POLITIKA
Parlamentarų padėjėjų ne pirmus metus nesuvaldanti Seimo kanceliarija tikisi imtis finansinių priemonių. Seimo kanceliarija kelerius pastaruosius metus gyvena nuolatinio finansinio nepritekliaus sąlygomis, todėl ketinama teikti įstatymo pataisas, kuriomis siūloma suvienodinti padėjėjų pareigybei taikomas kategorijas. Neatsižvelgiant į įgytą išsilavinimą ar darbo patirtį, visiems jiems būtų mokama vienoda alga. Neabejojama, kad turinčių aukščiausią kategoriją pagalbininkų atlyginimas sumažėtų. Be to, kad kadencijos pabaigoje ketverius metus neatostogavę padėjėjai neišbalansuotų kanceliarijos biudžeto, ilsėtis juos siūloma siųsti privaloma tvarka. Antro šių metų ketvirčio duomenimis, Seimo kanceliarijoje buvo 413 padėjėjų pareigybių, vidutinis jų atlyginimas siekė 2 514 litų. Seimo narių padėjėjų išmokoms už nepanaudotas atostogas, neskaitant išeitinių kompensacijų, jau dabar reikia daugiau nei 1 mln. litų. „Tautos išrinktieji drausmins savo padėjėjus?“ LIETUVOS ŽINIOS
Iš didžiosios politikos besitraukiančio socialdemokrato Česlovo Juršėno raginimai pagaliau rimtai susimąstyti apie vaivorykštės koaliciją sulaukė atgarsio konservatorių stovykloje. Pats dešiniųjų patriarchas Vytautas Landsbergis ne tik neatmetė tokios idėjos, bet netgi ją parėmė. Tiesa, itin atsargiai ir aptakiai. Tačiau abiejų partijų lyderiai vaivorykštės, atrodo, neįsivaizduoja. Jie pripažįsta, kad realių šansų sudaryti tokią koaliciją yra labai mažai. Konservatorių partijos vicepirmininkė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė praėjusią savaitę pareiškė, kad nesvarstoma dėl jokių koalicijų su jokia iš dabartinių opozicinių partijų. Seimo dešiniųjų frakcijos vadovas Jurgis Razma pirmadienį „Lietuvos rytui“ teigė manąs, jog „diskusija dėl bendrų prioritetų partijoje iš tiesų gali prasidėti“. Tuo tarpu socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius pareiškė, kad kalbos apie vaivorykštę yra tiktai „šiek tiek atsipalaidavusio“ Č. Juršėno pamąstymai.
„Mūsų partijoje tokia idėja paprasčiausiai nerastų pritarimo – tai matau jau dabar. Dešinieji nesikeičia. Per ketverius metus nieko nepadarė, o retorika – tokia pati kaip ir pirmą dieną atėjus į Vyriausybę. Tokia koalicija paprasčiausiai būtų negyvybinga“, – rėžė A. Butkevičius. Tačiau politologo Vytauto Dumbliausko nuomone, tokios koalicijos galimybė – reali. „Aišku, šios partijos – itin priešiškos viena kitai, ir tai yra rimtas veiksnys. Tačiau kairiesiems reikia ką nors galvoti, jei nenori rinktis tik iš vieno Viktoro Uspaskicho. Prisimename, kaip pastarasis „dirbo“ su kairiaisiais ir kaip galų gale pasitraukė iš Vyriausybės. Tačiau tuomet socialdemokratams vadovavo Algirdas Brazauskas, kurio jau nebėra. Tad šįkart gali tekti trauktis A. Butkevičiui“, – sakė politologas. „Vaivorykštė skendi miglose“. LIETUVOS RYTAS
KULTŪRA
