POLITIKA
Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) panaikinus Vilniaus miesto vicemero Romo Adomavičiaus teisinę, kaip kandidato į Seimą, neliečiamybę, STT trečiadienį jam pateikė įtarimą paėmus 40 tūkst. litų kyšį. Vakar viešą pareiškimą dėl to išplatino Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius. „Kai buvo pateikti įtarimai mūsų sąrašo kandidatui R. Adomavičiui, jo paties prašymu panaikinta jo teisinė neliečiamybė, jis sustabdė narystę partijoje, nusišalino nuo Vilniaus skyriaus pirmininko pareigų. Kad ir kokia būtų šio incidento baigtis, tai turi neigiamos įtakos partijos reputacijai, ir tai rimtas iššūkis man, partijos vadovui. Kol kas anksti spręsti, kokios yra šio įvykio priežastys ir aplinkybės, ar tikrai nusikalto mūsų partijos narys. Verta priminti, kad viena didžiausių demokratijos mums dovanotų vertybių – nekaltumo prezumpcija, todėl ir negalime skubėti su išvadomis ir kaltinimais, kol vyksta tyrimas. Kol kaltė neįrodyta, žmogus nekaltas“, – akcentavo A. Butkevičius. Anot jo, šis įvykis gali nepalankiai paveikti ir socialdemokratų rinkimų į Parlamentą rezultatus.
STT pranešė, jog R. Adomavičius įtariamas tuo, kad provokavo ir priėmė iš asmens 40 tūkst. litų kyšį. Už šią sumą R. Adomavičius turėjo paveikti Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Vilniaus vandenys“ darbuotojus, kad šie nesudarytų sąlygų asmens atstovaujamai bendrovei sutrukdyti būti pripažintai laimėtoja minėtos įmonės vykdomame 8 mln. vertės darbų viešajame pirkime ir kad šių darbų vykdymo sutartis su ja būtų pasirašyta. Už didesnio nei 32,5 tūkst. litų vertės kyšio ėmimą gresia laisvės atėmimas iki 8 metų. Kyšininkavimu įtariamas R. Adomavičius vakar pateikė Vilniaus miesto savivaldybei prašymą sustabdyti visus jo įgaliojimus eiti tas pareigas, kurias jis ėjo dirbdamas Vilniaus vicemeru. Jo įgaliojimai bus sustabdyti bendrovės „Vilniaus vandenys“ Stebėtojų taryboje ir Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutarties vykdymo priežiūros komisijoje, kuriose ėjo pirmininko pareigas, taip pat kitose komisijose ir darbo grupėse. R. Adomavičiaus tvirtinimu, STT pas jį rasti pinigai yra jo rinkimų agitacijai skirtos jo paties nuosavos lėšos, kurias jis sukaupęs iš asmeninio verslo, ir jokio kyšio jis neėmė. „Vicemero kyšio istorijos pasekmės“. RESPUBLIKA
Klaipėdos verslo rykliai diskusijos pakvietė uostamiestyje į seimą kandidatuojančius politikus. Verslininkams rūpėjo, kokiais konkrečiais žingsniais po rinkimų teisę formuoti Vyriausybę įgijusi partija skatintų verslą, kas būtų paskirti premjeru, finansų, ūkio, energetikos ir susisiekimo ministrais, ar būtų pakoreguotas verslą kontroliuojančių institucijų sąrašas. Kiekvieno kandidato paklausta, ką jis, kaip Seimo narys, nuveiktų Klaipėdos labui. Deja, šioje diskusijoje, kaip ir visų priešrinkiminių debatų metu, konkretumo buvo mažai, politikai daugiau citavo partijų programas. Klaipėdos pramonininkų asociacijos tarybos narį, AB „Klaipėdos kartonas“ generalinį direktorių Arūną Pasvenską labiausiai nuvylė tai, kad nė iš vieno kandidato neišgirdo konkrečių pavardžių, kas galėtų užimti premjero ir ministrų postus. Klaipėdos autobusų parko generalinė direktorė Jelizaveta Daugininkienė prašė daryti bet ką, tik finansų ministre nepalikti Ingridos Šimonytės. „Buhalterė ji gera, bet kai kurie jos sprendimai mūsų verslui itin pakenkė“, – sakė bendrovės vadovė. „Kandidatai utopijų nežadėjo“. VAKARŲ EKSPRESAS
