Politikos, kultūros, teisėtvarkos naujienų apžvalga

POLITIKA

Pagal Konstituciją Seimui atostogos nepriklauso, tačiau kaip ir kaskart tarp sesijų parlamentarai mielai naudojasi poilsiu. Birželio 30-ąją baigę plenarinius posėdžius, jie vos vienintelį kartą rinkosi į Seimą, kad balsuotų dėl referendumo naujos atominės statybos klausimu. Į posėdžius per daugiau nei 5 savaites rinkosi vos 4 komitetai, 2 komisijos, pavieniai seimūnai pateikė vos 16 įstatymų projektų, nors ne atostogų metu jų sukurpiama šimtais. Užtat komandiruotėmis ir kelionėmis politikai apsirūpino iš anksto. Daugiau nei 10 parlamentarų įvairiais maršrutais – nuo Azerbaidžano iki Mongolijos – keliavo atostogų pradžioje, Kęstutis Glaveckas rugpjūčio pradžiai iš anksto išsirūpino komandiruotę į Vengriją, Irena Šiaulienė užsitikrino, kad rugpjūčio pabaigoje galės 5 dienas mėgautis Sankt Peterburgo (Rusija) grožiu, Andrius Burba iki šio mėnesio vidurio lankysis Pietų Korėjoje.

Leidimą pakeliauti po Taivaną rugpjūčio 4-9 dienomis gavo Vida Marija Čigriejienė, Dalia Teišerskytė, Birutė Vėsaitė, o Paulius Saudargas, Jonas Šimėnas, Justinas Urbanavičius nepatingės 11 dienų nuo šio mėnesio vidurio leistis į kelionę po tolimuosius Irkutską bei Krasnojarską (Rusija). Kai kurie politikai jau užsitikrino išvykas ir rugsėjo bei spalio mėnesiams. Saulius Pečeliūnas aplankys Vokietijos miestus Štutgartą, Berlyną, Sarbriukeną, Gediminas Kirkilas viešės Gruzijoje, vėliau su B. Vėsaite – Kanadoje, A. Matulas lankysis Maltoje, Česlovas Stankevičius – Prancūzijoje. „Seimas bedirba tik komandiruotėse“. RESPUBLIKA

Nors Vyriausybė žadėjo nedidinti valstybės tarnautojų skaičiaus ministerijose dėl pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai, šios valstybės institucijos jau „pilnėja“ dėl jose laikinai įdarbinamų ekspertų. Pasirengimo Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pajėgos ministerijose telkiamos ne tik naujuose suformuotuose šių institucijų padaliniuose, bet samdomi ir pavieniai pagalbininkai. Projekto „Lietuvos įsitinklinimo ES skatinimas“, administruojamo Užsienio reikalų ministerijos (URM), ekspertų paslaugas pasitelks bene visos ministerijos ir kai kurios joms pavaldžios institucijos bei prezidentūra. Iš viso planuojama įdarbinti apie 120 darbuotojų, su jais bus sudaromos terminuotos darbo sutartys, kol vyks pirmininkavimas. Atlyginimai ministerijose ir kitose institucijose laikinai įdarbintiems ekspertams bus mokami iš ES paramos lėšų, šiam projektui skirta per 17 mln. litų.

Prieš Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai labiausiai „pilnėja“ URM. Dar pernai diplomatinei tarnybai surengus konkursą atsilaisvinusioms URM pareigybėms, buvo priimti 44 nauji diplomatai. Pagal projektą „Lietuvos įsitinklinimo ES skatinimas“ URM jau pluša 9 specialistai, bet šiam projektui papildomai numatyta pasitelkti dar per 30 darbuotojų. Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė abejoja, ar institucijoms tikrai reikia tiek daug naujų specialistų ekspertų, juolab kad, pasak jos, rengiantis pirmininkauti ES Tarybai, į techninį darbą galima įtraukti ir savanorių. „Ministerijose telkiami laikini ekspertai“. LIETUVOS ŽINIOS

KULTŪRA

Dirvonėliuose (Šiaulių r.) vykusioje senųjų amatų šventėje pirmą kartą buvo eksponuojamas šalia tyvuliuojančio Nelindos ežero dugne rastas luotas, kuriam gali būti 1 000 metų, tačiau lėšų jam užkonservuoti muziejininkai dar nesuranda. Nelindoje aptiktą luotą apžiūrėjusi „Aušros“ muziejaus Archeologijos skyriaus vedėja Audronė Šapaitė teigė, jog neatlikus radiokarboninio tyrimo neįmanoma tiksliai nustatyti, kada luotas padarytas. Tokie luotai naudoti daug šimtmečių. Pasak Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojų, panašus luotas saugomas muziejuje, dar vienas guli Platelių ežero dugne. „Ežeras išsaugojo protėvių luotą“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