Šie metai ypač geri politikams, mat prieš pat rinkimus dėl dvigubai švenčiamos Rugsėjo 1-osios aukščiausi šalies asmenys gali dukart pasivaidenti savo rinkėjams. Juk šventinė nuotaika užgožia ir visus rūpesčius, dėl kurių, ko gero, nė vienas tautietis savo išrinktiesiems nepadėkotų. Nors mokyklų ir sumažėjo, bet politikams dar liko iš ko pasirinkti, norint apsilankyti šventiniuose Rugsėjo 1-osios renginiuose. Kone bėgte per sostinės mokyklas šuoliuoja visų švietimo problemų kaltininkas švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Nuo ryto ministras spėjo apibėgti 5 skirtingose miesto vietose esančias mokyklas ir turą užbaigti sveikinimo žodžiu Vilniaus universiteto šventėje. Kiti aplankytų mokyklų skaičiumi toli gražu neprilygo švietimo ir mokslo ministrui. Nors mokslo ir žinių šventė trumpam padeda pamiršti visas problemas, šios sugrįžta jau kitą dieną. Šiais metais mokyklų slenkstį peržengė 20 tūkst. mažiau moksleivių nei pernai. Naujųjų mokslo metų rytas nebeišaušo dar 9 mokyklose, o daugybė mokytojų liko be darbo vietų. „Rūpesčiai iš šventės šešėlio išnirs jau greitai“. VAKARO ŽINIOS
Kauno akademinė bendruomenė nusprendė pagerbti buvusius ir esamus studentus, pastatydama jiems paminklą – šis Kaune turėtų iškilti po metų, rugsėjo 1 d. Pasak idėjos autorių, paminklas studentijai įkūnys besimokantį ir aukštų tikslų siekiantį žmogų, pagerbs Kauną, jau 90 metų puoselėjantį akademines vertybes. „Saugodami istorinę atmintį miesto universitetai nori įprasminti Kauną kaip akademinį miestą bei atiduoti pagarbą ne tik istorijai, bet ir mūsų jaunajai kartai – studentams“, – sakė Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas. Kur stovės būsimas paminklas, dar nėra žinoma. Prie projekto iniciatorių – Kauno technologijos bei Lietuvos sveikatos mokslų universitetų – prisijungė ir kitos aukštosios mokyklos. „Statys paminklą studentams“. KAUNO DIENA
Vieno garsiausių lietuvių teatro režisierių Jono Jurašo žmona Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė, kartu su vyru atvykusi į Lietuvą iš Amerikos birželio viduryje, pastaruoju metu daugiausia laiko leidžia Kaune, Dramos teatre, kur gimsta naujas spektaklis pagal sovietmečiu neįvertintą tragiško likimo rašytojo ir aktoriaus Antano Škėmos (1911-1961) romaną „Balta drobulė“. „Tai talentingai parašyta knyga, kuri Lietuvoje ilgą laiką nebuvo prieinama, o literatūros žurnale išspausdinta 1988 m. Bet romanas mane buvo pasiekęs nelegaliai anksčiau iš išeivijos. Tada jis man padarė didžiulį įspūdį kaip pirmoji moderniosios literatūros kregždė mūsų literatūroje“, – sakė A. M. Sluckaitė-Jurašienė. Pasak jos, „idėja pastatyti „Baltą drobulę“ kilo prieš porą metų visai negalvojant, kokioje salėje spektaklis išvys rampos šviesą, o simboliška dar ir tai, kad A. Škėma 1936-1940 m. pats vaidino šiame teatre“. Romane „Balta drobulė“ pavaizduotas menininko, emigranto iš Lietuvos, likimas. „Likimas ir meilė paženklinti teatro ženklu“. RESPUBLIKA
