POLITIKA
Uostamiesčio politikai jau rugsėjo 19-ąją valdančiosios koalicijos, o kitą dieną ir miesto Tarybos kolegijos posėdžiuose žada priimti sprendimą dėl Klaipėdos sporto reformos metmenų įgyvendinimo. Tai ketinama daryti neatsižvelgus į Visuomeninės sporto tarybos rekomendacijas ir net nelaukus jos balsavimo. Treneriams kyla įtarimų, kad taip daroma specialiai, norint kuo greičiau ir be didesnio triukšmo įgyvendinti naująją sporto reformą. Panašūs miesto politikų žingsniai, kai pirmiau priimami sprendimai, o tik paskui aiškinama, kad norima išklausyti ir žmonių nuomonę, kartojasi jau ne pirmą kartą. Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas praėjusią savaitę jau gynė sporto reformą rengiančius asmenis. Jo manymu, vykdomai reformai labiausiai priešinasi kai kurių iš miesto biudžeto išlaikomų sporto centrų vadovai. „Dabar mes kasmet sporto bazėms išlaikyti bei jų darbuotojų atlyginimams mokėti skiriame po 12-13 milijonų litų. Tai įspūdingi skaičiai, tačiau rezultatai, deja, nėra adekvatūs finansavimui“, – konstatavo meras. Valdžia demokratiją tik vaidina. VAKARŲ EKSPRESAS
Dėl rekonstruojamo delfinariumo gyventojų perdavimo graikams Seimo Antikorupcijos komisija greičiausiai kreipsis į prokuratūrą. Vakar posėdžiavę komisijos nariai turėjo apsispręsti, ar nutraukti tyrimą dėl galimai neskaidrių delfinariumo rekonstrukcijos konkurso detalių bei delfinų perdavimo Graikijoje esančiam privačiam vandens pramogų parkui, ar medžiagą perduoti teisėsaugos institucijoms. Tačiau nepasirinktas nė vienas variantas – galutinai nutarta bus kitą trečiadienį vyksiančiame posėdyje. Muziejaus direktorė Olga Žalienė „Vakarų ekspresui“ minėjo, kad minėtos komisijos tyrimas, jos nuomone, yra visiškai nereikalingas, ir užsiminė, jog delfinai korupcijos apraiškų ieškantiems seimūnams parūpo tik dėl artėjančių rinkimų. VAKARŲ EKSPRESAS
Prasidėjus mokslo metams kaip žirniai pabiro ir įsisenėjusios švietimo problemos. Vakar šešios Zarasų rajono mokyklos pradėjo neterminuotą streiką, kurio metu nedirbs ne tik mokytojai, bet ir sargai, valytojos, virėjos. Anot prezidentės Dalios Grybauskaitės, mokyklų pertvarka užsitęsė per ilgai ir kelia per daug įtampos. Kilus suirutei Zarasuose, prezidentė pasakė, esą užsitęsusi mokyklų tinklo pertvarka kelia nereikalingą įtampą visuomenėje, tad reikia baigti sutvarkyti mokyklų tinklą, kad jos galėtų žinoti savo ateitį ir ramiai dirbti. Pasiteiravus, kokias įvardytų didžiausias šiandienes švietimo problemas ir kaip jas reikėtų spręsti, D.Grybauskaitė prakalbo apie kokybišką ir visiems prieinamą išsilavinimą. Anot jos, Lietuvai nepakanka, kad visi mokiniai mokėtų minimaliai skaityti, rašyti ir skaičiuoti, – tai jau praeitis. VAKARO ŽINIOS
KULTŪRA
