POLITIKA
Dešimtasis Seimas po pusantro mėnesio išsiskirstys. Į istoriją jis įeis kaip reformavęs mokesčių sistemą, išardęs „LeoLT“ projektą ir inicijavęs naujos atominės elektrinės statybą. Daug klaidų ir klupčiojimų, vienas kitas skandalas, ginčai dėl nieko, bet suformuota Andriaus Kubiliaus Vyriausybė – ilgaamžiškiausia, nes išsilaikė visą Seimo kadenciją. Matyt, tuo į istoriją įeis 2008-2012 m. Seimas. Politologai ir politikos apžvalgininkai sutaria: šiam parlamentui ir Vyriausybei pavyko išsaugoti minimalų valstybės stabilumą. Beje, prieš 4 metus nė vienas politologas nedrįso prognozuoti, kad įvairiaspalvė valdančioji koalicija – konservatoriai, Eligijaus Masiulio liberalai, Liberalų ir centro sąjunga ir tuometė Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partija – kartu išsilaikys visą Seimo kadenciją. „Istorija A. Kubiliaus Vyriausybę turėtų įvertinti palankiai. Pastaruoju metu ji buvo nepopuliari Lietuvoje, bet manau, kad po 10 ar 20 metų žmonės manys, kad ji dirbo gana gerai“, – taip prieš porą savaičių 4 metų darbus įvertino britų savaitraščio „The Economist“ tarptautinio skyriaus redaktorius Edvardas Lukasas (Edward Lucas).
Vos pradėjęs dirbti Seimas sulaukė kritikos ir gyventojų prakeiksmų dėl vadinamosios naktinės mokesčių reformos. Paskutinėmis 2008-ųjų dienomis ir naktimis buvo priimta maždaug 60 įstatymų pataisų: padidinti pridėtinės vertės ir pelno mokesčiai, degalų, cigarečių ir alkoholio akcizas, tačiau sumažintas gyventojų pajamų mokestis, panaikinta dauguma pridėtinės vertės mokesčio lengvatų. „Chaosas“, – maždaug taip tuomet ekspertai apibūdino Seimo ir Vyriausybės darbus. Vis dėlto prieš artėjančius rinkimus nė viena partija A. Kubiliaus mokesčių sistemos keisti ir grįžti į senus laikus jau neketina. Tai – taip pat savotiškas įvertinimas. Tačiau minusų valdančiųjų ir Seimo darbe – daugiau nei pliusų. Valdantieji taip ir nesugebėjo pažaboti biurokratų armijos. Politinės valios šioje srityje dešinieji nerodė. Saulėlydžio komisija patyrė visišką fiasko. Būsto renovacijos programa taip pat gėdingai žlugo. „Ketveri Seimo metai: rekordai ir skandalai“. KAUNO DIENA
Radviliškio turguje incidentas kilo tarp dviejų kandidatų į Seimo narius – konservatoriams atstovaujančio Radviliškio garbės piliečio, operos solisto Vytauto Juozapaičio ir nepriklausomos kandidatės radviliškietės Laimutės Šlamienės. V. Juozapaitis, norėjęs savo mamai nupirkti gėlių, buvo vejamas iš turgaus, jis turgaus valdytojų buvo apkaltintas neva „vykdantis politinę agitaciją privačioje teritorijoje“ be savininkų, kurių įgaliotiniai yra L. Šlamienė ir Kęstutis Šlamys – Rdviliškio turgų valdančios UAB „Kegila“ generalinis direktorius. Pasak maestro, karu su juo buvusios žmona, dukros, anūkė taip pat buvo apkaltintos „agitacija“ ir patyrė šoką. L. Šlamienė pripažino paprašiusi, kad nebūtų vedama rinkimų agitacija. „Kaip Radviliškio garbės pilietis nesitikėjau tokio spjūvio šeimos akivaizdoje“, – sakė V. Juozapaitis. Abu kandidatai surašė pareiškimus policijai. „Du kandidatai neišsiteko Radviliškio turguje“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
„Seniai dirbu komisijoje, bet tokio atvejo, kaip šis Radviliškyje, nepamenu. Čia peržengtos visos sveiko proto ribos. Tad nesenas skundas iš kitos apygardos dėl ant vieno kandidato nuotraukos užklijuoto jo konkurento atvaizdo nublanksta. Incidentą turgavietėje tiria ir policija, ir Radviliškio rinkimų apygardoje dirbantys komisijos nariai. Nežinau, kokia bus tyrimo baigtis, bet manau, kad teisingiausią sprendimą priims rinkėjai“, – sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas. LIETUVOS RYTAS
