POLITIKA
Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus išankstinius pirmojo Seimo rinkimų rato rezultatus paaiškėjo, kad daugiausiai balsų laimėjo Darbo ir Socialdemokratų partijos. Jos kartu su dabartine opozicine partija „Tvarka ir teisingumas“ jau sutarė formuoti naująją valdančiąją koaliciją. Tačiau konservatorių lyderis premjeras Andrius Kubilius neketina taikstytis su rinkėjų nuomone ir žada sudaryti koaliciją iš rinkimus pralaimėjusių partijų. Sekmadienį Seimo rinkimuose savo pilietinę pareigą atlikusių piliečių valia daugiamandatėje apygardoje parlamentinėmis naują Seimo kadenciją taps septynios politinės partijos. Išankstiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, daugiausiai mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškovojo Darbo ir Socialdemokratų partijos – atitinkamai 17 ir 16. Tačiau abi jau užsitikrino ir po vieną mandatą vienmandatėse apygardose.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai užsitikrino 12 mandatų, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – 7, partija „Drąsos kelias“ – 7, „Tvarka ir teisingumas“ – 6, Lietuvos lenkų rinkimų akcija – 5. Kitos partijos pagal šiuos preliminarius Seimo rinkimų rezultatus nesurinko Seimo rinkimų įstatymu numatytų 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Dar 68 nauji Seimo nariai paaiškės po antrojo rinkimų rato vienmandatėse apygardose.
Jau naktį iškart po rinkimų pradėjus aiškėti rezultatams, Darbo, Socialdemokratų bei „Tvarkos ir teisingumo“ partijų lyderiai susitiko sostinės „Naručio“ viešbutyje ir susitarė dėl būsimos valdančiosios koalicijos. „Susitarėme labai paprastai, kad mes išreikšime palaikymą visose tose apygardose, kur yra mūsų iš trijų partijų kandidatas, kuris lieka vienas prieš bet kokią kitą iš likusių partijų. Kol kas apsiribosime trimis partijomis. Jeigu bus noras prijungti ketvirtą partiją, tai bus deramasi 3+1“, – teigė V. Uspaskichas. „Kol kas sutarėme tik dėl valdančiosios daugumos“, – jam antrino socialdemokratas Algirdas Butkevičius.
Tuo tarpu tik trečioje vietoje pagal žmonių pasitikėjimą likusių konservatorių vedlio A. Kubiliaus nuomone, „Tėvynės sąjungos ir Liberalų sąjūdžio laiko ir didelių problemų išbandyta koalicija būsimajame Seime turi visas galimybes tapti bet kokių koalicijų vardan politikos tęstinumo ašimi“. Premjeras aiškino besitikintis, kad antrajame rate konservatoriai, kurių 35 atstovai į jį pateko, ir Liberalų sąjūdis, kurių 6 atstovai dar neiškrito, pasikvietę dar kelis žmones iš šalies, išliks valdžioje. A. Kubilius tvirtino, kad didžiųjų miestų rinkėjai protingai pasirinko, rinkdami konservatorius, ir leido suprasti, kad provincijos rinkėjai protingi nebuvo, nes už juos nebalsavo. „Laimėtojai planuoja perimti vadžias“. RESPUBLIKA
Vienas iš konservatorių lyderių Jurgis Razma „Šiaulių kraštui“ teigė, jog „Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams“ šie rinkimai „nei per daug blogi, nei geri“. Tačiau jie parodę, jog partijai reikia reformų. Pozicijas dar tikimasi pagerinti per antrąjį turą ir laimėti iš viso apie 35 mandatus. „Mes dar nesame padarę pareiškimo, kad traukiamės į opoziciją, – sakė J. Razma. – Nereikia dar sureikšminti ir prasidėjusių derybų dėl būsimos valdančiosios koalicijos. Tikrosios derybos prasidės tik po antro turo“. Jo nuomone, konservatoriai, stokoję socialinio jautrumo, dėmesio žmonių problemoms, turi prisiimti atsakomybę už tai, kad tiek daug rinkėjų balsavo už Darbo partiją. „Socialinis balsavimas buvo ypač ryškus periferijoje, o skęstantis ir šiaudo griebiasi“, – aiškino J. Razma.