„Aš manau, kad šiandien nėra patys geriausi laikai mūsų istorijai. Trys archeologai iš Zaporožės, Nikopolio ir Chersono prie Dnepro kasinėjo vadinamųjų lenkų sečių vietas, o aptiko Vytauto laikus. Ukrainiečiai, jie patys tai sakė, kvietė į talką mūsų Istorijos institutą, kad kartu prie Dniepro tęstų kasinėjimus. Net atsakymo nesulaukė. O šiuo metu ten labiausiai ieško savo istorijos, o kai kas ir šaknų. Lenkai, rusai ir turkai. Mažiausiai kasinėjimais domisi dvi valstybės: Ukraina ir Lietuva. Bet aš tikiu, ateis metas, kai Lietuvos valstybė subręs tam, kad į savo istoriją pažvelgtų taip, kaip dera Lietuvos valstybei, kuri savo egzistavimą matuoja tūkstantmečiais. Tik ji yra labai reikalinga jau šiandien. Kai Lietuva tiesiog mūsų akyse tirpsta, kai mūsų vis mažiau. Kai tavo tautybė tampa niekam nebesvarbi. Kai Europoje vis dažniau prabylama, kad tautinės valstybės yra ant išnykimo ribos“,- sako Birutė Valionytė, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarė. Pokalbis su B.Valionyte “ Ar bus deginama Didžioji Lietuva?“ RESPUBLIKA
„Būtų geriausia užsidaryti nuo tų jubiliejų, bet nesu toks įžūlus“, – juokavo šiuolaikinės lietuvių muzikos kūrėjas Bronius Kutavičius, šiandien švenčiantis 80-metį. „Didžiausias mano noras, kad šios dienos kuo greičiau prabėgtų“, – neslėpė jubiliatas. Jaudintis lyg kokį debiutantą jį verčia nuo vakar Vilniuje rengiamas autorinių vakarų ciklas. „Daugelį šių koncertų kūrinių esu girdėjęs labai seniai ir netgi užmiršęs – viskas skambės naujai“, – kalbėjo B.Kutavičius. Jubiliejui skirtą kompozitoriaus kūrybos festivalį „Muzika, pakeitusi laiką“ rengia nauja B.Kutavičiaus muzikos atlikėjų karta. LIETUVOS RYTAS
Pasak B.Kutavičiaus, oratorijoms jo kūryboje tenka išskirtinė vieta. Jos labiausiai žinomos tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Rekordininkė – „Paskutinės pagonių apeigos“, lietuviškai atlikta britų, čekų, slovėnų, olandų, estų, lenkų, net juodaodžių dainininkų. Šiandienos vakaras sostinės Šv.Kotrynos bažnyčioje B.Kutavičiui bei jo gerbėjams žada išskirtinį įvykį – čia pirmą kartą skambės visas naujausias kompozitoriaus oratorijų ciklas „Metai“ pagal Kristijoną Donelaitį. Jį atliks D.Katkaus diriguojami kamerinis choras „Jauna muzika“ ir Šv.Kristoforo kamerinis orkestras. LIETUVOS RYTAS
Klaipėdietės fotografės Živilės Gerulaitienės vaikai mokyklą pradėjo lankyti Pietų Afrikoje. Sūnus ten baigė penkias, dukra – keturias klases. Kaip sekėsi vaikams mokytis svečioje šalyje? Kokius skirtumus tarp tenykštės ir mūsiškės švietimo sistemų pastebėjo mama? Kaip moksleiviams, kurie nemokėjo lietuviškai nei skaityti, nei rašyti, pavyko adaptuotis sugrįžus į tėvynę? „Kai grįžome, dukra turėjo eiti į ketvirtą klasę, sūnus – į penktą. Lietuviškai jie nemokėjo nei skaityti, nei rašyti. Vienoje mokykloje, kur nuėjome pirmiausiai, iškart susidūriau su tokiu liūdnu susirūpinimu, kaipgi čia dabar bus, juk grįžome „iš tokios atsilikusios šalies“. Žmonės taip įsivaizduoja Pietų Afriką, nors, tiesą pasakius, tai mes čia labiau atsilikę, palyginti su Keiptaunu…“,- sakė Ž.Gerulaitienė. – „Ten bendravimas tarp mokyklos ir tėvų kasdienis, labai glaudus ir lyg savaime suprantamas. Tėvai su mokytojais kontaktuoja nuolat ir visai neformaliai. Mokytojai žiūri į tėvus labai geranoriškai, draugiškai, o mokytojai savo ruožtu labai gerbiami – tiek vaikų, tiek jų tėvų. Nėra tokio santykių oficialumo kaip pas mus. Man krito į akį tai, kad vaikai ten labai giriami – ir jiems patiems, ir tėvams.“ VAKARŲ EKSPRESAS