Žinomas mokslininkas ir verslininkas profesorius Vladas Algirdas Bumelis įsitikinęs, kad valstybei svarbi kiekvieno piliečio nuomonė – ir teigiama, ir neigiama, todėl balsuoti, pasak jo, privalu visiems. „Jei būtų mano valia, priimčiau įstatymą, pagal kurį kiekvienas, neinantis balsuoti, būtų baudžiamas, nes balsavimas – tai būdas išreikšti požiūrį. Jis privalomas, jei gyveni valstybėje. Nesvarbu, ar ta nuomonė pozityvi, ar negatyvi, ji turi būti pasakyta“, – teigė V. A. Bumelis. Profesoriaus nuomone, balsuoti reikia už tas politines jėgas, kurių atstovai rimtais argumentais sugeba pagrįsti savo programose surašytas tiesas. Pasak A. Bumelio, „valstybės gerovės pagrindas labai paprastas: partijos turėtų išsikelti vieną strateginį uždavinį – pasiekti, kad užtarnauto poilsio išeinančių žmonių pensijos sudarytų 70 proc. buvusio uždarbio. Ir dar kompensacija už nuoširdų darbą turėtų būti indeksuojama atsižvelgiant į infliaciją – tada būtų aišku, ko mes siekiame“. „Bausčiau kiekvieną, neinantį balsuoti“. LIETUVOS ŽINIOS
KULTŪRA
Varėnoje po miesto 150 metų jubiliejaus, sutapusio su visuotine Grybų švente, po dainų, šokių ir kitokių linksmybių stojo tykesnis sielai metas. Prasidėjo Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis. Po D. Tamulevičiūtės gimtadienio, rugsėjo 30-osios, kai jai būtų suėję 72-eji. Stojo jis nuo šviesaus atminimo režisierės kapo lankymo Senojoje Varėnoje, nuo šv.Mišių Senosios Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje… „Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio programa kasmet stiprėja, ją praturtina prisidedantys nauji teatrai. Šiais metais pirmą kartą festivalio istorijoje išvysime Oskaro Koršunovo ir Kauno mažojo teatrų spektaklius. Tai neabejotinai vienas geriausių, brandžiausių ir didžiausių renginių, svariu indėliu papildantis ir Varėnos 150 metų sukakties minėjimo programą“, – sakė festivalio koordinatorė, Varėnos rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Regina Svirskienė. D. Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio programoje šį mėnesį bus parodyta 18 spektaklių, kuriuos atveža teatrai iš įvairių Lietuvos miestų. „Spalis, Dalios Tamulevičiūtės mėnuo“. RESPUBLIKA
Kauno „Žalgirio“ arenoje sekmadienį vykusiame operos grando Virgilijaus Noreikos atsisveikinimo su didžiąja scena koncerte maestro privertė sunerimti savo gerbėjus. „Dar penktadienį buvau tikras, kad sekmadienį Kaune dainuosiu padoriai“, – ir vakar užkimusiu balsu kalbėjo maestro. Tai, pasak jo, viruso sukelti padariniai. Po apžiūros gydytojas V. Noreikai, anot jo, pasakė: dainuoti nerekomenduoju. Nepaisant to, operos legenda iki paskutinės minutės vylėsi, kad sveikata pagerės. Į „Žalgirio“ areną susirinkusiems gerbėjams jis vis dėlto padovanojo kelias dainas, tačiau toliau nusprendė nerizikuoti. „Labai norėjau padainuoti Kaune. Būtent Kaunas man yra labai prie širdies savo muzikinės kultūros pomėgiais, šios kultūros vertinimu. Vakar labai skaudžiai išgyvenau, kad negaliu dainuoti padoriai“, – neslėpė V. Noreika. Pasak dainininko, „temperatūros nėra, tik gerklę skauda“, gydytojai prisakė 5-6 dienas išlaukti kuo mažiau kalbant, o paskui – bus galima vėl dainuoti. „Kas atsitiko V. Noreikai?“ KAUNO DIENA
