Knygelės, dviprasmiškai pavadintos „Diena, kai Rikė buvo Rasmusas“ ir „Diena, kai Frederikas buvo Frida“, jau netrukus bus išleistos lietuvių kalba. Labai greitai vaikai darželiuose bus mokomi lanksčiau suprasti lytį. Netgi tapti belyčiai – „unisex“. Latvijoje skandalingas skandinavų projektas jau pradėtas vykdyti, mokomoji literatūra išversta. „Respublika“ atskleidžia jos turinį. Genderizmo ideologija persmelktas projektas ir toliau braunasi į šalies darželius. Psichoterapeutas, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos narys Gintautas Vaitoška sako, kad projekto siūlomas ugdymo modelis tik iš pažiūros atrodo nekaltas. O iš tiesų jis grįstas genderizmo ideologija, kuri teigia, kad lytimi ne gimstama, o tampama. „Programa pateikiama kaip lyčių lygybės projektas. Iš pradžių išgirdus lyčių lygybės terminą atrodo, kad čia kalbama apie lygias vyrų ir moterų galimybes, kovą su diskriminacija. Tačiau šita programa lytimi laiko ne tik vyrą ir moterį, bet ir homoseksualumą, biseksualumą, transseksualumą ir t.t.“, – sako G.Vaitoška, kuriam teko susipažinti su projekto medžiaga. Pasak jo, tokia programa gali būti žalinga ikimokyklinukams. RESPUBLIKA
Pastaraisiais metais Tėvynę palikę tautiečiai nedega noru rinkti naują šalies valdžią. Todėl užsienio lietuviams pratęstas registracijos dalyvauti Parlamento rinkimuose terminas. Emigracijos mastams nemažėjant, potencialūs Lietuvos valdžios rinkėjai kraustosi į užsienį, tačiau jeigu jie visi sumanytų spalio 14-ąją rinkti naują Seimą ir pareikšti nuomonę patariamajame referendume dėl Visagino atominės elektrinės statybų, balsavimo biuletenių jiems tikriausiai pritrūktų. „Šiuo metu vis dar vyksta mūsų piliečių registracija Lietuvos diplomatinėse atstovybėse internetu, – vakar „Respublikai“ sakė VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas. – Kai tik matysime visus skaičius, juos padauginsime turbūt bent iš dviejų ir žinosime, kiek turime siųsti balsavimo biuletenių į užsienį“. RESPUBLIKA
Spalį vyksiančiuose rinkimuose dėl mandatų virs rekordinės grumtynės. Į 141 vietą Seime taikosi bemaž 2000 kandidatų. Tokios gausos nebuvo nė per vienus iki šiol vykusius rinkimus. Prieš aštuonerius metus į Seimą antrą kartą bandė patekti 126 parlamentarai. Dauguma dabartinių Seimo narių irgi bandys likti parlamente. Į tą pačią upę apsisprendė nebristi tik devyni dabartiniai parlamentarai: Česlovas Juršėnas, Česlovas Stankevičius, Rūta Rutkelytė, Jonas Jagminas, Mantas Varaška, Donalda Meiželytė, Jonas Stankevičius ir Ingrida Valinskienė. VRK duomenimis, du kandidatai, pildydami rinkimų anketas, nurodė, kad praeityje yra bendradarbiavę su užsienio specialiosiomis tarnybomis. Beveik 30 kandidatų nurodė, kad praeityje buvo teisti. LIETUVOS RYTAS
Jei turi nuosavą partiją, kodėl jos priekyje nepabandžius patekti į Seimą? Žinomas verslininkas, Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo savininkas Vladimiras Romanovas, ilgai slapukavęs, galų gale patvirtino, kad ir jis vadovaujasi tokia paprasta logika. VRK vakar įregistravo ir Žmonių partijos kandidatus. V.Romanovas šiame sąraše – pirmasis, bet rinkėjams vilioti „žmonės“ pateikia ne tik jo pavardę. Kandidatų rikiuotės viršuje – net trys garsūs krepšininkai, kurie šį sezoną žaidžia Kauno „Žalgiryje“. Tai – Rimantas Kaukėnas ir broliai dvyniai Darjušas bei Kšyštofas Lavrinovičiai. Vakar R.Kaukėnas mįslingai užsiminė, kad dalyvavimas rinkimuose susijęs su žaidimu „Žalgiryje“. Nei garsieji dvyniai, nei jų darbdavys vienmandatėse apygardose kandidatuoti nesirengia. Netrūksta intrigų ir prezidento našlės Kristinos Brazauskienės vadovaujamoje Demokratinėje darbo ir vienybės partijoje. Portalas 15min.lt pranešė, kad buvusi partijos rinkimų štabo vadovė Daiva Švažienė partijos vedlę apkaltino pateikus kitokį kandidatų sąrašą, nei buvo patvirtinusi partijos taryba, ir jis jau buvo įteiktas VRK. D.Švažienė svaidėsi įtarimais, kad našlė surašė pirmosiose pozicijose savo žmones, kurie vietas sąraše net galėjo pirkti už pinigus. Esą dėl to partijoje kilo didžiulis pasipiktinimas ir jos gretas ketina palikti koks pusšimtis žmonių. LIETUVOS RYTAS
Ketverius metus Seime praleidę šiauliečiai Andrius Šedžius ir Laimontas Dinius vėl rengiasi naujiems rinkimams. Vienoje televizijos laidoje A.Šedžius pareiškė, kad jis uždirba 10 tūkst. eurų per mėnesį. Parlamentaras pareiškė, kad jis gyvena taip, kaip penkiasdešimt procentų lietuvių. Į Seimą Arūno Valinsko vedamas ir su Tautos prisikėlimo partija patekęs šiaulietis Laimontas Dinius taip pat turėjo reikalų ir su etika, ir su Seimo etikos bei procedūrų komisija. „Žinomumo savo nuosekliu darbu ir įstatymų leidyba vargiai pasieksi visuomenėje. Visuomenei daugiau įdomu asmeninis žmogaus gyvenimas. Kuo jis yra įvairesnis, spalvingesnis, tuo politiko personalija yra įdomesnė“,- sako A.Šedžius. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Jauna dainininkė iš Lietuvos Kristina Biskaševskaja atsidūrė Tanzanijos kalėjime. Šios Afrikos šalies oro uoste ji sulaikyta su dideliu kiekiu narkotikų. Įvairiuose televizijos projektuose dalyvavusios 20-metės dainininkės K.Biskaševskajos kelionės po egzotiškas šalis baigėsi Šiaurės Tanzanijos kalėjime. Ten mergina laukia rugsėjo 19-ąją vyksiančio teismo, kur bus teisiama už narkotikų gabenimą. Kaunietė K.Biskaševskaja pareigūnams įkliuvo prieš savaitę Kilimandžaro tarptautiniame oro uoste. Per patikrinimą jos rankiniame bagaže rasti 4 kilogramai heroino. LIETUVOS RYTAS
Buvusio Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovo Valentino Junoko sūnus ketverius metus turės praleisti už grotų. Jis nuteistas už plėšimą. E.Junokas ir dešimčia metų jaunesnis jo draugas Robertas Repšas ketverių metų laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti už tai, kad įsiveržė į sostinės Fabijoniškių rajone esantį butą ir grasindami netikrais ginklais apiplėšė jo nuomininkę 26 metų Laimą Ambrasaitę. Sprukdami iš buto, vyrai pistoletų muliažus išmetė į šiukšlių konteinerį. Tačiau po mėnesio E.Junoko vairuojamą automobilį Vilniaus centre sustabdę policijos pareigūnai rado du tikrus ginklus ir įvairių šovinių. LIETUVOS RYTAS
Sovietų Sąjungos lyderis Josifas Stalinas buvo toks svarbus JAV sąjungininkas per Antrąjį pasaulinį karą, kad Vašingtonas numojo ranka į vieną žiauriausių sovietų nusikaltimų – lenkų žudynes Katynėje. JAV nacionalinio archyvo pirmadienį paviešinti dokumentai rodo, kad tuometis šalies prezidentas Franklinas D.Rooseveltas nenorėjo suerzinti J.Stalino – svarbaus partnerio kovoje su nacistine Vokietija. Tyla tęsėsi ir karui jau pasibaigus. Nors specialus Kongreso komitetas paskelbė, kad „abejonių dėl sovietų kaltės“ nėra, Baltieji rūmai vengė didinti įtampą šaltojo karo laikotarpiu. Ekspertų tvirtinimu, vis dėlto svarbiausia yra žinia, kad Vašingtonas apie žudynes Katynėje žinojo jau karo metu ir iš patikimų šaltinių. LIETUVOS RYTAS