Radviliškio rajone tęsiasi priešrinkiminiai skandalai. Antradienį juodais dažais buvo apipilti du nepartinės kandidatės į Seimą Laimutės Šlamienės rinkiminiai plakatai. Kandidatė dėl įvykio kreipėsi į policiją. Nespėjus nurimti Radviliškio centrinėje turgavietėje kilusiam skandalui, kai tarpusavyje susikibo du kandidatai į Seimą Radviliškio vienmandatėje apygardoje – nepartinė kandidatė Laimutė Šlamienė ir konservatorių atstovas Vytautas Juozapaitis, mieste vėl nuvilnijo nauja priešrinkiminių aistrų banga – du dažais subjaurotus L. Šlamienės rinkiminius plakatus apie 22 val. pastebėjo pro šalį važiavusi pati kandidatė. „Esu tikra, jog čia pasidarbavo kažkuri politinė partija“, – „Šiaulių kraštui“ sakė L. Šlamienė. Radviliškio policijos komisariate dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. „Kandidatės rinkiminius plakatus suliejo dažais“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Nors galvas dėl siekio pelnyti rinkėjų palankumą pametę kandidatai į Seimą vis dažniau savo žvilgsnius kreipia į vaikus, tai nelaikoma pažeidimu, tačiau pripažįstama, kad dėl tokios padėties pribrendo būtinybė keisti įstatymą. Pajūryje plačiai nuskambėjo rugsėjo 1-osios proga surengta akcija, kai liberalcentristų kandidatas į Seimą, buvęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis vaikams uostamiesčio centre dalijo tortą. Klaipėdoje kiti kandidatai kvietė vaikus į nemokamus koncertus, o Gargžduose Petras Gražulis dalijo sąsiuvinius moksleiviams. Tačiau šie veiksmai rinkimų prievaizdų įvardijami kaip paprastos akcijos, mat vaikai nėra rinkėjai.
Tačiau pasak teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus, po rinkimų reikės peržiūrėti agitaciją reglamentuojančius teisės aktus. „Vaikais manipuliuoti negalima, nes jų tėvai – rinkėjai. Matau, kad riba tarp pažeidimo ir leistino veiksmo labai plona, ir kandidatai ties ja balansuoja arba ją peržengia“, – sakė R. Šimašius. Jis pažymėjo, kad kandidatai į Seimą naudojasi galimomis teisinėmis spragomis ir randa būdų, kaip apeiti draudimą papirkinėti rinkėjus rengiant įvairias akcijas mažiesiems. „Jei klausiate mano asmeninės nuomonės, pasakysiu, kad per vaikus į Seimą eiti negalima, tai negražu“, – sakė VRK vadovas Zenonas Vaigauskas. „Kandidatų dėmesys vaikams – beribis“. LIETUVOS ŽINIOS
Kelerius metus Seime rengtas Tarnautojų elgesio kodeksas, numatęs atsakomybę ir už nederamą elgesį ne tarnybos metu, keliaus į šiukšlių dėžę. Seimas absoliučia balsų dauguma vakar nusprendė grąžinti projektą autoriams tobulinti. „Seimo sprendimas grąžinti projektą tobulinti keistas, nes kadencija jau baigiasi ir niekas nežino, ar kitos kadencijos parlamente kodekso autoriai iš viso dirbs, ar bus noras tęsti darbą“, – buvo nusivylusi jį rengusios darbo grupės vadovė konservatorė Agnė Bilotaitė.