Pasak filosofo ir politologo Gintauto Mažeikio, šie rinkimai rodo daugiau politinio brandumo: „Pirmiausia laimi vadinamoji derybų demokratija. Tai reiškia, kad nė vienos partijos programa negali būti taikoma tiesiogiai, jos bus derinamos“, o „rinkėjus tai saugo nuo populizmo, didina vidinę valdančiųjų savikritiką“, bei „sušvelnins ir Darbo partijos, ir socialdemokratų siekinius“. Politologo nuomone, V. Uspaskichas ir A. Butkevičius rodo, kad jie „linksta į tokias derybas ir yra pakankamai subrendę jas vykdyti“. „Darbo partijos nebereikėtų laikyti populistine, daugelis jos politikų subrendo, pamatuotai pradėjo kalbėti apie ekonominę ir socialinę situaciją. Ji – ir vadybininkų partija, turi vadybinių gebėjimų. O socialdemokratai tapo nuosaikesni, kalbėdami apie socialdemokratijos idealus. „Tvarkiečiai“ neturi aiškios ideologijos, bet, kita vertus, jie bus pakankamai lankstūs diskusijose dėl koalicijos“, – teigė politologas. „Koalicija lipdoma, bet kova nesibaigė“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Socialdemokratų, DP ir partijos Tvarka ir teisingumas koalicija V. Uspaskicho iniciatyva pradėta burti dar rinkimų naktį, kol kas tėra miražas, nors ir V. Uspaskichas, ir Socialdemokratų partijos vadovas Algirdas Butkevičius jau elgiasi ir kalba lyg būsimi premjerai. Vis dėlto dar neaišku, kurios partijos – Darbo ar Socialdemokratų – kišenėje mandatų galų gale bus daugiausia. Balsavimo rezultatai vienmandatėse gali pakrypti ir vienos, ir kitos partijos naudai, taigi matuotis premjero ar ministrų kėdes partijoms dar kiek per anksti. Be to, antrajame rinkimų ture savo rezultatus smarkiai pagerinti gali valdančioji Tėvynės sąjunga. Jeigu taip atsitiktų, ji gali rodyti iniciatyvą burti savo valdančiąją koaliciją. „Šalies valdžios raktai – Darbo partijos kišenėje“. KAUNO DIENA
Politologas Lauras Bielinis mano, kad pagal dabartinius Seimo rinkimų rezultatus realiausia dabartinių trijų opozicijos partijų koalicija. „Jos realistiškai žiūri viena į kitą ir gali susitarti. Jeigu reikėtų,į koaliciją galėtų įsiterpti ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA)“, – sakė ekspertas. Klausiamas, ar tokia koalicija būtų gyvybinga, L. Bielinis priminė, kad, kaip rodo istorija, bendradarbiavimas su „darbiečiais“ nėra paprastas. „Todėl viskas priklausys nuo socialdemokratų gebėjimo įtikinti ir valdyti situaciją. Taip pat nuo to, ar „darbiečiai“ bus paslankūs nukrypimams nuo jų programinių nuostatų, principų ir interesų“, – įsitikinęs L. Bielinis. Pasak jo, galima samprotauti ir apie koaliciją, kurios sudarymą, susitarę su „darbiečiais“, inicijuotų TS-LKD, nes „apie tai buvo tam tikrų užuominų“. Tačiau nors galima dėlioti įvairius teorinius scenarijus, politologas Algis Krupavičius taip pat mano, kad prie valdžios vairo greičiausiai stos trys dabar opozicijoje dirbančios partijos, prie jų galėtų prisidėti LLRA. „Triumfuojanti opozicija siekia valdžios pyrago“. LIETUVOS ŽINIOS
