POLITIKA
Parlamentarų valia kyšininkus gaudančios tarnybos vadovas Žimantas Pacevičius paliktas eiti pareigas, iš kurių jis rengėsi pasitraukti dar pernai. Pasibaigus penkerius metus trukusiai STT vadovo Ž. Pacevičiaus kadencijai, teikimą jį atleisti iš pareigų pateikė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tačiau antradienį Seimas neatsižvelgė nei į valstybės vadovės teikimą, nei į paties Ž. Pacevičiaus prašymą. Slaptame balsavime dalyvavo 87 Seimo nariai. 38 pasisakė už Ž. Pacevičiaus atleidimą, 27 – prieš ir 18 susilaikė. „Aš nedirbsiu! Aš nesiruošiu dirbti!“ – emocijas Seimo koridoriuje reiškė Ž. Pacevičius, pirmiausia iš žurnalistų sužinojęs apie slapto balsavimo rezultatus. Kurį laiką vidaus tarnybos generolas atrodė šokiruotas. „Tikrai turėjau rimtų planų pakeisti darbą, o dabar atsidūriau nežinioje. Nebesuprantu, kaip reikės dirbti darbą, kurio nebenoriu dirbti. O turėsiu į tą darbą vaikščioti dar iki spalio 17-osios“, – piktinosi Seimo valia antradienį iš darbo neatleistas pareigūnas.
Prezidentės vyriausiasis patarėjas Jonas Markevičius, Seimui pristatęs teikimą atleisti STT vadovą pasibaigus jo kadencijai, vakar nenorėjo komentuoti parlamentarų sprendimo nepaklusti valstybės vadovei ir negalėjo paaiškinti, kaip su Ž. Pacevičiumi bus elgiamasi toliau. Pati prezidentė D. Grybauskaitė antradienį pareiškė, kad net nėra apsisprendusi dėl naujojo STT direktoriaus kandidatūros, kurią esą pateiks jau naujos kadencijos Parlamentui. „Seimas STT vadovą Ž. Pacevičių įkalino poste“. RESPUBLIKA
Diskusijoje dalyvavę parlamentarai pabrėžė Ž. Pacevičiaus kompetenciją, patirtį ir nerimavo dėl jo tolimesnės karjeros. Prezidentūros atstovas sakė, kad tai priklausys nuo paties Ž. Pacevičiaus apsisprendimo. „Neabejojama, kad jis sulauks pasiūlymų į jo vertas pareigas“, – teigė J. Markevičius. „Ž. Pacevičius supyko: „Aš nedirbsiu“. VAKARO ŽINIOS
Toks Seimo sprendimas reiškia, kad kurį laiką STT ir toliau vadovaus Ž. Pacevičius. Dabartinio STT vadovo kadencija baigiasi spalio 17-ąją. Tuo tarpu Seimo opozicijos atstovai vienas po kito aiškino nesuprantą, kodėl Ž. Pacevičius iš darbo panoro išeiti pats. „Mes žinome tuos išėjimus savo noru. Vadinasi, jau jaučia, kad kažkur valdžia nepalaiko“, – sakė Tvarkos ir teisingumo frakcijos atstovas Julius Veselka. STT vadovo savarankišku sprendimu nesiekti antros kadencijos abejojo ir kairieji. „Kaip jūs manote, kokį pareigūnas gali priimti asmeninį sprendimą, kai viešai paskelbta, kad prezidentė rotuos visus pareigūnus – kitaip sakant, antros kadencijos niekas nesitikėkite. Ar čia nėra pagrindinė priežastis, kad Ž. Pacevičius nusprendė nekandidatuoti antrai kadencijai?“, – svarstė socialdemokratas Julius Sabatauskas. Kai kurių parlamentarų teigimu, dalį Seimo opozicijos galėjo papiktinti neigiami prezidentės pareiškimai apie socialdemokratų, Darbo ir Artūro Zuoko partijas. Tad nesutikdami atleisti Ž. Pacevičiaus, dalis Seimo narių pabandė bent taip įgelti D. Grybauskaitei – juk balsavimas slaptas. „Seimas neleidžia palikti posto“. KAUNO DIENA
Iki šiol įprasta, jog visiems vienodai teisingas privalantis būti prezidentas bent viešai nesikiša į Seimo rinkimų kampaniją ir asmeniškai neagituoja rinkėjų, už ką balsuoti. Tačiau D. Grybauskaitė vakar rinkėjus paragino nebalsuoti už Sąjungą TAIP, socialdemokratus ir „darbiečius“. Šalies vadovė taip pasielgė supykusi dėl šių trijų partijų atstovų sostinės taryboje siūlymų, kaip mažinti šilumos kainas savivaldybėse. Agitacinį pareiškimą D.Grybauskaitė išrėžė vakar lankydamasi rekonstruotame Liubavo dvaro malūne ir paklausta, ką mano apie sostinės tarybos rezoliuciją, kuria būtent ji raginama imtis šilumos kainų mažinimo. Šalies vadovė pareiškė, kad tai – rūpinimasis didžiuosiuose miestuose, pirmiausia Vilniuje, šeimininkaujančiais monopolininkais, o elektros kaina visiems šalies gyventojams padidėtų.
