POLITIKA
Trečiadienį prezidento Algirdo Brazausko aštuoniasdešimtoji gimimo sukaktis pagarbiai paminėta jo tėvonijoje Kaišiadoryse. Sofijos ir Kazio Brazauskų namuose, jau daugiau kaip metus veikiančiuose muziejaus statusu, kaip senais laikais sodas lūžte lūžo nuo vaisių. Kiemas buvo pilnas žmonių – kaimynų, ne kaimynų, svečių iš Seimo, Socialdemokratų partijos; tarp jų ir prezidento brolis Gerardas Brazauskas, ir prezidento našlė, žentai… Paskutinį kartą tėvų namuose prezidentas lankėsi 2009-aisiais, jau sirgdamas. A. Brazausko bičiulis Seimo vicepirmininkas Česlovas Juršėnas („buvom kartu ir sprogdinti, dilgėlėm plakti, ir spygliuota viela atitverti“) muziejaus kiemo auditorijai prisipažino, kad A. Brazauskas jam buvo veikiančio ir kuriančio žmogaus pavyzdys – „homo faber“.
Vakar Kaišiadoryse buvo vardyti prezidento A. Brazausko nuopelnai, ištarta daug prakilnių epitetų, skambėjo retai begirdimas žodis „ekscelencija“. Bet svarbiausia buvo net ne prezidento dvasia, apie kurią kalbėta, kad plevenusi aplink gimtuosius namus ir jį mylėjusius žmones, bet tyli, juntama pagarba, vienijusi visus. Su šitokia tyla buvo padėtos gėlės ant prezidento A. Brazausko tėvų kapo. Žmogaus gyvenimas yra ir mokykla, sakė Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, mokanti mus būti žmonėmis. „A. Brazausko sodas pilnas žmonių“. RESPUBLIKA
Jų veidus dabar matome kiekvieną dieną. Spindinčios akys, pasitikinti laikysena, neatpažįstamai atjaunėję veidai – „Fotošopas“ raukšles išlygino ir formas paplonino geriau nei plastikos chirurgai. Pavyzdžiui, Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho rinkimų plakate – ne tik pajaunėjęs veidas, bet ir kodai. Jis rankose laiko akinius. Šalia – rodyklė į viršų ir šūkis „Mes žinome, kaip“. „Tai manipuliavimas atributais. Kai aš nusiimu akinius, aš nieko nematau, o štai politikas kažkodėl praregi. Be to, šūkis „Mes žinome, kaip“ nesiderina su jo dirbtine jaunyste – juk visuomenėje gyva nuostata, kad būtent vyresni žmonės, o ne jaunuoliai viską žino“, – sakė Adolfas Juodraitis, socialinių mokslų daktaras, docentas, Šiaulių universiteto dėstytojas.
Jis apgailestavo, kad dauguma politikų nėra skaitę Platono, kuris yra išdėstęs visus reikalavimus politikui – tai „turi būti žmogus, kuris jaučia atsakomybę už visą šalį ir išlieka garbingas, net jeigu yra opozicijoje“. O vienoje savo karikatūrų fotomenininkas ir dailininkas Saulius Jankauskas pavaizdavo politiką su pamišusia beždžione galvoje, kurio rinkimų pažadas tinka visų laikų rinkimams: „Mes dedam, dėjom ir dėsim visas pastangas ant JŪSŲ problemos“. „Politikai vilioja „fotošopine“ jaunyste“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Kova su korupcija Lietuvoje veikiau imituojama, nei vyksta iš tiesų – tokia išvada peršasi susipažinus su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) parengta apibendrinta informacija apie Nacionalinės kovos su korupcija 2011-2014 metų programos vykdymą. 30 puslapių ataskaitoje išsamiai analizuojami pusantrų metų laikotarpio (2011 metų-2012 metų pirmojo pusmečio) atsakingų institucijų veiksmai ir pastangos siekiant pažaboti korupciją. Tačiau rezultatai – abejotini. Kūnu taip ir netapo daugybė popieriuje išdėstytų idėjų, turėjusių įkvėpti kilniai kovai su didžiuliu blogiu. Kaip matyti iš ataskaitos, per minėtą laikotarpį įgyvendinta vos ketvirtadalis planuose numatytų priemonių.