Lietuvoje dar nebuvo tokių rinkimų, kai praėjus net 20 valandų po balsavimo pabaigos nesuskaičiuoti rinkėjų balsai. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis, premjeras Andrius Kubilius pirmadienį per spaudos konferenciją apgailestavo negalįs už puikų darbą pagirti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK). Nepasitenkinimą dėl prasto rinkimų organizavimo liejo ir Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius bei partijos Tvarka ir teisingumas lyderis Rolandas Paksas, kuriems patiems teko po pusvalandį laukti rinkimų apylinkėse, kol galės pareikšti savo pilietinę valią. VRK pirmininkas Z.Vaigauskas viena iš priežasčių, dėl kurių užtruko balsų skaičiavimas, įvardijo rinkimų apylinkių dydį. „Reikėtų šią problemą spręsti radikaliai – nustatant didžiausią rinkėjų apylinkėje skaičių iki 1-1,5 tūkst., o dabar įstatymas numato net iki 5 tūkst. rinkėjų“, – sakė Z. Vaigauskas. Jo aiškinimu, daugelis komisijos narių yra senyvo amžiaus, todėl jiems sunkiau susidoroti su dideliu darbo krūviu, už kurį mokamas menkas atlygis. Galutinius Seimo rinkimų ir referendumo rezultatus VRK privalo patvirtinti ik spalio 21 d. „Rinkimų komisijos prašosi permainų“. RESPUBLIKA
KULTŪRA
Praėjusį šeštadienį Mykolo Oginskio dvaro laikrodinėje-oranžerijoje buvo atidaryta Plungės viešoji biblioteka. Idėja biblioteką įrengti, rekonstravus kultūros paveldo objektą, kilo patiems plungiškiams. Jų valia buvo pakeistas Vyriausybės sprendimas biblioteką įkurdinti naujame pastate. „Visuomenė labai džiaugiasi. Praėjusį šeštadienį per atidarymą žmonės tiesiog netilpo, apie 1 000 jų tikrai buvo. Džiugu, kad pastatas prisikėlė, nes kitu atveju būtų tikrai sugriuvęs“, – sakė Plungės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Zita Paulauskaitė. Pasak jos, „nedaug Lietuvoje yra bibliotekų, kurios kuriasi kultūros paveldo objekte…“ „Tikimės, kad mes ne tik bibliotekos, bet ir turizmo funkcijas atliksime ir tam intensyviai ruošiamės“, – teigė Z. Paulauskaitė. „Laiko išbandymus atlaikiusi Plungės laikrodinė tapo biblioteka. VAKARO ŽINIOS
TEISĖTVARKA
Penkis kalinius į laisvę išleidęs buvęs Kauno teisėjas pats vos neatsidūrė už grotų. Nuo nelaisvės jį išgelbėjo tik garbus amžius ir silpna sveikata. Už teismo nutarčių bei kolegų parašų klastojimą teisiamam buvusiam Kauno apygardos teismo teisėjui Arvydui Stankui neužteko jėgų teismo nuosprendžiui išklausyti. Vilniaus apygardos teisme (VAT) jis nepasirodė dėl ligos. Šio teismo teisėjų kolegija vakar paskelbė, kad A. Stankus šiurkščiai sulaužė teisėjo priesaiką ir padarė labai daug žalos teisingumui. Už tai jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Tačiau 60-mečiam teisėjui už grotų keliauti neteks. Teismas atsižvelgė į jo amžių, sunkią ligą bei itin teigiamą charakteristiką. Metams bausmės vykdymą atidėjusi teisėjų kolegija įsitikinusi, kad A. Stankus daugiau nusikaltimų nepadarys.
