Apie pašto ženklus su Jurgiu Černeliu kalbasi Sigitas Birgelis.
Prieš 30-40 metų Punsko ir Seinų krašte pašto ženklus rinko ir maži, ir suaugusieji. Filatelija buvo, bent jau Lenkijoje, labai populiari. Pasikeitė viskas, tarp kitko, žmonių susidomėjimai ir aistros.
Šiais laikais, kai pasaulį užvaldė kompiuterizacija ir internetas, vis mažiau žmonių naudojasi tradicinio pašto paslaugomis, dominuoja elektroniniai laiškai, kai vis daugiau gaunama laiškų be ženklų, tik su antspaudu, filatelistų liko nedaug. Bet jų yra.
Punske gyvenantis Jurgis Černelis jau trisdešimt kelerius metus aistringai kolekcionuoja pašto ženklus. Į mūsų susitikimą, kuris vyko Punsko valsčiaus patalpose, jis atsinešė beveik visą savo pašto ženklų kolekciją. Ant kelių stalų kruopščiai išdėliojęs savo brangenybes, saugo jas kaip neįkainojamą ir brangiausiąjį turtą.
Jurgis Černelis yra ir pašto ženklų žinovas. Jis mielai sutiko papasakoti filatelijos istoriją.
Pašto ženklai pirmą kartą pasirodė Anglijoje 1840-V-6 d. (1 penso vertės, su karalienės Viktorijos atvaizdu). 1843 m. išleisti į apyvartą Brazilijoje, 1847 – JAV, 1849 – Prancūzijoje, 1857 m. – Rusijoje. Lietuvą pasiekė 1858 metais. Lietuvoje pirmieji ženklai išspausdinti 1918-XII-25 d. Vilniuje, o Lietuvos vardas filatelijoje žinomas nuo 1918-X-9. Kaizerinės okupacijos metais pašto žymeklyje atsirado užrašas vokiečių k. „Litauen“ (Lietuva). Tai Jurbarko, Joniškio, Kėdainių, Utenos pašto antspaudai. Pirmuosius spalvotus ženklus projektavo žinomi dailininkai: A. Varnas, A. Žmuidzinavičius, P. Rimša, J. Buračas, A. Galdikis ir kiti.
Tarp pašto ženklų kolekcininkų buvo daug iškilių asmenybių. Tai britų karaliai Jurgis V, Edvardas VIII, Rusijos caras Mikalojus II, Belgijos karalius Albertas I, žinomi operos dainininkai E. Karuzo (E. Caruso), F. Šaliapinas, J. Kiepura, kalbininkas J. Otrembskis (J. Otrębski), kompozitorius Robertas Stolzas (Robert Stolz). Dar atmintinas yra Francas Kenigas (Franz Koenig) – kardinolas, Vienos arkivyskupas, savo kolekciją pristatęs daugelyje parodų, Šventajam Tėvui Pauliui VI postulavęs šv. arkangelą Gabrielių paskelbti filatelistų globėju. Minėtinas Amerikos prezidentas F. D. Ruzveltas (F. D. Roosevelt). Jis tvirtino, kad „renkant ženklus geriausias yra jaunystės entuziazmas, kuris didėja augant metų bagažui. Kolekcionavimas išblaško nuobodulį, padidina pasaulio akiratį, nesuskaičiuojamais keliais praplečia mūsų žinias, praturtina mūsų gyvenimą, tikiu, kad dėl to tampama geresniais piliečiais“.
Čekų rašytojas Karelis Čapekas sakydavo: „Ženklų rinkimas ne nuosavybės instinktas, o amžinas nuotykis. Žmogus su jauduliu prisiliečia prie tolimo krašto, tarkim, Butano ar Bolivijos, tiesiog su šiomis tolimomis šalimis užmezga brolišką ryšį.“
Žmogus yra linkęs rinkti ir tyrinėti visa, kas turi išliekamąją vertę. Taigi ir ženklus. Tokia jo prigimtis. Žinoma, visų išleistų ar išleidžiamų ženklų surinkti neįmanoma, todėl filatelistams tenka apsiriboti temomis: tapyba, architektūra, sportas, etnografija, aviacija, laivyba, arba rinkti atskirų valstybių ženklus.
Jurgis Černelis renka Lietuvos pašto ženklus. Kaip tikina, Lietuva tarpukariu išleido 768 ženklus (su atmainomis apie 3000). Atgavus nepriklausomybę pašto ženklai leidžiami toliau. Jų jau išėjo apie 600!
Tarpukariu išleista graži antrųjų nepriklausomybės metinių laida „Dariaus ir Girėno transatlantinis skrydis“, „Europos krepšinio čempionatas“, „Nepriklausomai Lietuvai 20 metų“, „Vilniaus atgavimas“. Dabar išleista „Vasario 16 signatarai“ bei gražūs Lietuvos 1000 atminti leidiniai. Kasmet pasirodo serijos „Įžymūs žmonės“, „Technikos paminklai“, „Lietuvos raudonoji knyga“, „Lietuvos miestų herbai“. Leidžiami pavieniai ženklai, serijos, blokai, pirmos dienos vokai, kartmaksimumai.
(sb), punskas.pl