Tačiau prezidentė tą pačią dieną gavo ir grąžos. „Arba prezidentė nemato realybės, arba kas nors jai specialiai daro įtaką. Bet kuriuo atveju ji sulaužė ne tik nerašytas politines taisykles, bet ir peržengė savo konstitucinės kompetencijos ribas. Juk prezidentas prisiekia būti visiems vienodai teisingas, jis ir turi būti lygiai pakilęs virš visų“ – vakar kalbėjo sostinės meras A. Zuokas. Vilniaus vadovas priminė, kad sostinės tarybos rezoliucijoje išreikštą idėją mėginti valdyti šilumos kainas, kol nevaldomos dujų kainos, prieš porą metų dar rėmė ir dabar šalį valdantys dešinieji. Politikas pridūrė, kad nei Vyriausybė, nei Prezidentūra per pastaruosius kelerius metus nieko nepadarė, kad šilumos kainos gyventojams mažėtų. „Prezidentė agitatorė iš karto gavo grąžos“. LIETUVOS RYTAS
Pradėdama paskutinę šios Seimo kadencijos sesiją Parlamento pirmininkė Irena Degutienė akcentavo, kad dėl laiko stokos bus svarstomi tik patys svarbiausi klausimai. Tarp tokių, pasirodo, yra privalomo naminių gyvūnų registravimo įteisinimas. Seimas tyčiojasi iš žmonių. Kitaip tokio elgesio pavadinti negalima. Štai vakar parlamentarai svarstė naujos redakcijos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo projektą ir jam po svarstymo pritarė, o žmonėms svarbūs klausimai, pavyzdžiui, sumažintų senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimas, atidėti lapkričiui arba iš viso palikti kitam Seimui. „Pasitarimo metu su komitetų pirmininkais ir frakcijų seniūnais prašiau ir dar kartą prašau peržiūrėti projektus ir palikti tik tai, ką išties būtina padaryti“, – pradėdama paskutinę sesiją akcentavo I. Degutienė. Pasirodo, būtiniausia buvo spręsti su gyvūnų gerove susijusius klausimus. „Gyvūnų registravimas – dabar svarbiausia problema“. RESPUBLIKA
Po 9 mėnesių prasidėsiantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungai (ES) taps išbandymu ne tik politikams, bet ir prieš tris dešimtmečius statytiems Seimo rūmams. Didžiausią krūvį teks atlaikyti istorinei Kovo 11-osios salei. Seimo valdyba jau patvirtino, kad visi su pirmininkavimu susiję parlamentiniai renginiai vyks Seimo rūmuose. Skaičiuojama, jog per pusmetį, kai ES vairas bus mūsų valstybės rankose, parlamente vyks apie 20 renginių, čia turėtų apsilankyti maždaug 3 tūkst. svečių. Pagrindiniai posėdžiai bus rengiami plenarinių posėdžių ir Kovo 11-osios salėse. Šią prieš 3 metus beveik už 4 mln. litų kapitališkai rekonstruotą salę iki europinio lygio teks mažumėlę „patempti“. Brangiausiai – apie1,5 mln. litų – kainuos nauja vertimo įranga. Seimo kanceliarija apskaičiavo, kad didieji pirmininkavimo renginiai šioje salėje atsieis 2,7 mln. litų. Jeigu patalpas tektų nuomotis mieste, pavyzdžiui, „Litexpo“ rūmuose, sąmata padidėtų iki 4,9 mln. litų. Visi parlamento užmojai turi tilpti į 8 mln. litų. Lietuva pradės pirmininkauti ES nuo 2013 m. liepos 1 dienos. „Istorinėje salėje – modernūs akcentai“. LIETUVOS ŽINIOS
KULTŪRA
Linkuvos (Pakruojo r.) bažnyčios varpinės didysis varpas Elijas nukrito ir jau beveik pusmetį guli ant sutręšusios sijos. Po toną sveriančiu Eliju beveik kasdien praeina varpininkė Lina Žilinskienė, kad, pasilypėjusi siūbuojančiais laipteliais, paskambintų mažuoju varpu. Atrodo, kad varpą Eliją pats Dievas piršteliu prilaiko, tik niekas nežino, kada jis pavargs. Varpas buvo išlietas ir pašventintas 1712 m., jis pavadintas pranašo Elijo vardu. 