Suklastojęs kolegų parašus A. Stankus į laisvę paleido penkis kalinius. Keturi jų buvo nuteisti už narkotikų kontrabandą. „Aplinkybės ir sąlygos, kodėl nusprendžiau juos paleisti, atitiko įstatymų reikalavimus. Tenkinti jų skundus ar ne, priklausė nuo teisėjo vertinimo“, – anksčiau teisme aiškino A. Stankus. Trijų teisėjų kolegijai pirmininkavęs A. Stankus kaliniams palankius sprendimus priėmė nesulaukęs kolegų pritarimų. Jis suklastojo teisėjų Kęstučio Dargužio ir Reginos Cemnolonskienės parašus. „Teisėjai pasigailėjo buvusio kolegos“. LIETUVOS RYTAS
Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetu tituluojamo Henriko Daktaro ir jo bendrų baudžiamojoje byloje teisiamas Arūnas Šimėnas (gim. 1973 m.) nutarė nelaukti, kol Temidė apsispręs, skirti ar ne jam prokurorų prašomus beveik 13 metų nelaisvės, ir dingo be pėdsakų. Jis nepasirodė ir teismo posėdyje, kuriame pirmadienį po ilgokos pertraukos toliau pratęstas H. Daktaro ir jo bendrų baudžiamosios bylos nagrinėjimas. A. Šimėnas iš pradžių bendradarbiavo su teisėsaugininkais ir davė parodymus, tačiau vėliau jų atsisakė, todėl prokurorai ir paprašė jį nubausti griežčiau nei dalį kitų gaujos nusikaltimus atskleidusių bendrų. Klaipėdos apygardos teismas vakar pakeitė kauniečiui skirtą ganėtinai švelnią kardomąją priemonę (rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nuolatinį registravimąsi policijoje) į pačią griežčiausią – suėmimą – ir paskelbė jo paiešką. Kur dingo A. Šimėnas, pirmadienį negalėjo pasakyti nei teisėsaugininkai, nei jo advokatas.
Prokurorų teigimu, A. Šimėno dingimas H. Daktaro ir likusių jo bendrų bylos nagrinėjimui jokios įtakos neturės. Šios rezonansinės bylos nagrinėjimas eina į pabaigą, liko tik baigiamosios kalbos, po jų bus skelbiami nuosprendžiai. H. Daktarą ir jo artimiausią bendrą Egidijų Abarių prašoma įkalinti iki gyvos galvos. Likusiuosius – nuo laisvės apribojimo 1 metams ir 3 mėnesiams iki 16 metų nelaisvės. „H.Daktaro byloje dingo vienas teisiamasis“. RESPUBLIKA
Klaipėdoje teisiamas Henrikas Daktaras – Lietuvoje vešėjusio laukinio kapitalizmo atvaizdas. Taip Kauno nusikaltėlių vadeivą, kuriam gresia kalėjimas iki gyvos galvos, pirmadienį pavadino advokatai. Šešėlinio pasaulio šulą H. Daktarą, kuris kaltinamas šešiais nužudymais, turto prievartavimu ir naikinimu, vagystėmis, kitokiais sunkiais nusikaltimais, pavadinęs „epochos veidu“ kaunietis advokatas Kristupas Ašmys tvirtino, jog jo ginamasis nepadaręs to, kuo yra kaltinamas. Kaltinimai Henytei esą sukurpti manipuliuojant tyrimo faktais, kuriuos, gelbėdamas savo kailį, teisėsaugai pakišo buvęs jo bendražygis 2008 metų gruodį suimtas, bet vėliau paleistas kaunietis Vidmantas Gudzinskas, pravarde Guzas.
Vakar kalbėjęs klaipėdietis advokatas Marius Navickas prokurorus išvadino populistais už tai, kad šie jo ginamąjį E. Abarių nepelnytai pavertę „šešėliniu kardinolu“. Nuoširdžius V. Gudzinsko parodymus advokatas įvertino kaip nevykusį kriminalinės literatūros kūrinį. Advokatai teisme pripažino tiktai vieną prieš trejus metus įvykdytą H. Daktaro nusikaltimą – jo gyvenimą Bulgarijoje nelegaliai įgijus šios šalies piliečio pasą. Tačiau jie žarstė priekaištus ir bulgarams – esą teisminės procedūros nebuvo viešos, Henytės ekstradicija į Lietuvą vykdyta pažeidžiant esminius žmogaus teises ginančius įstatymus. „Advokatai piešė kitokį H. Daktarą“. LIETUVOS RYTAS
Pagal ELTĄ