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose duris atvėrė modernus Radiologijos diagnostikos centras, tačiau jame sumontuota naujausia tyrimų aparatūra – pozitronų emisijos tomografu – bus tiriami ne visi. Pasak Radiologijos klinikos vadovo profesoriaus Algirdo Bacevičiaus, „čia bus tiriami pacientai, sergantys širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis, neurologinėmis ligomis, bus įmanoma nustatyti ne tik ligos stadiją, bet ir jos aktyvumą“. Tačiau, profesoriaus teigimu, aparatas nėra visiškai nekenksmingas, todėl jei bus įmanoma išvengti šio sudėtingo tyrimo, bus atliekamas paprastesnis. Naujasis aparatas įkurdintas naujame, 3 tūkst. kvadratinių metrų ploto Radiologijos diagnostikos centre. Jame, be kol kas vienintelio Lietuvoje 11 mln. litų vertės pozitronų emisijos tomografo, veikia 320 pjūvių kompiuterinis tomografas bei magnetinio rezonanso aparatas. Visuose centro skyriuose per dieną planuojama ištirti iki 100 pacientų. Įkurti šį modernų centrą kainavo per 9 mln. litų. „Medicinos stebuklas, bet ne visiems“. KAUNO DIENA
TEISĖTVARKA
Pirmadienį Šiaulių apygardos teismas atvertė jaunos merginos nužudymo bylą. Kaltinamosios – dvi šiaulietės gimnazistės Viktorija Vaitiekaitytė ir Viktorija Lietuvninkaitė, jos buvo atgabentos į teismą. Vakarykščiame teismo posėdyje apklausti septyni liudytojai, tarp jų – ir vienos teisiamosios motina. V. Vaitiekaitytė ir V. Lietuvninkaitė nuosprendžio laukia suimtos. Jos kaltinamos 17-metės bendramokslės nužudymu. Mergina be žinios dingo 2011-ųjų liepos 14 dieną. V. Vaitiekaitytė ir V. Lietuvninkaitė sulaikytos praėjus trims dienoms po draugės dingimo. Prispaustos įrodymų, šiaulietės prisipažino bendramokslę nužudžiusios viename Šiaulių pietinio mikrorajono bute, paskui nužudytosios kūną atidalijusios atskiromis smulkiomis dalimis, kurios buvo sudėtos į polietileno maišus ir išmėtytos apleistose Šiaulių vietose. Visų dalių pareigūnams rasti taip ir nepavyko. „Kraupaus nužudymo byloje apklausti liudytojai“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Valstybės kontrolė (VK), atlikusi finansinį auditą Policijos departamente, pranešė aptikusi rimtų pažeidimų, daugiausia policijos įstaigoms vykdant viešuosius pirkimus ir mokant atlyginimus. „Audito rezultatai parodė, kad Policijos departamentas ir jam pavaldžios įstaigos klaidžioja viešųjų pirkimų procedūrose, o apmokėdami pareigūnams už darbą daro rimtų pažeidimų“, – sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. Pasak VK 4-ojo audito departamento vyriausiosios valstybinės auditorės Jurgitos Dobravolskienės, viešųjų pirkimų pažeidimai nuolat kartojasi ir policijos įstaigoms vykdant statybos bei remonto darbus. Jos teigimu, pavyzdžiui, dėl Anykščių policijos komisariato rekonstrukcijos projekto šiuo metu dar vyksta 2009 m. pagal VK pateiktą medžiagą pradėtas ikiteisminis tyrimas. Prokurorai aiškinasi, ar buvo piktnaudžiavimo, kai keičiant sutarties sąlygas rekonstrukcijos kaina nuo 12 mln. litų išaugo net iki 20,8 mln. litų. Valstybiniai auditoriai aptiko reikšmingų pažeidimų ir mokant atlyginimus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskričių VPK bei Lietuvos kriminalinės policijos biuro darbuotojams.