Lietuvos rusų dramos teatras vienas iš pirmųjų suskubo pradėti naują, jau 67-ąjį, sezoną, kuris plačiai atveria duris margai ir įvairiakalbei žiūrovų auditorijai. „Pagrindinis mūsų tikslas neskirstyti žiūrovų pagal tautybę, būti patraukliems savo repertuaru visiems, kuriuos dar domina teatras. Apsilankę mūsų teatre žmonės neturi jaustis kaip kokie svetimkūniai, o lygiateisiai šios valstybės žmonės. Įdomybių bus daug, o viena iš jų – savaip suvaidinta iš užmaršties sugrąžinta Žemaitės drama“, – sakė sezono išvakarėse pakalbintas teatro vadovas Jonas Vaitkus. – „Iki metų pabaigos pasirodysiančiose net šešiose premjerose ketiname gvildenti niekada nesenstančias ir aktualias šeimos, tėvų ir vaikų santykių problemas. Man regis, tai yra svarbiau už visokias politikų rietenas, gražbylystes, lenktynes, pažadus, kuriuos vėliau jie pamiršta. Kadangi moderniosios Lietuvos architektai sako, kad Žemaitė, Jonas Basanavičius ir kiti jau atgyveno, nėra įdomūs, ir juos tarsi savo senas močiutes siunčia šalin, senas šeimynines nuotraukas skuba mesti į šiukšlyną, tai mes bandome sugrąžinti moralę ir vertybes, kurias yra pamynę kai kurie jauni begalviai, intelektualai, cinikai ir kt.“ RESPUBLIKA
Šeštadienį Šiaulių amfiteatre vyks Šiaulių miesto koncertinės įstaigos „Saulė“ organizuojamas trečiasis tarptautinis festivalis „Big band festival Šiauliai-2012“. Šis festivalis – vienintelis toks Lietuvoje. Festivalyje gros penki bigbendai. Pasak vieno iš festivalio organizatorių, bigbendo senbuvio Romo Sabaliausko, į Šiaulius pakviesti geriausi Lietuvos kolektyvai. Pasak R.Sabaliausko, į festivalį norėtų atvykti ir daugiau kolektyvų, bet viskas remiasi į pinigus. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Kilus konfliktui tarp Kauno bigbendo vadovų, laikinosios sostinės politikai manė, kad tai tėra dviejų menininkų ambicijų karas. Dabar ima aiškėti, jog pro pirštus į šią istoriją žvelgusi miesto valdžia galėjo dangstyti nusikaltimą. Kaip pavyzdinės pristatomos koncertinės įstaigos Kauno bigbendo vadovui Arvydui Butui – neramios dienos.Kauno miesto apygardos prokuratūra šiuo metu aiškinasi ar įstaigoje, išlaikomoje iš miesto savivaldybės biudžeto, jis buvo fiktyviai įdarbinęs keturis asmenis. Vieno žymiausių Kauno kolektyvų nariai mano, kad A.Butas leidžia sau daugiau nei turėtų, nes yra artimas mero Andriaus Kupčinsko draugas. LIETUVOS ŽINIOS
Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras profesorius eseistas poetas Tomas Venclova VDU vykusiame susitikime su visuomene pasakojo apie vakarietišką požiūrį į studijas ir dalijosi prisiminimais apie darbą Jeilio universitete. Pasak jo, Amerikoje universitetų profesoriai gali dirbti tol, kol patys mano galintys dirbti. „Nors tai ne visada atitinka realybę“,- juokėsi T.Venclova. „Daug studijavusių slavistiką Jeilio universitete tapo diplomatais, politikais, žvalgybininkais. Per literatūrą galima įgyti daug geros patirties, supratimo apie kitas kultūras“,- įsitikinęs profesorius. Pasak T.Venclovos, šiuo metu slavistika JAV jau ne tokia populiari kaip anksčiau. „Rusijos nebijoma, todėl ir ją pažinti nėra didelio poreikio. Šiuo metu labiau domimasi islamo šalių, kinų kultūra“,- pastebėjo profesorius. KAUNO DIENA