Seimas, turėjęs ir galėjęs tapti kovos su korupcija vėliavnešiu, savo pareigas atliko pasyviai. Tik praėjusį antradienį Seimo nariai iš antro karto pagaliau priėmė vieną pagrindinių visos programos įstatymų – Teisėkūros pagrindų. Tačiau dalis svarbių projektų iki šiol dūla politikų stalčiuose. STT duomenimis, per pastaruosius 1,5 metų valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos vykdė 63 kovos su korupcija plano priemones, tačiau, kaip teigia STT, tikrovėje pavyko įgyvendinti vos 13 priemonių. Be kita ko, STT konstatavo, jog nepaisant įvairių pastangų per minėtą laikotarpį nepavyko pasiekti, kad pasitikėjimas politinėmis partijomis, Seimu, Vyriausybe ir kitomis institucijomis padidėtų ne mažiau kaip 10 proc. „Korupcijos malūnai mala kaip malę“. LIETUVOS ŽINIOS
KULTŪRA
Lietuvoje bendrojo lavinimo mokyklą galima baigti net ir neturint pakankamai istorijos, biologijos, chemijos, fizikos, geografijos žinių. Vyresnėse klasėse šių dalykų moksleiviams leidžiama išvis nesimokyti. Aukštųjų mokyklų vadovai dėl profiliavimo pasekmių jau skambina pavojaus varpais. Esą abiturientai ir toliau masiškai plūs į socialinius mokslus, jei mokyklose nebus verčiami krimsti tiksliųjų dalykų. Pakeistos 2014 metų priėmimo į universitetines studijas sąlygos kelia mokinių ir mokytojų nepasitenkinimą. Abiturientai nuo kitų metų turės laikyti kalbos lygio nustatymo testą. Trečiadienį įpykę moksleiviai net surengė piketą prie Vyriausybės rūmų. Jie protestavo prieš ministerijos planus nuo 2014 m. keisti stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką. Tuo tarpu universitetų profesoriai sako, kad pokyčiams švietimo sistemoje pats laikas, nes mokiniai į aukštąsias mokyklas ateina stokodami elementariausių žinių.
Pasak Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidento, Kauno technologijos universiteto studijų prorektoriaus Prano Žiliuko, sistema, kai mokiniams leista pasirinkti, kokių dalykų mokytis aukštesnėse klasėse, jau paliko neigiamų padarinių. Jo nuomone, mokiniai mokyklose turėtų būti mokomi įvairesnių dalykų. Pasak P. Žiliuko, ne tik technologinių mokslų specialistų trūkumas kelia nerimą, bet ir mažėjanti moksleivių erudicija, – „bendrojo ugdymo supaprastinimas virto grėsme, nes jis vienpusiškas“. Jam pritarė ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Alfonsas Daniūnas. „Nesinori sakyti, kad moksleiviai ateina nepasirengę, tačiau jų žinios kartais nepakankamos, o taip yra todėl, kad jie tam tikrų dalykų tiesiog nesimokė“, – sakė rektorius. Jo įsitikinimu, dėl privalomo anglų kalbos lygio testo abiturientams nederėtų nerimauti, nes prie sunkumų gyvenime reikia pratintis. RESPUBLIKA, VAKARŲ EKSPRESAS