Daugiausia abejonių ir aršiausias diskusijas kėlė kodekse siūlyta naujovė, kad tarnautojų elgesys būtų vertinamas ne tiktai tarnybos metu, bet ir viešajame gyvenime. A. Bilotaitė aiškino, jog buvo pernelyg įsibaiminta: „Kalbama ne apie tai, kad po darbo negali išgerti, bet kad prisigėrus negali rodytis viešojoje vietoje, kelti konfliktų, rėkauti ir kitaip nederamai elgtis. Tokių atvejų vis dar yra ir su tuo reikia kaip nors kovoti, nes tarnautojai algas gauna iš biudžeto ir todėl turi atitinkamai elgtis“. Kai kurie parlamentarai, palaikę siūlymą projektą tobulinti, atkreipė dėmesį, kad valstybės tarnyboje išsilaiko tik įvairūs pataikūnai, o priėmus kodeksą padėtis esą dar pablogėtų. „Jau dabar valstybės tarnyba vilioja tik davatkas“, – replikavo Julius Veselka. „Valdininkai liks netramdomi“. LIETUVOS RYTAS
KULTŪRA
Sužinojusi apie spektaklį tarptautinio teatrų festivalio „Sirenos“ programoje, kur teršiamas Kristaus veidas, Lietuvos muzikų rėmimo fondo direktorė Liucija Stulgienė stebėjosi, kad toks spektaklis radosi valstybės remiamo festivalio programoje. „Man skambina bjaurastį pajutę menininkai, jie yra sutrikę. Jiems ir man sunku susitaikyti su mintimi, kad visa tai numatyta parodyti Nacionalinio dramos teatro scenoje. Sunku susitaikyti, kad yra tokių kultūros vadovų, kurie gali į savo vadovaujamo teatro sceną įsileisti panašius dalykus. Man sunkiai suvokiama ir gana keista kultūros ministro pozicija. Jeigu kam nors patinka toks menas, darykit ir rodykit vienas kitam už savo pinigus kur nors pašaly, daržinėje, kur mažai kas mato. Nes jei prie Gedimino paminklo ar kitoj erdvėj pradėtų drabstytis išmatomis, manau, juos labai greitai policija suimtų ir nuvežtų kur reikia. Kodėl tenai negalima, o teatre – prašom?“, – kalbėjo L. Stulgienė. Ji apgailestavo, kad „agresyvusis menas labai aktyviai skverbiasi į kultūrą“. „Kokias meno formas remia valstybė“. RESPUBLIKA
VDU Kauno botanikos sodo oranžerijoje netrukus bus galima pamatyti unikalią vilniečio informatiko Gintauto Grigo makrofotografijos darbų parodą. Tai, pasak jos rengėjų, reta galimybės pajusti, kokia nepakartojamai graži gamta savo formomis, spalvomis. Penktadienį atidaromos parodos nuotraukose užfiksuoti mums sunkiai įžiūrimo pasaulio – ledo karalystės atspindžiai, kurių kiekvienas sužadina žiūrovų fantaziją. „Meninė užuomina į artėjančią žiemą“. KAUNO DIENA
Tuberkuliozė, šienavusi prastai besimaitinančius ir sunkiai dirbančius varguolius XIX amžiuje, vis labiau plinta civilizuotoje šių dienų Lietuvoje – kasmet suserga apie 1,5 tūkst. žmonių, iš jų apie 110 vaikų. Iš ES valstybių pagal sergamumą tuberkulioze mus lenkia tik Rumunija. Dešimtadalį sergančiųjų sudaro asocialūs asmenys, alkoholio mėgėjai. Šiems tuberkuliozė tampa pragyvenimo šaltiniu – dėl šios ligos jiems nustatomas neįgalumas, valstybė moka pašalpas. Kad kuo ilgiau galėtų tuo naudotis, išrašyti iš ligoninės jie toliau ambulatoriškai nesigydo, atgal pas medikus neretai grįžta jau kosėdami krauju. Specialistų skaičiavimais, vienas atvira tuberkuliozės forma sergantis ligonis per metus gali užkrėsti 25-30 žmonių. „Mes jau kone 30 metų kalbame apie privalomą gydymą, bet visada atsimušame į žmogaus teises: neva pas mus demokratija, negali būti jokios prievartos, ligonis gali pasiskųsti ir t.t. O kaipgi kiti žmonės? – piktinosi Kauno klinikų Romainių tuberkuliozės ligoninės filialo direktorius Algimantas Tarūta. – Užkrečiamųjų ligų įstatymas prieš 17 metų numatė priverstinį grėsmę visuomenei keliančių ligonių gydymą, bet tai iki šiol neįgyvendinama“.