Kaip jau skelbta, šį savaitgalį Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ programoje bus rodomas provokuojantis italų režisieriaus Romeo Kastelučio (Romeo Castellucci) spektaklis „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“. Vos valandą trunkantį spektaklį lydi protestų ir pasipiktinimo šleifas. Rugsėjo 28 d. Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė kreipėsi į kultūros ministrą Arūną Gelūną, prašydama atsakyti, ar tikrai tarptautiniame teatrų festivalyje „Sirenos“ bus parodytas R. Kastelučio spektaklis, kuriame išmatomis drabstomas Kristaus veidas. Jei taip, parlamentarė klausia, ar Kultūros ministerija nesiima jokių priemonių, kad jį įvertintų ir galbūt netgi sustabdytų jo rodymą, nes „ar galima tokį siužetą toleruoti katalikiškos kultūros krašte?“
Šeštadienį Vilniaus arkivyskupas metropolitas Audrys Juozas Bačkis ir vyskupas generalvikaras Arūnas Poniškaitis išplatino laišką kunigams ir tikintiesiems, ragindami boikotuoti šventųjų atvaizdų niekinimą viešoje erdvėje. Profesorė Ona Voverienė inicijavo kreipimąsi dėl tikinčiųjų jausmų ir orumo žeminimo festivalio „Sirenos“ programoje. Bet šeštadienį, rugsėjo 29 d., festivalis „Sirenos“ patvirtino savo poziciją pareiškimu interneto svetainėje: „Meno laisvė nekvestionuojama“. Ten teigiama, kad fragmentas su Jėzaus atvaizdu nėra drabstomas išmatomis, o kultūros ministras Arūnas Gelūnas ragina būti pakantesniems „kitai nuomonei“. „Vis dėlto Kristus bus paniekintas“. RESPUBLIKA
TEISĖTVARKA
Pirmadienį teisėsaugos pareigūnai prie parlamentinių Lietuvos partijų būstinių surengė protesto akciją, prašydami didesnio finansavimo šalies teisėsaugos sistemai. Pareigūnų teigimu, jie yra pateikę įstatymų projektų pasiūlymų, ir situaciją pagerinti iki rinkimų gali spėti dar šis Seimas. Vidaus reikalų ministras Artūras Melianas, kalbėdamas apie akciją, sakė, kad pareigūnų reikalavimai dėl didesnio vidaus reikalų sistemos finansavimo pagrįsti, nes tik per biudžetą galima išspręsti įsisenėjusias problemas. „Šiame kelyje negali būti susipriešinimo – turi būti dedamos visos pastangos, kad vidaus reikalų sistemai kitais metais būtų skirtas didesnis finansavimas ir taip būtų išspręsta dalis įsisenėjusių problemų. Labai tikiuosi, kad kiti Vyriausybės nariai tai supranta ir nuoširdžiai prisidės prie bendrų siekių“, – sakė ministras A. Melianas. Tuo tarpu premjeras Andrius Kubilius didesnio finansavimo kitų metų valstybės biudžete šiai sričiai nežada ir akcentuoja finansinę drausmę viešuose valstybės finansuose. „Šiuo atžvilgiu bet kokie siūlymai didinti kurias nors išlaidas neturėtų kirstis su bendra strategine politika gyventi pagal išgales“, – sakė A. Kubilius. RESPUBLIKA, VAKARO ŽINIOS
Po ovacijomis palydėtos premjeros – į policijos komisariatą. Taip netikėtai baigėsi Kauno muzikinio teatro vadovo Benjamino Želvio bandymas užtarti draudžiamoje vietoje gatvę perėjusią choristę. Kauno muzikiniame teatre praėjusio šeštadienio vakarą vyko Johano Štrauso operetės „Čigonų baronas“ pristatymas. Jame dainavusi choristė Aurelija Senkutė po spektaklio skubėjo į namus – lyjant lietui gatvę šalia teatro mėgino kirsti ne pėsčiųjų perėjoje. Ją sulaikė policijos automobiliu važiavę patruliai. Tai matę teatro žiūrovai apie įvykį suskubo pranešti šio teatro vadovui, vokalinio ansamblio Baritonų trio nariui B. Želviui. „Priėjau prie pareigūnų ir žmoniškai paprašiau labai neskriausti atlikėjos. Nesinorėjo, kad premjeroje dainavusiam žmogui būtų sugadintas šventinis vakaras. Maniau, jog už tai, kad ėjo ne pėsčiųjų perėja, moterį pakanka įspėti“, – įsitikinęs teatro vadovas. Tačiau pareigūnai pareiškė, kad ir pats teatro vadovas gatvę perėjo draudžiamoje vietoje. B. Želviui buvo uždėti antrankiai, jis buvo įgrūstas į policijos automobilį.ir nuvežtas į Centro policijos komisariatą, ten surašytas protokolas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Komisariate B. Želvys praleido maždaug valandą. „Tatro direktoriui – policininkų kirčiai“. LIETUVOS RYTAS
