POLITIKA
Lietuvos liaudies partija (LLP) nusprendė, kad sunki partijos pirmininko liga – dar ne priežastis jį pakeisti. Oficialiai LLP ir toliau vadovaus Kazimira Prunskienė, o į Seimo rinkimus partiją ves politikės sūnus Vaidotas Prunskus, laikinai einantis partijos pirmininko pareigas. Jo patvirtinimu, LLP Seimo rinkimuose dalyvaus, ir ieško, su kuo galėtų bendradarbiauti. „Mes apsisprendėme dalyvauti. Laiko turime, dar šiek tiek anksti kalbėti apie kandidatus. Manau, tai bus padaryta per artimiausius kelis mėnesius“, – tvirtino V. Prunskus. Artimiausiu metu bus rengiamas ir LLP suvažiavimas. LLP partijos vadovo klausimas iškilo po K. Prunskienę vasarį ištikusio insulto. Politikė iki šiol gydoma ligoninėje, sunkiai kalba ir vaikšto, bet, pasak artimųjų, jos sveikata gerėja. Vis dėlto akivaizdu, kad dėl sveikatos būklės ir reabilitacijos kurso K. Prunskienė jau nebespės į vis artėjančių rinkimų traukinį. Rinkimai vyks jau šį spalį, kandidatai bus pradėti registruoti rugpjūtį, baigti – rugsėjo viduryje. „Lietuvos liaudies partija – šeimos rankose“. KAUNO DIENA
Nepriklausomybės Akto signataras, Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotojas Kazimieras Motieka tvirtina laukiantis jaunosios kartos atėjimo į valdžią. Jo nuomone, ne tik aukščiausioje krašto valdžioje, bet ir teisinėje srityje padaryta klaidų – dažnai atsižvelgiama tik į teisėtumą, bet ne į teisingumą. Iš didžiosios politikos prieš 20 metų pasitraukęs teisininkas su nostalgija prisimena kovą dėl Nepriklausomybės ir už ją mūru stojusią tautos vienybę. „Kai Sovietų Sąjunga pradėjo ekonominę blokadą, žmonės mus ragino neatsitraukti ir nepasiduoti. Gyventojai tikėjo, kad tik atsilaikę pagaliau pasieksime savo tikslą“, – prisimena jis. Tačiau dabar valdžia nuo gyventojų atsitvėrė stora siena, valstybės interesus užgožia partinės ir klanų ambicijos. Apie krašto bėdas ir jų atsiradimo priežastis, teisinės sistemos spragas, šį ir būsimąjį Seimą – interviu su Kazimieru Motieka – „Teisingumas jau per dažnai užmirštamas“. LIETUVOS ŽINIOS
„Kiekvienas atsakomybę jaučiantis politikas privalo pasitikrinti ne tik fizinę, bet ir psichikos sveikatą“, – pareiškė Klaipėdos tarybos narys 55 metų Vidmantas Plečkaitis, užsimojęs siekti Seimo nario mandato. Buvęs Klaipėdos savivaldybės administracijos vadovas liberalcentristas V. Plečkaitis ne tik kitus politikus baksnojo, bet ir pats parodė pavyzdį – neraginamas nuvyko pasitikrinti į Klaipėdos psichikos sveikatos centrą, ir netrukus gavo pažymą, kad yra psichiškai sveikas. „Galbūt kai kam atrodys, kad aš tik juokus krečiu, tačiau užtikrinu – elgiuosi rimtai. Kiekvienas į politiką einantis šalies pilietis, jausdamas atsakomybę žmonėms, privalo savanoriškai pasitikrinti ne tik savo fizinę, bet ir psichikos sveikatą. Lietuvoje – paradoksali situacija. Norėdamas vairuoti automobilį privalai pasitikrinti, ar esi sveikas, o norėdamas vairuoti valstybę gali būti psichikos ligonis. Niekas iš politikų tokios sveikatos patikros nereikalauja“, – apgailestavo 12 metų uostamiesčio savivaldybės taryboje dirbantis V. Plečkaitis.
Toks jo poelgis sulaukė prieštaringų vertinimų. Kai kurie kolegos smerkė anksčiau prodiuseriu dirbusį, serialų scenarijus rašiusį politiką – esą jis šitaip siekia rinkėjų palankumo, nori būti pastebėtas. „Valstybės valdymas – ne realybės šou. Panašios atrakcijos visą politiką paverčia balaganu“, – V. Plečkaičio iniciatyva stebėjosi viešųjų ryšių konsultantas Kęstutis Kupšys. Bet kiti oponentai gyrė V. Plečkaitį už tai, kad jis neva parodęs sektiną pavyzdį tiems politikams, kurių elgesys, veiksmai, liejamos emocijos kartais sukelia abejonių dėl jų psichikos stabilumo. „Politikas – sveiko proto“. LIETUVOS RYTAS
KULTŪRA
Joninių išvakarėse vilniečiai tradiciškai rinkosi į Verkių dvarvietės parką, kur iki paryčių šventė archajiškomis tradicijomis pasižyminčią Rasos šventę. Šventėje dalyvavęs mitologas Dainius Razauskas prisipažįsta, kad nepuolė sveikinti pažįstamų ir nepažįstamų Jonų ir Janinų, nes tai yra kur kas reikšmingesnė šventė nei švento vardo diena. „Iš senųjų jos pavadinimų išliko du – tai Kupolė ir Rasos. Pastarasis pavadinimas iš esmės susijęs su apeigomis – tai ridenimasis per rasas, o žodis „kupolė“, matyt, geriausiai atskleidžia šventės esmę, nes jis turi vieną šaknį su „kupeta, kupėti“, – atkreipia dėmesį mitologas.