1915-aisiais iš Linkuvos varpas buvo išvežtas į Rusiją. Po ilgų klajonių atsidūrusį Vilniaus arkikatedroje varpą aptiko kraštietis Vytautas Didžpetris, rinkdamas istorinę medžiagą apie Linkuvą. Šis varpas Linkuvos bažnyčiai buvo grąžintas 2003-iaisiais. Varpas nukrito Velykų rytą, per Prisikėlimo iškilmes. Dabar varpininkė kaskart rizikuoja gyvybe, o Linkuvos klebonas Edvardas Zedotas sako, kad be paveldosaugininkų bažnyčioje ką nors remontuoti ar keisti – nevalia. Kultūros paveldo Šiaulių teritorinio padalinio vadovo Ryčio Budrio tvirtinimu, jokių sprendimų priimti nesirengiama, nes kilnojamųjų kultūros paveldo vertybių registre Linkuvos bažnyčios varpas neįrašytas. „Varpą Eliją laiko tik Dievo pirštelis“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
TEISĖTVARKA
Teisingumo ministerija parengė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis smarkiai sugriežtinamos bausmės už lytinius nusikaltimus 16 metų nesulaukusiems paaugliams, mat tokių nusikaltimų daugėja, pedofilai vis aukščiau kelia galvas. Jei projektui pritars Vyriausybė ir Seimas, bus baudžiama ir už vaikų viliojimą, dalyvavimą pornografinio turinio renginiuose, į kurį buvo įtraukti vaikai. Šiuo metu už tai baudžiamoji atsakomybė išvis nenumatyta. „Kadangi Seimas nustatė 16 metų amžiaus ribą savanoriškiems lytiniams santykiams, kai kalbame apie seksualinio pobūdžio nusikaltimus nepilnamečiams, dabar turime 3 ribas – 14, 16 ir 18 metų. 16 metų būtent ir yra riba, kai pilnamečiai už lytinius santykius su tokio amžiaus asmenimis, kai nebuvo nusikalstamos veikos, nebėra baudžiami. Anksčiau ta riba buvo 14 metų. Tačiau pagal specialistų išvadas, teismų praktiką buvo padaryta išvada, kad vaikai iki 14 metų dar iki galo nesuvokia sutikimo lytiškai santykiauti pasekmių, ir kartelė buvo pakelta“, – paaiškino teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius.
Anot jo, kriminalizuoti nepilnamečių viliojimą lytiniams santykiams ar pornografijai nuspręsta todėl, kad tai užkirstų kelią daryti sunkesnius nusikaltimus. O pastaruoju metu esą padažnėjo atvejų, kai vaikai „dėdžių“ viliojami internetu. Jei pataisoms bus pritarta, laukia ir daugiau naujovių. „Pedofilų laukia griežtesnės bausmės“. RESPUBLIKA
Klaipėdoje teisme nagrinėjama jau trečioji byla, kurioje siekiama nubausti klaipėdietį, įvairiose Klaipėdos vietose esančius statinius pažymėjusių parašais „Gin ov“. Gintaras Genčas kaltinamas viešosios tvarkos pažeidimu – šįkart jo kaltę bandoma įrodyti pagal 20 šios veikos epizodų. Jaunuolis kaltę pripažįsta, supranta, jog elgėsi blogai, ir dėl to gailisi. Jam taip pat pareikštas 5 tūkst. litų civilinis ieškinys. Vakar G. Genčas tarė baigiamąją kalbą, nuosprendis bus paskelbtas mėnesio pabaigoje. Klaipėdietis už savo darbus teistas jau du kartus, jam paskirta bausmė – neatlygintinai dirbti viešuosius darbus. Teigiama, kad į jų sąrašą patenka ir paties paliktų užrašų valymas. Ir dabar kaltintojai prašo tokios bausmės. Policija ir savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius taip pat deda daug pastangų ieškodami kitų grafitininkų bei „tagerių“. Tikimasi, jog tinkamo atpildo vieną dieną sulauks ir jie. „Tagerio“ žygiai po teismus nesibaigia“. VAKARŲ EKSPRESAS