Paviešintuose išslaptintuose dokumentuose pateikiami įrodymai, pagrindžiantys, kad JAV prezidento Franklino Delano Ruzvelto (Franklin Delano Roosevelt) administracija padėjo sovietams pridengti kaltę dėl 1940-aisiais Katynėje nužudytų Lenkijos karių. Agentūra „Associated Press“ vakar informavo, kad išslaptinti dokumentai pagrindžia įtarimus, jog JAV nenorėjo piktinti savo karo meto sąjungininko Josifo Stalino. JAV nacionalinis archyvas dokumentus paviešino užvakar. Beveik 1 tūkst. puslapių pranešimas padės nuspręsti, ką JAV žinojo apie šį įvykį. RESPUBLIKA
KULTŪRA
Prie fanfaromis ir patosu iš tolo dvelkiančių jubiliejinių renginių pratusiam eiliniam literatūros vakarų lankytojui vieno produktyviausių XX a. lietuvių prozininkų, lietuvių literatūros klasiko Vytauto BUBNIO aštuoniasdešimtmečio renginys, pirmadienį vykęs Lietuvos rašytojų sąjungos rūmuose, neabejotinai buvo netikėtai maloni staigmena. Pompastikos čia nebuvo – ją pergalingai nustelbė žmogiška, bičiuliška, broliška šiluma, virtusi ir pagrindine vakaro tonacija. Žinoma, netrūko ir jubiliejams būdingų akcentų – salė lūžo nuo publikos gausos, kvepėjo jubiliatui atneštos puokštės, pasirašytas kalbas rankose nervingai gniaužė savo eilės prabilti laukiantys sveikintojai, tarsi ir pasiruošę fanfaroms, barokinių, puošmenomis nusagstytų sakinių kaskadoms… Tačiau jie net negalėjo nujausti, kad vietoj šventinių šypsenų jų pačių veiduose sušvis nuoširdžios žmogiškos ašaros. Renginį gražiai vainikavo paties jubiliato Vytauto Bubnio žodis, kurį rašytojas gražiai sumodeliavo tarsi akistatos dialogą su per gyvenimą sukurtais herojais. Rašytojas atsiprašė tų, kuriuos savo puslapiuose yra „nužudęs“, diskutavo su „kitaip manančiais“, netgi šiek tiek paprognozavo herojų poromaninius likimus. RESPUBLIKA
Respublikinė Šiaulių ligoninė investuos per 40 milijonų litų įvairiems skyriams modernizuoti ir remontuoti. Didžiulės permainos turėtų baigtis kitų metų gegužę. Respublikinės Šiaulių ligoninės infrastruktūros direktorius Vygentas Jocius vakar per spaudos konferenciją informavo, jog pradėtų dešimties projektų bendra suma – beveik 40 milijonų 600 tūkstančių litų. Dauguma projektų finansuojami ES fondų. Beveik 12 milijonų litų iš šios sumos tenka Priėmimo ir skubios pagalbos skyriui tvarkyti. Bus sutvarkytos ne tik patalpos, bet ir nupirkta daugiau lovų su sveikatos stebėjimo aparatūra. Kardiologijos, reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose bus atlikta darbų ir įdiegta aparatūros už 9,5 milijono litų. Šis skyrius nebuvo remontuojamas apie 30 metų. Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus vedėja Daiva Jautakienė neneigia, jog per remontą priėmimo skyriaus veikla gali sukelti nepatogumų ligoniams. „Prašome tolerancijos ir supratimo“, – sakė vedėja.ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Eidamas 102-uosius metus savo namuose rugsėjo 10 d. užgeso Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros altaristas monsinjoras, disidentas Petras Kuzmickas. Savo ilgą ir šviesų gyvenimą Bažnyčiai ir žmonėms paskyręs kunigas amžinojo poilsio šiandien atguls Panevėžio rajone, Smilgių Šv.Jurgio bažnyčios šventoriuje. Ir būdamas šimtametis dvasininkas Katedroje dar klausydavo išpažinčių, sakydavo pamokslus. Iki paskutinių gyvenimo dienų jis išsaugojo šviesią atmintį ir gerą sveikatą, nors buvo patyręs dramatiškiausių išgyvenimų, septynerius metus praleido tremtyje Vorkutos lageryje. Būdamas lageryje P.Kuzmickas slapta tuokė, krikštijo, suteikdavo Paskutinio patepimo sakramentą mirštantiesiems. Lageryje dvasininkas susipažino su rusų rašytoju ir publicistu, dabar Nobelio premijos laureatu Aleksandru Solženicynu. Po septynerių metų tremties dvasininkas tik 1953 m. grįžo į Tėvynę. Šiemet lapkričio 7 d. monsinjorui būtų sukakę 102 metai. RESPUBLIKA
TEISĖTVARKA
„Po kelerių metų prokuratūros reformos sumanytojai patys bus teisiami, bet žalos nebebus galima ištaisysi“, – ištarė ilgametė Palangos apylinkės prokuratūros vadovė Nijolė Požarskienė. 34 metus prokuratūroje išdirbusi N.Požarskienė vakar nutarė trinktelėti durimis – ji ne tik išėjo iš darbo, bet ir parašė atvirą laišką generaliniam prokurorui Dariui Valiui. Dar prieš dvejus metus prezidentės pakviesta vadovauti Generalinei prokuratūrai 58 metų N.Požarskienė apkaltino D.Valį visišku savo darbo neišmanymu, kompetencijos ir kultūros stoka. „Sakau atvirai – iš tos reformos nematau jokios naudos. Taip, vietinės prokuratūros ištuštėjo, tačiau Generalinė prokuratūra išsipūtė nuo ilgaplaukių mergaičių, kurios iš neturėjimo ką veikti darbo metu nagus lakuojasi, sklaido blizgančius žurnalus ir tyčiojasi iš provincijos prokurorų. Visų apylinkių prokuratūrų situacija yra tragiška. Vien iš Palangos prokuratūros buvo išvaikyti beveik visi darbuotojai: vietoj devynių prokurorų liko du – nebėra nei sekretorės, nei padėjėjo. Ir tokiomis sąlygomis tenka dirbti vasarą, kai nusikaltimų skaičius staiga šokteli“,- sakė Nijolė Požarskienė. – „Mane pribloškė viename pasitarime išsakyti D.Valio pertvarkos motyvai, esą prokurorai nerašo apeliacinių skundų, nes yra suaugę su teisėjais, o vyriausieji prokurorai nenaikina savo pavaldinių neteisėtų nutarimų taip pat dėl artimų ryšių. Vadovaujantis Naujosios Akmenės, kur dirbo D.Valys, logika, visus dabar dirbančius prokurorus reikėjo iššluoti, nes jie visi su kuo nors susiję.“ LIETUVOS RYTAS
Nuolatinis vairuotojų nedrausmingumas ir saugaus greičio viršijimas net gyvenviečių ribose kasmet sukelia kelis šimtus žūčių keliuose. Pasekmės lyg ir aiškios, tačiau kur slypi priežastys, kaip iš tikrųjų su tuo turėtų kovoti kelių policija, ir kaip turėtų elgtis patys eismo dalyviai, domėjosi „Vakaro žinių“ žurnalistai. Pagrindinę greičio viršijimo priežastį Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius įžvelgė eismo dalyvių švietimo trūkume bei socialinėse, prevencinėse priemonėse, kurias dar labiau galėtų iškelti ir pati žiniasklaida. Buvęs Kauno kelių policijos vadas Gediminas Žemaitis.sako, jog dabar vairuotojai žino tik savo teises, o ne pareigas. „Pareigų nelabai moko ir vairavimo mokyklose. Svarbiausia tampa tik išlaikyti vairavimo egzaminus.“ VAKARO ŽINIOS
Pagal ELTĄ