„Šis vasaros laikas yra aukščiausias metų taškas – ir saulės aukščiausias taškas, ir augmenijos viešėjimo, žydėjimo laikas, nuo kurio viskas pradeda jau gelsti ir vesti vaisius. Galime žvelgti ir giliau, kaip į žmogaus gyvenimo pavyzdį. Tarkime, pavasaris yra jaunystė, vasara – branda, ruduo – senatvė, tokias metaforas mes dažnai naudojame. Taip žvelgiant išsidėlioja visas žmogaus gyvenimo ratas. Dėl to ne be reikalo centrinę vietą užima kupolė – kaip aukščiausias taškas, nes juk būtent šitas laikas, jeigu prilyginsim žmogaus amžiui, yra jo šeimos kūrimo laikas“, – sakė D. Razauskas. „Ne tik švento Jono diena“. RESPUBLIKA
Džiaugsmą baigus studijas studentams temdo aukštųjų mokyklų rinkliava už diplomą – tai motyvuojama išlaidų kompensavimu už patį dokumentą, kietą viršelį ir priedėlį. Tiesa, ne visos aukštosios mokyklos prašo susimokėti. Tačiau tos, kurios turi tokį mokestį, pačios nustato jo kainą. Šiandien diplomas Lietuvoje kainuoja nuo 14 iki 125 litų. Taip pat mokestį renka beveik pusė šalies valstybinių kolegijų, kuriose jis svyruoja nuo 20 iki 60 litų. Nors rinkliava ilgai slėpta, paaiškėjo, kad ji nėra teisėta. Mat diplomas yra paskutinis studijų programos įgyvendinimo etapas, kuris pagal Mokslo studijų įstatymą negali būti apmokestinamas. Tačiau, pasak Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidento Viliaus Morkūno, tai ne vienintelis būdas, kuriuo aukštosios mokyklos bando pasipelnyti. „Nori diplomo – susimokėk“. VAKARO ŽINIOS
Palangos „Ramybės“ galerijoje – menininko Vytenio Lingio tapybos paroda „Nulinis laikas“. Dalis autoriaus darbų šiuo metu yra Prancūzijoje, o kiti darbai Palangoje viešės tris savaites. VAKARŲ EKSPRESAS
Šiaulių „Laiptų“ galerijoje atidaryta šiaulietės menininkės Zitos Vilutytės kūrybos darbų paroda „Bitė šamanė“. Iki liepos 4-osios veiksiančioje parodoje – 24 tapybos ir grafikos darbai. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Savaitgalį Kaune dešimtys tūkstančių žiūrovų, susirinkusių Nemuno saloje, stebėjo Napoleono I armijos prieš 200 metų vykusio persikėlimo per Nemuną atkartojimą, kuriame dalyvavo daugiau nei tūkstantis karo istorijos entuziastų, vilkinčių tuometinėmis prancūzų ir Rusijos imperijos karių – gvardiečių, ulonų, kavaleristų uniformomis. Gyvosios istorijos festivalio „Europa. Napoleonas Kaune. 1812 m.“ dalyviai susirinko iš Rusijos, Prancūzijos, Ukrainos, Baltarusijos, Latvijos, Čekijos ir Lietuvos. Kad kariams būtų saugiau keltis, šeštadienį Kauno hidroelektrinė du kartus pakėlė upės vandens lygį. Pirmieji forsuotojai pasiekė Nemuno salą valtimi, o kiti pasistatė pontoninį tiltą. Visiems persikėlus, saloje buvo atkurtas 1812 m. birželio 28-ąją prie Deltuvos vykęs prancūzų ir rusų armijų mūšis. Per inscenizacijas patrankomis iššaudyta 200 kg juodojo parako, tačiau nei kariai, nei susižavėję žiūrovai nė kiek nenukentėjo.
