POLITIKA
Antradienio rytą Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pagaliau paskelbė praėjusį sekmadienį vykusių Seimo rinkimų daugiamandatės apygardos rezultatus iš visų 2017 balsavimo apylinkių. Šie rezultatai parodė, kad socialdemokratai prarado vieną mandatą – jis atiteko konservatoriams. Dabartinė mandatų pasiskirstymo eilė tokia: Darbo partijai – 17 vietų parlamente, Lietuvos socialdemokratų partijai – 15, o ne 16, kaip skelbta anksčiau, Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams – 13, o ne 12, Liberalų sąjūdžiui ir „Drąsos keliui“ – po 7, partijai Tvarka ir teisingumas – 6 mandatai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai – 5. Likusios partijos neperžengė 5 proc. balsų barjero ir skirstant mandatus nedalyvauja. Seimo rinkimuose sekmadienį dalyvavo 52,86 proc. visų šalyje įregistruotų rinkėjų. „Konservatoriams – papildomas mandatas“. KAUNO DIENA
Mūsų niekas netremia į sibirus, nesodina į kalėjimus, nevaržo mūsų minčių raiškos laisvės. Mes esame laisvi, ir atrodo, kad tos laisvės mums netgi per daug, sako Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas kaunietis architektas profesorius Jonas Minkevičius. Tačiau mes to neįvertiname, suprantame laisvę taip primityviai, kad net nustojame būti piliečiai. O nebūdami piliečiai mes negalime tikėtis sukurti valstybę, kurioje visiems vienodai būtų gera gyventi. Išsirinkome pusę Seimo. Po pusantros savaitės rinksime dar pusę. Ar verta tikėtis pokyčių, kai į rinkimus ateina tik pusė rinkėjų? Pasak J. Minkevičiaus, „tai, kaip balsavo žmonės, parodo labai menką mūsų susivokimą“.
„Na, pasikeis ministrai. O iš principo, manau, niekas smarkiai nepasikeis. Lietuva, manyčiau, yra tokios būklės, kad sunku ką nors bepadaryti. Viduje – inercija, nusivylimas. Išorėje gyvename karų grėsmės metu. Ar jaučiame, kas gali įvykti Artimuosiuose Rytuose? Gyvename kaip ant tiksinčios bombos. Lietuva geopolitiniu mastu atsidūrusi ant sienos tarp Rytų ir Vakarų. Griežtos sienos nėra, yra interesai ir tiek. Mane guodžia tik tai, kad blogiau tikrai nebus. Mes nusivažiavę tiek, kad netekome trečdalio tautos, ir giliau kristi nebėra kur. Aš dedu viltį ne į valdžią, o į naują kartą. Jeigu ji ir dar mūsų intelektualai mokės savo jėgas suvienyti, savo proto potencialą supratingai panaudoti ne savo asmeniniams interesams, o tautos, tada dar bus galima tikėtis permainų“, – sakė prof. J. Minkevičius. Pokalbis su juo – apie ką tik įvykusius rinkimus ir ne tik – „Kritinė piliečių masė pakeis ateitį“. RESPUBLIKA
Per pirmąjį Seimo rinkimų turą dešimtys tūkstančių rinkėjų sugadino balsavimo biuletenius. Sąmoningai tai darydami žmonės braukė partijų sąrašus ir kandidatų pavardes, raštu reiškė pasipiktinimą politikais. Negalutiniais duomenimis, per pirmąjį Seimo rinkimų turą beveik 77,9 tūkst. rinkėjų, arba 5,7 proc. visų atėjusiųjų pareikšti nuomonę vienmandatėse rinkimų apygardose, sugadino balsavimo biuletenius. Daugiamandatėje apygardoje negaliojančių biuletenių buvo mažiau – 4,23 proc., arba beveik 57,7 tūkstančio. 43,8 tūkst. rinkėjų, arba 3,23 proc. visų atėjusiųjų balsuoti, sugadino referendumo dėl naujos atominės elektrinės statybų biuletenius, dalį jų – sąmoningai.