TEISĖTVARKA

Biržų tarybos narys 38-erių Tomas Četvergas antradienio rytą eidamas į Biržų kredito uniją pasiimti pinigų net neįtarė, kad netrukus virš jo galvos zvimbs kulkos. Rajono politikas tapo ginkluoto apiplėšimo liudininku. Biržų kredito unija buvo apiplėšta antradienio rytą, praėjus keliolikai minučių po 9 valandos. Į unijos patalpas, esančias J. Janonio gatvėje, įėjo tamsiais drabužiais vilkintis vyras, kurio veidą dengė juoda kaukė. Jis iškart išsitraukė ginklą ir pradėjo šaudyti. Paskui rusiškai paliepė visiems sugulti ant grindų. Plėšikas dar paleido kelis šūvius į grindis, lubas ir rusiškai pareikalavo: „Kalės, duokite pinigus“. Tuo metu klientų aptarnavimo salėje buvo penkios unijos darbuotojos ir vienas indėlininkas – T. Četvergas. Visi sukrito ant grindų, išskyrus kasininkes, kurioms tiesiog trūko vietos atsigulti. Prišokęs prie vienos kasininkės įsibrovėlis persisvėrė per stalą ir pats išsiėmė iš stalčiaus pinigus. Biržų kredito unijos administratorės Aušrinės Poškienės teigimu, plėšikas pagrobė apie 7 000 litų.

Kai kažkas iš darbuotojų nuspaudė pavojaus mygtuką ir ėmė kaukti signalizacija, plėšikas spruko pro duris. Pasak liudininkų, tamsiais rūbais vilkintis vyras nubėgo kiemais, perlipo per tvorą ir sėdęs ant dviračio nuvažiavo. T. Četvergo įsitikinimu, vagis nebuvo rusakalbis, o tik išmokęs keletą rusiškų frazių. Tačiau jo ginklas buvo tikras. Vėliau pareigūnai prie tvoros aptiko plėšiko pamestą šovinių apkabą. „Į kredito uniją – su kauke ir šaunamuoju ginklu“. LIETUVOS RYTAS

Drąsiaus Kedžio motinai Laimutei Kedienei, jau nuteistai už teismo įžeidimą ir tapusiai įtariamąja dėl trukdymo antstolei atlikti savo darbą, keliama dar viena byla – Lietuvos antstolių rūmai Kauno rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo iš L. Kedienės priteisti 10 tūkst. litų neturtinei žalai atlyginti. Tokia suma iš garliaviškės reikalaujama už teismo sprendimą atiduoti D. Kedžio dukrelę biologinei motinai Laimai Stankūnaitei vykdžiusios antstolės Sonatos Vaicekauskienės ir Lietuvos antstolių rūmų, kurių narė ji yra, įžeidimą. Lietuvos antstolių rūmų nemalonę L. Kedienė užsitraukė šių metų gegužės 14-ąją, kai, duodama interviu vienai televizijai, S. Vaicekauskienę palygino su asmenimis, šaudžiusiais žydus. Lietuvos antstolių rūmai teismui nurodo, kad dar gegužės 17-ąją jie raštu kreipėsi į L. Kedienę prašydami paneigti jos išsakytus teiginius, tačiau atsakymo nesulaukė.

Antradienį L. Kedienė kartu su 73-ejų sutuoktiniu Vytautu Andriumi Kedžiu, lydimi jųdviejų interesams atstovaujančio advokato ir žento Aido Venckaus, lankėsi Panevėžio apygardos prokuratūroje. Panevėžio prokurorai ketino D. Kedžio tėvus apklausti dėl trukdymo antstolio veiklai kovo 23-iąją, kai bandymas išplėšti mergaitę iš senelių namų nepavyko. Tačiau Kedžiai pasinaudojo įstatymo numatyta galimybe ir parodymus duoti atsisakė. Panevėžio apygardos prokuratūros pareigūnai įtarimus dėl kovo 23-iosios įvykių ketina pateikti ir L. Kedienės seseriai Audronei Skučienei. Antradienį į Panevėžio apygardos prokuratūrą taip pat buvo kviečiama atvykti ir D. Kedžio sesuo Neringa Venckienė, tačiau nedarbingumo pažymėjimą po atliktos kelio operacijos turinti buvusi teisėja prokuratūroje nepasirodė. „Nauja byla nepasiduodančiai L. Kedienei“. RESPUBLIKA

Garbaus amžiaus gydytojas ginekologas Mečys Goppenas nuteistas už tai, kad pacientės prašymu nutraukė jos nėštumą, tačiau gydytojo praktika nebesiverčiantis kaunietis ketina skųsti apkaltinamąjį teismo nuosprendį. „Norėjau padėti moteriai, o išėjo štai kaip“, – prie Kauno apylinkės teismo salės durų sakė M. Goppenas. Jis teigė gydytojo praktika verstis buvo planavęs iki 2012-ųjų. Teismas M. Goppeną pripažino kaltu dėl neteisėto aborto. Jam skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė ją atidedant metams. Metus gydytojas negalės keisti gyvenamosios vietos, išvykti be prižiūrinčios institucijos leidimo, taip pat turės sumokėti 1 300 litų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nuteisto mediko teigimu, jis esąs sukrėstas tokio teismo sprendimo. Gydytojo teistumo istorija gana paslaptinga, o pacientės motyvai skambėjo dar mistiškiau. M. Goppenas žadėjo atskleisti visą istoriją, kai byla pasieks aukštesnės instancijos teismą. „Gydytojas nuteistas dėl aborto“. KAUNO DIENA