Dvi vos pilnametystės slenkstį peržengusios Šiaulių gimnazistės, kaltinamos pernai vidurvasarį nužudžiusios 17-metę bendramokslę ir sudarkiusios aukos kūną, prieš nusikaltimą draugėms svaičiojo apie kankinimus, tačiau šios jų žodžius tada palaikė juokais. Tai paaiškėjo antradienį Šiaulių apygardos teisme, kur tęsiamas nužudymo bylos nagrinėjimas. Pagal šią bylą teisiamos 19-metės Viktorija Lietuvninkaitė ir Viktorija Vaitiekaitytė ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl nužudymo pripažino. Teisme jos dar neapklaustos. Pastarajame posėdyje teismas apklausė 5 liudytojus, tarp jų ir teisiamosios V. Vaitiekaitytės motiną. Kitame teismo posėdyje ketinama apklausti medicinos ekspertus. 17-metė gimnazistė dingo be žinios praėjusių metų liepos 14-ąją. V. Vaitiekaitytė ir V. Lietuvninkaitė sulaikytos praėjus trims dienoms po bendramokslės dingimo. Jos prisipažino nužudžiusios merginą. „Gimnazistės prieš nužudymą svaičiojo apie kankinimus“. RESPUBLIKA
Jurbarko policininkų sumuštas židinių meistras 45 metų Artūras Miščiokaitis, Kauno klinikose 2 savaites buvęs prikaustytas prie lovos, tik šiomis dienomis lėtais žingsniais pradėjo vaikščioti. Jis piktinasi Jurbarko patruliais. Apie tai, kaip rugsėjo 7-ąją pareigūnai komisariate iš jo tyčiojosi, žemino ir spardė, kol plyšo inkstas, vyriškis papasakojo į ligoninę jo apklausti atvykusiems Kauno apygardos prokurorams. Vyresniajam patruliui 41- erių Algiiui Jučui, patruliams 25 metų Mindaugui Jokūbaičiui 21 metų Liudui Dulaičiui pareikšti įtarimai. Nukentėjusiojo artimieji prokurorams patvirtino, kad vyriškis buvo sveikas, kai policininkai jį išvežė į komisariatą, mat sūnus pasiskundė, jog tėvas namuose kelia triukšmą. Medikai vyrui nustatė ne tiktai trečio laipsnio inksto plyšimą, bet ir kasos, antinksčio stiprų sumušimą, be to, jam buvo sudaužyta galva. Jurbarkiškio gyvybė kabojo ant plauko. „Baus už perplėštą inkstą“. LIETUVOS RYTAS
Nors Lietuvos teisėsaugininkai ir nusiplovė rankas, uostamiesčio verslininkui Artūrui Lupašku pavyko įrodyti, kad žinomas Vokietijos milijonierius Raineris Fiutakas savo turtus gausino apgaudinėdamas verslo partnerius. Klaipėdietis laivų remontu užsiimančios įmonės BSSB LLP savininkas A. Lupašku civilinio proceso tvarka kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą ir įrodė, kad buvo teisus teigdamas, jog Vokietijos verslininko R. Fiutako kompanija „IBF Fiutak GmbH“ ne tik buvo nesąžininga, bet ir bandė jį apgauti. Teismas patenkino BSSB LLP ieškinį ir šios įmonės naudai priteisė 271 364,54 lito – 229 969,95 lito skolos ir 41 394,59 lito delspinigių. „IBF Fiutak GmbH“ turės sumokėti ir 6 proc. dydžio metų palūkanas. Jos bus skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (šių metų balandžio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat padengti ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 6 427,29 lito. Sulaukęs palankaus teismo sprendimo, šią savaitę A. Lupašku kreipėsi į Vokietijos prokurorus ir paprašė, kad šie pradėtų ikiteisminį tyrimą dėl galimos „IBF Fiutak GmbH“ vadovo ir savininko R. Fiutako nusikalstamos veikos – sukčiavimo stambiu mastu.
Klaipėdos verslininko bėdos prasidėjo, kai 2010 m. rugpjūčio pradžioje jis pasirašė rangos sutartį su „IBF Fiutak GmbH“, kuria įsipareigojo atlikti dviejų Nigerijos karo laivų korpuso remonto ir suvirinimo darbus. „Tada labai džiaugėmės pasirašę šią sutartį, nes Vokietijos kompanija atrodė labai solidi, turinti 50 mln. eurų metinę apyvartą, o jos savininkas R. Fiutakas yra garsus Vokietijos milijonierius“, – sakė A. Lupašku. Tačiau viskas kardinaliai pasikeitė, kai uostamiesčio laivų remontininkai Nigerijos Lagoso uoste baigė sutartyje numatytus darbus ir atliko visus įsipareigojimus. Paskui A. Lupašku iš Vokietijos milijonieriaus girdėjo vien tik pažadus netrukus atsiskaityti… Tai vokietis žada ir dabar, tik nepatikslina, – kada. „Įstatymai galioja ir Vokietijos milijonieriui“. RESPUBLIKA
Pagal ELTĄ