Lietuvos teisės aktai numato, kad kreiptis į teismą dėl piktybiškai vengiančio gydytis asmens turi specialios savivaldybių komisijos, bet daugelyje savivaldybių tokių komisijų nė su žiburiu nerasi. Pasak A. Tarūtos, valdininkai visada randa kuo pasiteisinti: tai įstatymas netobulas, tai jiems neaišku, kas turi apmokėti priverstinai gydytis siunčiamų ligonių transportavimo į Alytų, į specialią ligoninę, išlaidas. Kol valdžios atstovai trypčioja vietoje, tuberkuliozę platinantys asmenys mėgaujasi savo laisvėmis ir net keliauja po Europą. Dėl absurdiškų draudimų ir reglamentavimo mokyklose, darželiuose plinta utėlės, iškreiptos demokratijos padarinius savo kailiu dažnai pajunta ir psichikos ligomis sergančių asmenų šeimos, kaimynai. Mat teikti pagalbą tokiam ligoniui galima tik jam sutikus. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), kurios misija yra ne tik rūpintis ligoniais, bet ir saugoti sveikus žmones nuo ligų, nei apie gydytojo A. Tarūtos išvardytas bėdas, nei apie psichikos ligonių terorizuojamus žmones, panašu, nė nenutuokia… „Pavojingiems ligoniams – laisvė, visiems – pančiai“. RESPUBLIKA
TEISĖTVARKA
Trys jauni kauniečiai beveik pusmetį kėlė siaubą garbingo amžiaus Kauno ir aplinkinių rajonų gyventojams. Įžūlumu ir žiaurumu garsėję įtariamieji pagaliau atsidūrė už grotų, o teismas leido juos suimti. Kriminalistai neabejoja, kad trijulė įvykdė mažiausiai šešias vagystes ir apiplėšimus, tačiau jų skaičius gali smarkiai išaugti. Kauno rajono policijos komisariato vadovų pastangos nenuėjo veltui – pirmadienį sulaikyti 27 metų V. V., 22 metų I. S. Ir 23 metų G. Č. Visi jie yra Kauno gyventojai ir anksčiau jau buvo susidūrę su teisėsaugos pareigūnais. Užpuolikai nusižiūrėdavo namus, kuriuose gyvena senyvo amžiaus vieniši žmonės, ir naktį įsibraudavo pro duris arba langus, reikalaudami pinigų ir brangenybių. Nusikaltėliai nelaukdavo, kol šeimininkai išeis iš namų, priešingai – mušdami netikėtai užkluptus žmones reikalaudavo grobio. Kriminalistai nuo pat pradžių neabejojo, kad siautėja ta pati gauja, o senyvi pakaunės gyventojai jau ne juokais buvo išsigandę. Pasak pareigūnų, ištirti nusikaltimą padėjo labai neįprastos aplinkybės. „Už grotų pateko plėšikų gauja“. LIETUVOS RYTAS
Trečiadienį į Klaipėdos uostą parplaukusio žvejybinio laivo LBB-694 įgulos nariai sugebėjo profesionaliai ir labai operatyviai atviroje Baltijos jūroje sutramdyti netikėtai kilusį gaisrą. Antradienį apie 21.35 val. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras sulaukė pranešimo iš pramonine žvejyba Baltijos jūroje užsiimančios bendrovės „Spika“. Jos atstovo teigimu, gaisras kilo apie 13 jūrmylių (per 24 kilometrai) nuo kranto atviroje jūroje esančio žvejybinio laivo LBB-694 variklių skyriuje. Tačiau pagalbos žvejams neprireikė – apie 22.12 val. gautas pranešimas, kad gaisras užgesintas. Tai savo jėgomis padarė pati LBB-694 įgula. Paryčiui žvejams pavyko užvesti laivo variklį ir jie sėkmingai pasiekė uostą. Per incidentą niekas nenukentėjo, tad liko tik apgailestauti, kad dėl jo teko nutraukti žvejybą. Iki gaisro buvo suspėta sugauti apie pustrečios tonos menkių. Pirminiais duomenimis, gaisro priežastimi galėjo tapti laivo konstrukcijos brokas. „Klaipėdos žvejai atviroje jūroje įveikė ugnį“. RESPUBLIKA