Ar ir žmogaus organai Lietuvoje jau tampa tuo daiktu, kurį norint gauti reikia pažinčių ir galbūt kyšio? Kauno ir Vilniaus medikai susikirto dėl persodinti skirtų donoro kepenų. „Ruoškis. Reikia kuo skubiau atvažiuoti į ligoninę. Atsirado kepenų donoras“, – Elektrėnuose gyvenanti 56 metų Onutė antradienio vakarą sulaukė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojos gastroenterologės Aridos Buivydienės skambučio. Laikas slinko lėtai, rytas aušo, o transplantologai kažkodėl delsė. „O po to atėjo sutrikęs gydytojas Vitalijus Sokolovas ir pasakė, kas nutiko. Pasirodo, Kauno medikai kažkodėl aplenkė eilę ir persodino kepenis kitam, į eilę neseniai įrašytam ligoniui“, – nuoskauda virpino moters tariamus žodžius. „Nenorėčiau būti tos pacientės vietoje“, – sunkiai rinkdamas žodžius ištarė Santariškių klinikų vyriausiasis transplantologas V.Sokolovas. Jis daug kartų mintyse perkratė vakarykštį nutikimą, tačiau neįstengė pateisinti savavališko kauniečių kolegų sprendimo. „Recipientų eilė sudaroma atsižvelgiant į tam tikrus tyrimus – kepenų diagnostinius kriterijus, kuriais naudojasi viso pasaulio medikai“, – aiškino V.Sokolovas. „Gelbėdami pacientę neįvykdyme visų formalumų“, – „Lietuvos rytui“ vakar ištarė Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas profesorius Limas Kupčinskas. LIETUVOS RYTAS
Vakar LSMU ligoninėje Kauno klinikose intensyviai dirbo net dvi transplantacijos komandos: vadovaujama gydymo įstaigos vadovo prof. Juozo Pundziaus persodino kepenis, o prof. Rimanto Benečio – širdį ir plaučius. Tačiau netrukus NTB kreipėsi į SAM, prašydamas ištirti, ar kepenų transplantacija atlikta laikantis galiojančių teisės aktų. NTB direktorė Asta Kubilienė „Respublikai“ sakė, kad Kauno klinikų medikai įtariami pažeidę sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą recipientų parinkimo tvarką. RESPUBLIKA
TEISĖTVARKA
„Niekada nemaniau, kad policininkai gali būti tokie žiaurūs“, – kęsdamas skausmą ištarė Kauno klinikose dėl plyšusio inksto gydomas 45 metų jurbarkiškis Artūras Miščiokaitis. Vyras tvirtina, kad jį taip sužalojo du policijos pareigūnai. „Ligonio gyvybei buvo kilęs rimtas pavojus – inkstas plyšo per pusę. Tokią sunkią traumą, be abejo, galėjo sukelti prieš pacientą panaudotas smurtas. Sužalojimų matyti visame kūne“, – „Lietuvos rytui“ sakė Kauno klinikų Urologijos klinikos vadovas Mindaugas Jievaltas. Židinių meistras A.Miščiokaitis ligoninėje guli nuo praėjusio šeštadienio nakties. Policininkai A.Miščiokaičio artimiesiems net nepasivargino pranešti, kad vyras dėl sunkios būklės išvežtas į ligoninę. LIETUVOS RYTAS