Kauno profesinės mokyklos šiemet sulaukė daug daugiau norinčiųjų mokytis, nei planavo priimti. Įdomu, kad į profesines mokyklas stoja ir turintieji aukštąjį išsilavinimą. Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centras ketino priimti 350, tačiau priėmė 534 mokinius. Daugiausia įstojusiųjų šiame centre šiemet pageidauja įgyti socialinio slaugytojo, statybos verslo paslaugų teikėjo, pastatų šiltintojo, apdailininko profesijas. Pasak Kauno ryšininkų mokyklos direktoriaus Juozo Dambrausko, šiemet į mokyklą priimti visi norintieji, tačiau, jo teigimu, „neaišku, kiek mokinių nubyrės, mat nemažai jų pavilioja užsienis“. Populiariausia, anot J. Dambrausko, tapo kompiuterių ir technikos operatoriaus specialybė. „Miesto profesinės mokyklos perpildytos“. KAUNO DIENA
TEISĖTVARKA
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas Modestas Kaseliauskas trečiadienį prezidentę informavo, kad tarp 160 asmenų, įtariamų neteisėtu praturtėjimu, yra ir dabartinės kadencijos Seimo narių bei kitų politikų. Šių 160 asmenų galimai neteisėtai įgyto turto vertė – apie 150 mln. litų, arba po beveik milijoną kiekvienam. Vakar prezidentė Dalia Grybauskaitė su teisėsaugos institucijų, VMI vadovais bei teisės ekspertais aptarė kovos su neteisėtu praturtėjimu praktiką ir rezultatus. Rezultatai dviprasmiški: įtariamųjų yra daug, tačiau nė viena byla kol kas dar nėra baigta. Per beveik pusantrų metų nuo to, kai neteisėtas praturtėjimas, patikslinus Baudžiamąjį kodeksą, tapo nusikaltimu, išaiškinta 160 įtariamųjų, galimai minėtu būdu nusikaltusių. „Per pusantrų metų pradėti 106 ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto praturtėjimo, iš jų 13 yra nutraukti, du perduoti teismui dėl baudžiamojo atsakymo priėmimo, 9 ikiteisminiai tyrimai perduoti teismui su kaltinamuoju aktu. Deja, kol kas teisme išnagrinėtų bylų neturime, kartu neturime ir teisminės praktikos. Iš viso yra pateikti įtarimai dėl nepagrįsto praturtėjimo 150 mln. litų“, – dėstė generalinis prokuroras Darius Valys.
Seime vasarą skaitydama metinį pranešimą prezidentė D.Grybauskaitė priekaištavo VMI, kad ši dėl neteisėto praturtėjimo netiria politikų. Pasak VMI viršininko, esą buvo nurodymas tirti valstybės tarnautojus, o politikai nėra valstybės tarnautojai. Tačiau, pasirodo, keli politikai vis dėlto pakliuvo į inspektorių akiratį. Tačiau M. Kaseliauskas jų skaičiaus neįvardijo, tik pasakė, kad jiems priskirto galimai neteisėtai įsigyto turto vertė sudaro apie 7 proc. viso identifikuoto neteisėto turto. Vėliau buvo patikslinta, kad tarp neteisėtu praturtėjimu įtariamų asmenų – 22 valstybės tarnautojai ir 7 politikai, tik jų rangas neįvardinamas. D. Grybauskaitė teisėsaugos institucijas ragina nesikapstyti smulkmenose. „Reikia tirti tokius atvejus, kur akivaizdžiai ir įžūliai demonstruojamas turtas ir kur akivaizdu, kad jis nėra pagrindžiamas tomis pajamomis, kurias žmogus turi“, – prezidentės žodžius perdavė jos patarėja Daiva Ulbinaitė. „Ir politikai įtariami neteisėtais turtais“. RESPUBLIKA, „Tarp pralobusių sukčių – ir Seimo narių pavardės“. VAKARO ŽINIOS, „Praturtėję neteisėtai – ir nebaudžiamai?“ KAUNO DIENA, „Virš seimūnų pakibo Damoklo kardas“. LIETUVOS ŽINIOS