Neseniai visuomenė sužinojo, kad, atliekant tyrimą dėl neteisėto praturtėjimo, tyrėjų iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) akiratyje atsidūrė ir Seimo nariai. Bet skelbti šių seimūnų pavardžių VMI nesutiko, palikdama piliečiams aibę klausimų. Ar parlamentarų pavardžių paviešinimas būtų Asmens duomenų apsaugos įstatymo pažeidimas? Mūsų piliečiai per mažai rūpinasi savo privatumu, savo asmens duomenų apsauga ir dažnai net nesuvokia, kur toks nesirūpinimas gali nuvesti. Tuo tarpu valdininkai, remdamiesi privatumu, sugeba atsitverti nuo piliečių. Ar nėra mūsų valstybėje įsigalėję dvejopi standartai ir asmens duomenų apsaugos srityje? Apie tai – pokalbis su Valstybinės asmens duomenų inspekcijos direktoriumi Algirdu Kunčinu – „Kodėl negalima sužinoti, kas Seime neteisėtai praturtėjo?“ RESPUBLIKA
Vilkiko avarija greitkelyje Vilnius-Panevėžys padėjo sulaikyti policijos ieškomą asmenį. Avarija pirmadienį po pietų įvyko Ukmergės r. Dukstynos kaimo ribose, kai iš Anykščių į Vilnių maždaug 18 tonų biokuro vežęs bendrovės „Euromiškas“ vilkikas „VolvoFH12“ su puspriekabe apvirto įvažiuodamas į greitkelį. Manoma, kad sunkvežimį vairavęs 45 metų V. K. nepasirinko saugaus greičio. Avarijos metu vairuotojas nenukentėjo, o sulamdyto vilkiko, ko gero, nebebus verta remontuoti. Ant važiuojamosios kelio dalies pabiręs krovinys – kelios tonos pjuvenų – užtvėrė vieną eismo juostą. Tuo nusprendė pasinaudoti ir savo kolegų kriminalistų prašymą įvykdyti šiame greitkelyje budėję Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos pareigūnai – jie buvo pažadėję sustabdyti nuo Panevėžio sprunkantį automobilį „Audi“, kuriuo važiuoja policijos ieškomas asmuo. Netrukus šiam automobiliui teko sustoti, antraip jis būtų įsirėžęs į atvykusių kelininkų techniką arba į policijos tarnybinį automobilį, kuris buvo pastatytas vienintelėje laisvoje likusioje eismo juostoje. „Avarija – spąstai bėgliui“. LIETUVOS RYTAS
Šiauliuose pirmadienį baigta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje nužudymo organizavimu ir kitais nusikaltimais kaltinamas laikinai nuo pareigų nušalintas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų poskyrio viršininkas 53-ejų Algirdas Norkus. Prokuroras paprašė įkalinti komisarą 11 metų. Tarp A. Norkui inkriminuojamų nusikalstamų veikų – viešosios tvarkos pažeidimas, neteisėtas laisvės atėmimas, piktnaudžiavimas tarnyba, poveikis liudytojui, neteisėtas disponavimas šaudmenimis ir melagingų parodymų davimas. 30-mečiam telšiškiui Tomui Lidikauskui, pagal šią bylą kaltinamam viešosios tvarkos pažeidimu, melagingų parodymų davimu, pranešimu apie nebūtą nusikaltimą ir neteisėtu laisvės atėmimu, pasiūlyta 2 metams apriboti laisvę ir skirti 1,2 tūkst. litų baudą. Nuosprendį teismas planuoja skelbti lapkričio pradžioje.
Įtariama, kad komisaro A. Norkaus taikiniu turėjo tapti Telšių rajone gyvenantis Vladas P., kuris pareigūno nemalonę galėjo užsitraukti 2009-ųjų rugsėjį, mėgindamas susigrąžinti seną 400 litų skolą iš vieno jaunuolio, su kuriuo A. Norkų neva siejo itin artimi santykiai. Esą vėliau Vladą P. nuspręsta nušauti, tačiau tam pasamdytas jaunuolis, apsvarstęs galimas pasekmes, kreipėsi į policiją. „Komisarą pasiūlyta įkalinti 11 metų“. RESPUBLIKA
Pagal ELTĄ