Beje, upės forsavimas vyko šiek tiek ne visai istorinėje vietoje, nes 1812 metais prancūzai, neprarasdami nė vieno kario, išsikėlė prie Karmelitų bažnyčios. O tikrasis Napoleonas stebėjo kėlimąsi ne saloje, bet nuo kairiajame upės krante esančio kalno, iki šiol vadinamo Napoleono kalnu. RESPUBLIKA, KAUNO DIENA, LIETUVOS RYTAS
Šių metų tarptautiniame festivalyje „Operetė Kauno pilyje“ ne tik pasirodys puikūs solistai, bet ir pirmą kartą festivalio istorijoje operetės gerbėjai bus pakviesti ne vien į pamėgtus koncertus, bet ir į premjerą – operetės spektaklį pagal lenkų dramaturgo, disidento, kurio kūryba sovietiniais laikais buvo uždrausta, Tadeušo Dobrzanskio kūrinį „Karaliaus ložė“. Pasak festivalio vyriausiojo režisieriaus Kęstučio Jakšto, be lietuvių dainininkų festivalyje dalyvauti sutiko ir kauniečiams jau žinomas puikus tenoras iš JAV Erikas Fentonas bei nauja vengrų operetės žanro kaskadinė pora Barbara Bodi ir Davidas Sabo. Abu renginiai – koncertinis vakaras ir operetės premjera vyks tradicinėje vietoje – slėnyje prie Kauno pilies liepos 6-7 d. „Operetė Kauno pilyje“ – su staigmena“. KAUNO DIENA
TEISĖTVARKA
Dvi jaunos plėšikės, dėl pinigų žiauriai kankinusios senyvus žmones, išgirdo dar vieną nuosprendį. Už tokius pat nusikaltimus prieš 2 mėnesius plėšikės jau buvo nuteistos Klaipėdos apylinkės teisme, o Kauno apylinkės teisme nagrinėjama dar viena panaši byla – moterys už tokius pat nusikaltimus teisiamos antrąkart. Klaipėdos apygardos teismas 32 metų klaipėdietei Alionai Jurevičiūtei skyrė šešerius su puse metų nelaisvės, dvidešimtmetė marijampolietė Erika Ivoškaitė laisvės nematys vieneriais metais trumpiau. Moterys nuteistos už tai, kad 2011 metų vasario ir kovo mėnesiais apgaule patekdavo į pagyvenusių, dažniausiai vienišų klaipėdiečių butus ir panaudodamos jėgą arba nukreipdamos šeimininkų dėmesį pagrobdavo jų pinigus. Iš viso nuteistosios turės sumokėti 70 tūkst. litų turtinės ir neturtinės žalos. „Aukas ir plėšė, ir kankino“. LIETUVOS RYTAS
Telšių rajone tragiškai baigėsi dviejų nepilnamečių šio rajono gyventojų kelionė motoroleriu – dviratei transporto priemonei susidūrus su automobiliu, vienas paauglys patyrė mirtinas traumas, kitas atsidūrė reanimacijos skyriuje. Nelaimė Pabalvės kaimo teritorijoje jaunuolių kelionę motoroleriu „Honda“ nutraukė šeštadienio vakare, apie 19.30 val. Sankryžoje Šiauliai-Palanga-Užventis-Tryškiai motoroleris susidūrė su lengvuoju automobiliu „Audi A6“, kurį vairavo panevėžietis 36-erių G. B. Motoroleriu važiavęs Telšių rajono gyventojas, kuriam vos už savaitės būtų sukakę 13 metų, nuo susidūrimo metu patirtų traumų mirė ligoninėje. Kartu važiavęs 16-metis dėl įvairių kūno sužalojimų sekmadienį tebebuvo gydomas Telšių ligoninės reanimacijos skyriuje. Pirminiais duomenimis, avarija įvyko, kai iš šalutinio kelio į sankryžą įvažiuodamas motorolerio vairuotojas nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio. Dėl nepilnamečio gyvybę pasiglemžusio eismo įvykio Telšių rajono policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. „Kelionė motoroleriu pražudė dvylikametį“. RESPUBLIKA
Šeštadienio rytą apie 6.40 val. mirtina avarija įvyko netoli Kretingos centro. Savanorių gatve važiavęs automobilis „VW Vento“ sankryžoje su pagrindine miesto Vilniaus gatve nulėkė nuo kelio, nulaužė ženklą ir atsitrenkė į senųjų Kretingos kapinių tvorą. Šioje vietoje leistinas transporto greitis ribojamas iki 30 kilometrų per valandą, tačiau neabejojama, kad „VW Vento“ jį viršijo labai smarkiai. Greitis buvo toks didelis, kad mašiną vairavusiam 1987 m. gimusiam Kretingos priemiestyje gyvenusiam Edmundui Š. išgyventi jokių galimybių nebuvo. Vienas važiavęs vaikinas žuvo įvykio vietoje. RESPUBLIKA
Policijos pareigūnams iš karto kilo įtarimų, kad tai – savižudybė, o kretingiškis Edmundas Šiaulys tam pasirinko neįprastą būdą – automobiliu „Volkswagen Jetta“ rėžėsi į akmeninę miesto kapinių tvorą. Į Vilniaus gatvę atsiremiančia Savanorių gatve važiuojantis vairuotojas net nebandė sukti. Ši versija pasitvirtino atgaivinus vairuotojo mobilųjį telefoną. Prieš pat įvykį vienam E. Šiaulio artimųjų buvo išsiųsta atsisveikinimo žinutė. Policijos pareigūnai dabar tiria galimas savižudybės priežastis. „Neįprasta savižudybė“. LIETUVOS RYTAS
Pagal ELTĄ