Avariją Vilniuje sukėlęs Seimo narys Vincas Babilius pareigūnus tikino, kad serga sunkia liga, tačiau po eismo nelaimės jį mačiusiems vilniečiams politikas atrodė apgirtęs. Tai jie vakar tvirtino ir teisme. Politikas trečią kartą nepasirodė teismo posėdyje dėl kovo mėnesį įvykusios avarijos. V. Babiliui iškeltą administracinių teisės pažeidimų bylą dėl avarijos, pasišalinimo iš įvykio vietos ir dėl to, kad nebuvo atlikta automobilio techninė apžiūra, teismas išnagrinėjo jam nedalyvaujant. Už šiuos pažeidimus jam gresia netekti vairuotojo pažymėjimo nuo 3 iki 5 metų. Kovo 19-osios vakarą Laisvės prospekto ir J. Baltrušaičio gatvės sankryžoje V. Babiliaus vairuojamas visureigis „Volkswagen Touareg“ atsitrenkė į automobilio „Mazda“ galą, po to rėžėsi į šviesoforą ir nuvažiavo toliau. Jis sustojo netoliese esančio automobilių salono stovėjimo aikštelėje. Automobilį „Mazda 6“ vairavęs Mykolo Romerio universiteto studentas Mindaugas Novikovas neabejojo, kad V. Babilius buvo neblaivus, tačiau šis skundėsi bloga savijauta. „Kelių erelio iš Seimo teismas įvyko už akių“. LIETUVOS RYTAS
Šiaulių apskrities policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai Raseinių rajone išardė didžiulį „bravorą“, kuriame naminė degtinė buvo gaminama iš pūvančios dvėselienos pagaminto raugo. Manoma, kad šis gėrimas buvo realizuojamas ne tik Raseinių, bet ir kaimyniniuose rajonuose. Policininkai bravorą aptiko rugsėjo 17-ąją Raseinių rajone, Zborčiznos kaime, kuriame – tik dvi trobos, ir viena jų – negyvenama. Bravoras veikė kaimą supančio miško glūdumoje, išpjautoje laukymėje. Atvykus pareigūnams, pirmo varymo naminės degtinės rasta apie 489 litrus. Prie vienos talpos stovėjo statinaitė, nuo kurios sklido dvokas – ją atidengę pareigūnai rado skystyje pūvančios mėsos gabalus, – jiems nekilo abejonių, jog nugaišę gyvūnai buvo naudojami raugo ruošimo procesui pagreitinti, dėl to ir pirmo varymo produktas skleidė šleikštų kvapą. Policijos pareigūnai sulaikė sodyboje gyvenančius 41 metų G. R., jo sugyventinę 35 metų L. P. ir naminės degtinės gaminimo procese talkinusį A. Š. Trijulei pareikšti įtarimai dėl neteisėto namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimo ir aparato jiems gaminti laikymo. „Vartotojams – naminė degtinė iš dvėselienos“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Iš buvusios premjerės Kazimieros Prunskienės pinigus pavogęs 55 metų vilnietis tikino nedrįsęs jų sugrąžinti, nes išsigando policijos pareigūnų. Atsiprašymo laišką vagis jai parašė tik atsidūręs už grotų. Už politikės pinigų vagystę jam paskirta 2 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Aleksandras Strelnikovas Vilniaus apygardos teismo prašė sušvelninti Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo jam paskirtą bausmę, kad greičiau galėtų užsidirbti pinigų ir atlyginti žalą K. Prunskienei. „O juos tikrai grąžinsiu“, – tikino nuteistasis. Įkalinimo įstaigose ir nakvynės namuose jau 12 metų laiką leidžiantis benamis abejoja, ar Lietuvoje pavyks susirasti darbą, ir planuoja pinigų užsidirbti užsienyje. Teismo sprendimu K. Prunskienei jis turi grąžinti visą pavogtą pinigų sumą – 31,6 tūkst. litų. „Politikės atsiprašė iš kalėjimo kameros“. LIETUVOS RYTAS
Pagal ELTĄ