Erotinių masažų verslo karaliumi pravardžiuoto buvusio Krikščionių partijos nario Deivido Kripo byla perduota teismui. Prokurorai suskaičiavo, kad iš prostitucijos D. Kripas uždirbdavo iki 16 tūkst. litų per mėnesį. Kaunietis į baudžiamųjų suolą sės su dar dviem savo pagalbininkėmis. Tyrimas užtruko beveik metus. D. Kripas buvo sulaikytas pernai pirmosiomis spalio dienomis. Per ikiteisminį tyrimą nustatytos 22 merginos, iš kurių kas mėnesį D. Kripas, kaip įtariama, uždirbdavo nuo 3 iki 16 tūkst. litų. Be to, jis su viena iš kaltinamųjų įsteigė uždarąją akcinę bendrovę, siekdami nuslėpti neteisėtai vykdomą prostitucijos veiklą, taip pat gamino netikrus paslaugų teikimo sutarčių blankus, kuriuose nurodydavo melagingą informaciją. Pareigūnai nustatė, kad ši nusikalstama veikla buvo vykdoma ne tik Kaune, bet ir Vilniuje išnuomotuose butuose. Kai tik teisėtvarkos pareigūnai pareiškė įtarimus prostitucija D. Kripui, jis buvo pašalintas iš Krikščionių partijos narių. Baudžiamasis kodeksas už šiuos nusikaltimus numato maksimalią iki 6 metų laisvės atėmimo bausmę.“Politikas suteneris keliauja į teismą“. KAUNO DIENA
Trečiadienį Panevėžyje į susitikimą su rinkėjais vėluojančiai Neringai Venckienei kelią pastojo policininkai – „Drąsos kelio“ lyderei pagaliau įteiktas kvietimas atvykti į apklausą prokuratūroje. Pasirašiusi dokumentą N. Venckienė neslėpė, kad tokio scenarijaus ir tikėjosi. Prokurorai nuo liepos pradžios jau 9 kartus bandė apklausti N. Venckienę, bet buvusi teisėja vis sugebėdavo išsisukti. Šiandien Panevėžio apygardos prokuratūroje laukiama atvykstančios N. Venckienės tetos Audronės Skučienės. Jos apklausa taip pat ne kartą nutrūko dėl įtariamosios neva prastos savijautos. Tikimasi,jog šį kartą apklausai nesutrukdys kokia nors liga. „N. Venckienė pateko į pareigūnų pasalą“. LIETUVOS RYTAS
Pakruojo rajone dėl vagystės sulaikytą 27-erių vyrą netruko prislėgti kur kas sunkesni įtarimai – manoma, kad jis galėjo nužudyti savo 52-ejų pažįstamą, kurio kūnas aptiktas įtariamajam jau atsidūrus areštinėje. 52-ejų Pakruojo rajono Gačionių kaimo gyventojas savo namuose rastas nužudytas spalio 2-osios popietę. Mirtinai nukraujavusį vyrą aptiko jo aplankyti atvykusi sesuo. Nelaimingojo kakle buvo matyti durtinė žaizda. Ikiteisminį tyrimą dėl nužudymo pradėjusių policijos pareigūnų žvilgsniai nukrypo į nužudymo auka tapusio vyro 27-erių pažįstamą, tos pačios dienos ryte sulaikytą dėl vagystės. Per apklausą sulaikytasis prisipažino nužudęs žmogų. Pirminiais duomenimis, prie butelio jiedu ėmė aiškintis neseniai kartu įvykdyto plėšimo aplinkybes ir susikivirčijo. Po apsižodžiavimo 27-erių vyras čiupo peilį ir juo smogė sugėrovui į kaklą. „Įtariamasis sučiuptas dar neradus aukos kūno“. RESPUBLIKA
Pagal ELTĄ