Pokalbis su Seinų valsčiaus viršaičiu

Genutė Pakutkienė: Sveikiname Jus pradėjus antrąją kadenciją.

 Darius Adomas Lastauskas: Sveiki, Seinų valsčiaus gyventojai. Dėkoju už pasitikėjimą, kad dar daug gero galiu padaryti. Lapkričio 4 d. 85 balsų persvara vėl buvau išrinktas viršaičiu. Ši kadencija truks 5 metus. Esu dėkingas balsavusiems, pasitikėjusiems manimi. Stengsiuosi nenuvilti. Reikia pamąstyti, ką galiu pagerinti, nes visgi 11 balsų buvo mažiau nei prieš 4 metus.

Šiemet rinkimuose dalyvavo gan stiprūs trys varžovai. Kiekvienas pristatėme savo gana įdomias programas, buvo nemažai susitikimų su kaimų gyventojais. Tikiuosi, kad nenuvyliau. Matomos praeitų metų investicijos, išėjome iš skolų. Stengsiuos tesėti pažadus, kad viskas eitų į gera. Daug priklauso nuo tarėjų, kurių turime 15, tarp jų 3 lietuvius. Manieji pažadai – tai, ką darėme iki šiolei: kelių taisymas, mokyklų remontas. Turime paruošę dokumentaciją dėl Pockūnų mokyklos sporto salės, Berznyko kultūros namų. Bus asfaltuojamas kelias Alnai–Dvorčiskas, nes jau gautas finansavimas.

Po švietimo reformos abi mokyklos pasipildė dviem klasėmis, taigi padaugėjo mokinių. Pasidarė lengviau, nes mažesnės išlaidos, lengviau išlaikyti, nors priėmėm papildomai 5 mokytojus. Prieš reformą turėjom 15, o dabar 20. Gerai, kad kai kurių dalykų mokytojai atvažiuoja dėl kelių valandų. Reikia kabinetus įrengti, nupirkti tinkamų priemonių.

 G. P.: Ar tarėjai palankūs?

 D. A. L.: Tarėjai iš penkių komitetų, o keturi komitetai pateikė viršaičius. Atėjo 10 naujų tarėjų, o 5 liko tie patys, iš ankstesnės tarybos. Norėčiau, kad pritartų geriems sumanymams, padėtų. Dirbsiu dėl valsčiaus gerovės. Tikiuosi, kad nauja taryba bus palanki. Pirmoji sesija Seinų valsčiuje numatoma lapkričio 22 dieną.

 G. P.: Ar sausros nualinti ūkiai šiemet sulaukė kompensacijų?

 D. A. L.: Šiais metais sukūrėme valsčiaus komisiją, kuri tikrino beveik 700 ūkių, pateikusių paraiškas dėl patirtų nuostolių. Taip pat padėjome ūkininkams pildyti paraiškas. Anais sausros metais ne visi, kas patyrė ūkyje nuostolių, gavo kompensacijas, o šiemet visi.

Man rūpi ūkių padėtis. Vėl sausra kankino nuo pavasario, surinkta tik trečdalis vasarojaus grūdų, pievos džiūvo, kukurūzai neužaugo, kaip reikia. Mūsų ūkininkams skirta valstybės parama. Kas apdraudęs pasėlius, gavo paramą 1000 zl nuo ha (jei patyrė 70 proc. nuostolių). Kas nebuvo apdraudęs pasėlių, gavo 500 zl nuo ha.

Ruduo šiltokas ir drėgnas, lietingas. Dėl lietaus pertekliaus daug kur dirvos buvo įmirkusios, nespėta aparti žiemai.

Vietomis žieminiai pasėliai gražiai atrodo, tankūs, bet kaip bus toliau, sunku prognozuoti. Ar neišmirks, ar nenušals per žiemą?.. Viskas paaiškės tik pavasarį. Kad pašaltų su sniego danga, tada žieminis javas nenušaltų sulaukus pavasario, žieminiai rugiai, kvietrugiai ir kviečiai neišretėtų.

 G. P.: Kokie ateities planai?

 D. A. L.: Viskas priklauso nuo tarybos pritarimo. Aš planuosiu ir tarybai siūlysiu mažinti 2019 m. mokesčius ūkininkams. Mat nestabilios kainos kelia baimę. Vėl sumažėjo karvių ir kiaulių augintojų, o padaugėjo mėsinių galvijų. Sumažėjusios pieno, kiaulienos supirkimo kainos, kitos nesėkmės privertė kai ką imtis kitokio, pelningesnio verslo.

Toliau reikia investuoti į kelius Seinų valsčiuje. Daug padaryta, pradėta daryti. Reikalaujama jau 50 proc. savo indėlio, o ES rems iki 2020 m. Laukiame pateiktų deklaracijų investicijoms patvirtinimo. Norėtume ir stengiamės pasinaudoti ES 2015–2020 m. plėtros planais.

 G. P.: Ačiū už pokalbį. Sėkmės įgyvendinant visus planus.

G. Pakutkienė, punskas.pl