Šiauliuose pirmadienio vakarą avarijoje žuvo mergaitė, žūties išvakarėse atšventusi savo 7-ąjį gimtadienį. Tragiška nelaimė įvyko likus keliolikai minučių iki 19 val. Pirminiais duomenimis, nelaimės dieną mergytė su vyresniu broliu nuėjo į netoli namų pietiniame Šiaulių mikrorajone esantį prekybos centrą, o grįždama namo mažametė pralindo pro kelio atitvarus, skiriančius Tilžės gatvę nuo šaligatvio, ir išbėgo į kelią tiesiai prieš automobilį „Renault Laguna“, kurio vairuotojas, 27 metų šiaulietis, automobilio sustabdyti nespėjo ir kliudė pėsčiąją. Į nelaimės vietą atskubėjus greitosios pagalbos medikams, mažametė jau buvo be sąmonės, ir, praėjus lygiai valandai po avarijos, mirė ligoninės reanimacijoje. Policijoje dėl tragiško eismo įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. „Avarijoje žuvo mažametė“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Antradienio popietę Vilniaus Antakalnio rajone esančiame bute rastas prokurorės 48 metų Vidos Ksendzovos lavonas. „Kol kas neturime pagrindo įtarti, kad būta kokių nors smurtinių dalykų. Tai panašu į fiziologinę mirtį. Ekspertai po poros dienų turėtų atsakyti, kokia mirties priežastis. Šiandien galiu pasakyti tiktai tiek – nelaimė, žmogus mirė“, – antradienį ištarė Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius. Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė V. Ksendzova darbe nepasirodė jau pirmadienį. Ji neatsiliepė į telefono skambučius. Kai kolegos jos darbe nesulaukė ir antradienį, apie 9 val. R. Jancevičius susisiekė su policijos pareigūnais ir paprašė padėti patekti į butą. Kambaryje buvo įjungtas televizorius, o buto šeimininkės kūną saugojo šuo, jis nenorėjo nieko prileisti. V. Ksendzovos vyras šiuo metu išvykęs, po pasaulį keliauja ir jųdviejų sūnus. „Dėl prokurorės mirties – mįslė“. LIETUVOS RYTAS

Antradienį Klaipėda laižėsi išvakarėse ją nusiaubusio škvalo žaizdas. Ne juokais įsisiautėjusi stichija pridarė didelių nuostolių ir sužalojo kelis žmones. Vakare prasidėjusios ir vos pusvalandį trukusios stichijos jėgą labiausiai pajuto uostamiesčio centre bei šiaurinėje jo dalyje gyvenantys ar tuo metu buvę žmonės, taip pat poilsiavę prie jūros. Piką škvalas pasiekė apie 19.30 val. Tuo metu vėjo greitis siekė 32 m/s, o uosto akvatorijoje – net 38 m/s. Iš aptemusio dangaus pasipylusi žaibų ir griaustinio lydima liūtis (iškrito apie 48 milimetrai kritulių) užtvindė senamiesčio ir centro gatves bei aikštes, paversdama jas baseinais. Stiprus vėjas lyg šapelius vartė storiausius medžius, jie virto ne tik ant gatvių ir šaligatvių, bet ir automobilių. Pastarųjų suskaičiuota net 8. Virsdami medžiai sužalojo 3 žmones – mašinoje sėdėjusį jauną vyrą ir Girulių kempingo palapinėje buvusius tėvą su ketverių metų dukra, jie patyrė galvos traumas.

Kaip ir prieš savaitę siautusią audrą, užvakar nukentėjo ir be stogų liko paplūdimių kavinės, medžiai ir šakos nuklojo pajūrio dviračių takus. Dėl audros, labiausiai siautėjusios Vakarų Lietuvoje, vakar ryte elektros dar neturėjo apie 12 tūkst. vartotojų. Ugniagesiai informavo sulaukę 92 prašymų padėti, iš jų 74 buvo susiję su stipriu vėju. Be uostamiesčio, dar vienas medis ant automobilio užvirto Šalčininkų rajone. Dėl žaibo iškrovos kilo šeši gaisrai. Šalies Vyriausybė jau sulaukė finansinės paramos prašymų dėl liepą siautusių audrų. Šalčininkų savivaldybė stichijos padarytą žalą įvertino daugiau kaip 2 mln. litų, Neringos – per 400 tūkst. litų. „Uostamiestį išgąsdino škvalas, Vilnių – lietus“. RESPUBLIKA, VAKARŲ EKSPRESAS

Pagal ELTĄ