VK pateikė Policijos departamentui sprendimą, kuriuo policijos generalinis komisaras įpareigojamas pašalinti nurodytus teisės aktų pažeidimus, juos padariusius asmenis įstatymų nustatyta tvarka traukti tarnybos ar drausminėn atsakomybėn ir išieškoti padarytą žalą. Sprendimui įvykdyti suteiktas 90 dienų terminas. Tačiau jau vakar Policijos departamentas išplatino pranešimą, esą valstybinių auditorių įžvelgti pažeidimai buvo netyčiniai ir daugelis jų jau ištaisyti. „Darbo trūkumai atsirado ne dėl darbuotojų tyčios ar piktnaudžiavimo, o dėl dažno teisės aktų keitimosi, skirtingo jų interpretavimo ir supratimo, policijos sistemai skiriamų lėšų trūkumo ar techninių kai kurių darbuotojų klaidų“, – teigiama pranešime. Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis „Respublikai“ patvirtino, kad neketinama nieko bausti ir dėl VK nustatytų viešųjų pirkimų pažeidimų. „Įstatymai pažeidinėjami ir policijoje“. RESPUBLIKA
Vos vieną dieną abituriente pabuvusios 17-metės prieniškės mirtis mieste sukėlė spėlionių – vietos gyventojai įtaria, kad mergina buvo išprievartauta ir paskandinta. Prienų „Žiburio“ gimnazijos auklėtinė mįslingai prapuolė rugsėjo 1-osios vakare. Mergina atėjo į mokslo metų pradžios šventę gimnazijoje, paskui su klasės draugais šventę pratęsė gamtoje. Šie vakare grįžo namo, bet 17-metės mergaitės tarp jų nebuvo. Dėl jos paieškos tėvai kreipėsi į policiją. Sekmadienio rytą ugniagesių tarnybos narai merginą rado tekančiame Nemune. Skenduolė buvo su drabužiais. Smurto žymių neaptikta, bet žmonėms įtarimų sukėlė prie upės palikti netvarkingai išmėtyti jos daiktai – rankinė, striukė ir batai. Keli gyventojai iškėlė savo versiją – mergina esą buvo išžaginta, o paskui įmesta į vandenį. Tačiau pasak Prienų kriminalinės policijos vyriausiojo tyrėjo Egidijaus Alšausko, kol kas spėliojimai nepagrįsti jokiais įrodymais. „Laukiame medicinos ekspertų išvadų“, – sakė E. Alšauskas. Ekspertizės rezultatai teisėsaugą turėtų pasiekti šiandien. „Merginos kūną aptiko Nemune“. LIETUVOS RYTAS
Apsukrus sukčius iš 43 metų šiaulietės Gegužių gatvės gyventojos sugebėjo išvilioti elektroninės bankininkystės duomenis bei ištuštinti sąskaitą. Moters vardu iš kelių bendrovių taip pat buvo paimta greitųjų kreditų. Pasak tūkstančius praradusios moters, rugpjūčio 30-ąją po vidurdienio jai telefonu paskambinęs nepažįstamas vyras prisistatė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu ir informavo, esą moters vardu sukčiai iš paskolų bendrovių yra paėmę 8 tūkst. litų. Todėl esą būtina nedelsiant užblokuoti sąskaitą. Šiaulietei nekilo jokių įtarimų, ji padiktavo elektroninės bankininkystės kodus ir slaptažodžius. Tik vėliau moteris sužinojo, kad iš jos sąskaitos banke yra paimta 3 209 litai, taip pat paimti greitieji kreditai. Tyrimą pradėjo Šiaulių apskrities policijos kriminalistai. „Pareigūnas“ pasisavino tūkstančius litų“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profsąjunga pasiryžo pagelbėti teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui įvedant tvarką Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (PN-AK). Joje esą klesti negerovės, kurias dangsto senieji kadrai, sėdintys Kalėjimų departamente. Tačiau įstaigos darbuotojai pasiryžę kalbėtis atvirai tik tokiu atveju, jeigu sulauks ministro reakcijos į asmeniškai jam adresuotą profsąjungos laišką. „Ką gali vienas naujas Kalėjimų departamento direktorius, kai visi pavaduotojai likę tie patys? Jis vienas visko nesužiūrės. Viskas daroma už jo nugaros“, – konstatuoja laišką ministrui pasirašęs profsąjungos pirmininkas Algimantas Laukaitis. Šiuo laišku profsąjungos nariai siekia įsitikinti, ar R. Šimašiaus noras reformuoti laisvės atėmimo įstaigų sistemą yra nuoširdus. Esą jeigu ministras reaguos į pirmąjį signalą, vadinasi, jam iš tiesų pasikeitimai rūpi. „Profsąjunga tikrins R. Šimašiaus principingumą“. RESPUBLIKA
Pagal ELTĄ