Policijos pareigūnus iškvietęs jo 25 metų sūnus Aurimas skundėsi, jog girtas tėvas namuose kelia triukšmą. Jauna policininkė ir du jos kolegos vyrai pareiškė, kad triukšmadariui teks vykti į komisariatą. Anot jurbarkiškio, forminti buitinio konflikto policininkai neskubėjo, todėl jis pasakė palauksiantis komisariato koridoriuje, kol pareigūnai baigs vakarieniauti. „Kai pasukau prie durų, vienas pareigūnas mane pasivijo ir stipriai spyrė į veidą“, – A.Miščiokaitis ranka palietė didelę mėlynę po akimi. Vyriškiui išbėgus į koridorių, prie jo prišoko kitas pareigūnas. „Jis sulenkė kelį ir dusyk spyrė į pilvą. Dar pajutau stiprų smūgį į nugarą. Man pasidarė tamsu akyse. Anot nukentėjusiojo, prieš jį smurtavo du apie 25-30 metų pareigūnai, vienas – gana stambus. Egzekuciją esą stebėjo dar keturi ar penki policininkai, kuriems tai, matyt, buvo linksma naktinė pramoga.“ Medikai į policiją buvo iškviesti tik apie vidurnaktį, kai vyriškiui darėsi vis blogiau. „Keisčiausia, kad aš netgi nebuvau apklaustas dėl namuose tarp manęs ir artimųjų kilusio buitinio ginčo“, – pareigūnų įžūlumu stebėjosi jurbarkiškis. LIETUVOS RYTAS
Antradienį į policijos pareigūnus kreipėsi bendrovės „Lytagra“ komercijos direktorius ir pranešė, kad sandėlyje pasigesta padangų už maždaug 70 tūkst. litų. Padangos, anot jo, galėjo būti pavogto dar pavasarį.Bendrovė nekomentavo, kodėl padangų pasigesta tik dabar. KAUNO DIENA
Niekaip neatsiranda Klaipėdos centre parduodamo apleisto namo pirkėjo. Žmones baido ir avarinė pastato būklė, ir jame esantys keturi karstai. Iš kur ir kada jame atsirado keturi karstai – du jų prašmatnesni, puošti metaliniais ornamentais – niekas nežino. Netoli apleisto namo yra Kristaus Karaliaus bažnyčia, iš kitos pusės – organizacijai „Caritas“ priklausanti šarvojimo salė, kuri pastaruoju metu neveikia. Gal ką nors apie karstus pasakytų šio namo savininkas, bet jo jau keleri metai niekam nepavyksta rasti. Verslininko bandyta tykoti prie namų, ieškoti pasitelkus policiją. Tačiau visos pastangos bevaisės. Spėjama, kad vyras yra išvykęs į užsienį – tikriausiai ten slapstosi tikėdamasis išvengti už pastato nepriežiūrą skirtų piniginių baudų. Paveldosaugininkų nuomone, pastatą verta apžiūrėti atidžiau – gal jame yra ne tik keliolikos metų senumo karstų, bet ir vertingesnių dalykų. LIETUVOS RYTAS
Specialiųjų tyrimų tarnybos agentai įtarimus dėl galimo kyšininkavimo pareiškė trims bendrovės „Transkona“ Šilutės techninės apžiūros stoties darbuotojams. Nusprendę pasidomėti, ar informacija, kad UAB „Transkona“ Šilutės techninės apžiūros stotyje gali būti daromi nusikaltimai, atitinka tikrovę, Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos agentai neapsiriko. Pradėję ikiteisminį tyrimą ir apsilankę pamario sostinėje, jie darbo vietoje sulaikė šios valstybinės transporto priemonių technines apžiūras vykdančios bendrovės kontrolierių J.D. Vyrui ir dar dviem jo kolegoms kontrolieriams pateikti oficialūs įtarimai dėl galimo kyšininkavimo. RESPUBLIKA
Pagal ELTĄ