Kasčiūnų kaimas. Šio kaimelio dzūkiškoje sodyboje gyvena garsus pokario laisvės kovų liudininkas, paskutinis gyvas Varėnos krašto partizanas Juozas Jakavonis-Tigras. Jakavonio sodyboje 1945 metais buvo įrengta pirmoji Pietų Lietuvos partizanų vadavietė, kurioje slapstėsi Pietų Lietuvos partizanų vadai Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Juozas Vitkus-Kazimieraitis ir kiti, buvo leidžiamas partizanų laikraštis „Laisvės varpas“.
1988 metais Juozas Jakavonis vadavietę atstatė. Ją lankantiems žmonėms jis pasakoja apie sunkią partizanų kovą už Lietuvą ir laisvę.
Jakavonio sodyboje lankosi ir apie pokario laisvės kovas klausosi žmonės iš Lietuvos ir užsienio. Į jo sodybą užklystantiems žmonėms jis pasakoja savo išgyvenimus, rodo ant Merkio kranto atstatytą bunkerį, kuriame – partizanų gyvenimo liudytojai: kryžius, žvakė, rašomoji mašinėlė, radijo aparatas, „Laisvės varpo“ laikraščiai, indai, iš kurių valgė čia gyvenusieji.
Juozo Jakavonio pirmoji Pietų Lietuvos partizanų vadavietė, kurioje slapstėsi Pietų Lietuvos partizanų vadai, niekada sovietų nebuvo susekta.
Varėnos krašto partizano Juozo Jakavonio kambaryje ant sienų ir stalų – daugybė padėkų, diplomų, partizaninės veiklos dokumentų ir straipsnių kopijų, reikšmingų nuotraukų. Pagarbioje vietoje – 1938 metais Juozo močiutės iš Amerikos parvežtas kryželis, kuriuo šioje sodyboje prieš santuoką Nedzingės bažnyčioje buvo laiminamas Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir jo būsima žmona Birutė Mažeikaitė.
Juozas Jakavonis gimė 1925 m. liepos 10 d. Kasčiūnų kaime. Būdamas dvidešimties metų, jis su kitais partizanais savo tėvų kieme, už tvarto, įrengė bunkerį, kuris 1945–1946 m. tapo Pietų Lietuvos partizanų vadų vadaviete. Bunkeryje gyveno ir dirbo Pietų Lietuvos partizanų vadai J. Vitkus-Kazimieraitis ir A. Ramanauskas-Vanagas. Kaip ryšininkas, J. Jakavonis platino pogrindinę spaudą.
Jakavonis priesaiką davė pačiam Vanagui miške netoli savo namų. 1946 m. gruodžio aštuntąją, nešdamas pogrindinę spaudą, pakliuvo į NKVD pasalą ir buvo enkavedistų sučiuptas. Jis išlaikė nežmoniškus kankinimus ir akistatas Merkinės, Varėnos, Lukiškių NKVD rūsiuose ir tardytojų kabinetuose, tačiau neišdavė nė vieno, kuriuos akis į akį suvesdavo okupacinių struktūrų darbuotojai.
Bolševikinis karo tribunolas J. Jakavonį nuteisė Sibiro kalėjimams-lageriams ir tremčiai, kur jis praleido savo jaunystę – nuo 1946 iki 1959 metų. Dirbo Kolymos vario ir kitose kasyklose.
Grįžus į Lietuvą, į gimtąjį Kasčiūnų kaimą, jo laukė vietinės valdžios atšiaurumas, Lietuvoje nenorėta jo priregistruoti, negavo darbo. Kurį laiką teko dirbti Baltarusijoje. Gyvenimo sunkumus priimdavo giedra dvasia, su šypsena. Dalydavosi su kitais viskuo, ką pats turėjo. Buvo darbštus, kuklus ir paslaugus.
J. Jakavonio bunkeris atstatytas 1997 m. Jį lanko tūkstančiai Lietuvos ir užsienio svečių. Apie paskutinį Varėnos krašto partizaną yra sukurta dokumentinių filmų ir vaizdo reportažų. J. Jakavonis turi daug apdovanojimų. 1998-aisiais Prezidento V. Adamkaus dekretu jam įteiktas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinas.
sb, punskas.pl