Bet koks vadybininkas iš užsienio, sužinojęs, iš kokių resursų suorganizuojamas „Poezijos pavasaris“, sakytų, kad tai neįmanoma, portalui LRT.lt sako Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė.
Tarptautinių programų koordinatorius Vytautas Dekšnys teigia, kad į festivalį pasikviesti ryškiausius autorius trukdo negalėjimas mokėti vakarietiškų honorarų, o Rašytojų klubo direktorė Janina Rutkauskienė džiaugiasi „Poezijos pavasario“ kaita per istoriją ir tuo, kad jame nebeliko jokių funkcionierių.
– Šis „Poezijos pavasario“ festivalis rengiamas jau 54 kartą. Kaip jis keitėsi per istoriją?
J. Rutkauskienė: Pirmieji „Poezijos pavasariai“ ir jų renginiai buvo gerokai kitokie, nei tie, kuriuos organizuojame dabar. Anksčiau į renginius keliavo ne tik poetai, bet ir prozininkai, be to – valdžios struktūrų atstovai. Vėliau „Poezijos pavasaris“ vis gryninosi, buvo kviečiami literatūros kritikai, kitų menų atstovai. Dabar festivalis tapęs tikru meno festivaliu.
B. Jonuškaitė: Niekas nebepasitinka prie rajono ribos su kapela, duona ir druska.
J. Rutkauskienė: Tik kartais. Anksčiau festivalis vyko tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir regionuose. Be to, iš pirmųjų birželio dienų persikėlė į gegužę ir tapo dvisavaitiniu, vykstančiu 15 dienų. Vien šiais metais „Poezijos pavasario“ metu įvyks 157 renginiai, iš kurių Vilniuje – 41.
Galima pasidžiaugti, kad festivalis iškeliavo ir į užsienio šalis. Kiek anksčiau per „Poezijos pavasarį“ keliauta į Lenkiją, ten esančias „lietuviškas salas“, o štai pastaraisiais metais vykstama toliau. Šiemet – net į JAV, taip pat Jungtinę Karalystę, Šveicariją, Airiją, Lenkiją, Rusiją (Kaliningrado sritį).
Daugiau čia