Internete klaidžioja sugadinto referendumo biuletenio nuotrauka. Vietoj TAIP ir NE atominės elektrinės statyboms rinkėjas prirašė trečią variantą – „Venckienės deportacija“. Kitas rinkėjas perbraukė referendumo biuletenį ir parašė „Pavėjui!“ O keli humoro nestokojantys Kauno gyventojai biuleteniuose vietoj iškeltų politikų įrašė JAV filmų ir serialų žvaigždę Čaką Norisą (Chuck Norris). Politologo Liudo Zdanavičiaus manymu, sąmoningai biuletenius gadinantys rinkėjai taip išreiškė savo protestą. Kai kuriose valstybėse rinkimų dokumentuose numatoma galimybė balsuoti prieš visus kandidatus. Kadangi Lietuvoje to nėra, žmonės esą kitokiais būdais bando išreikšti poziciją, kad neturi iš ko rinktis. Pasak L. Zdanavičiaus, protestinis balsavimas sugadinant biuletenius paplitęs ne tik mūsų valstybėje. Nusivylę rinkėjai ir užsienyje panašiais būdais išreiškia savo nepasitenkinimą. „Į Seimą siūlytas ir Ch. Norrisas“. LIETUVOS ŽINIOS
Briedis dar miške ir nenušautas, tačiau grobio dalybos jau pamažu pajudėjo. Taip pagrindinės partijos elgiasi laukdamos antrojo Seimo rinkimų turo, kuris galutinai nulems, kokių spalvų koalicija valdys Lietuvą artimiausius ketverius metus. Nors trijų opozicinių partijų lyderiai, pasiryžę sudaryti valdančiąją koaliciją, viešai skelbia, kad pirmiausia derins programas ir idėjas, užkulisiuose jie jau pradėjo atsargiai skirstyti premjero, Seimo pirmininko ir ministrų kėdes. Beje, „darbiečių“, socialdemokratų ir „tvarkiečių“ vadovų pokalbiuose sutarta derėtis tik blaivia galva, nes kai kurie aukšti partijų veikėjai pirmosiomis dienomis po rinkimų šventė pernelyg audringai ir taip šiek tiek komplikavo politinius procesus. Rankų dar nenuleido ir valdantieji konservatoriai su liberalais. Nors kai kurie šių partijų vadovai pripažįsta, kad greičiausiai gali tekti trauktis į opoziciją, sėkmingai susiklosčius antrajam rinkimų turui jie neatmeta galimybės pakovoti dėl būsimos valdžios į savo pusę persivilioję ką nors iš dabartinio opozicinio trejeto. Akivaizdu, kad galutinę didžiųjų partijų rikiuotę nulems tebesitęsianti kova vienmandatėse apygardose. „Tarp politikų įžadų – derėtis blaivia galva“. LIETUVOS RYTAS
Antradienį Seimas pagaliau davė sutikimą atleisti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovą Žimantą Pacevičių iš pareigų pasibaigus jo kadencijai. Prieš beveik mėnesį to padaryti nepavyko, nes dauguma parlamentarų kažkodėl atmetė pirmąjį prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretą dėl STT vadovo atleidimo. Dabar, kai sprendimas pagaliau priimtas, Ž. Pacevičius kurį laiką STT vadovaus laikinai, nes šiandien jo kadencija formaliai baigiasi. Ką Ž. Pacevičius veiks toliau – kol kas neaišku. „Atėjo įstatymo numatytas laikotarpis, traukiuosi vien dėl pasibaigusios kadencijos. Ne dėl naujo darbo“, – antradienį aiškino jis. Svarbiausias klausimas – kas taps Ž. Pacevičiaus įpėdiniu? Kol kas minima tik viena pavardė, tai – dabartinis STT direktoriaus pirmasis pavaduotojas Saulius Urbanavičius. Į šias aukštas pareigas šį pavasarį jį paskyrė prezidentė D. Grybauskaitė. Prieš tapdamas vienu STT vadovų, S. Urbanavičius vadovavo Muitinės kriminalinei tarnybai. „STT vadą sutiko atleisti“. KAUNO DIENA
KULTŪRA
Valstybės kontrolė, atlikusi auditą, kaip universitetai organizuoja savo studijų programų rengimą ir vertinimą, nustatė nemažai trūkumų. 2007-2012 m. studijų programoms atnaujinti ir naujoms rengti buvo skirta 85 mln. litų. Valstybės kontrolė auditą atlikto Švietimo ir mokslo ministerijoje, Studijų kokybės vertinimo centre ir 13-oje atrinktų valstybinių universitetų. „Atlikę auditą nustatėme, kad programos rengtos, atnaujintos ir vertintos ne visada tinkamai. Universitetų ištekliai būtų panaudoti efektyviau, jeigu jie įvertintų darbo rinkos pokyčius ir mokslo pasiekimus ir sudarytų studijų programų rengimo ir atnaujinimo planus, siedami su finansavimo galimybėmis“, – teigė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. Valstybės auditoriai, be kita ko, nustatė, kad universitetai nesistemingai planuoja studijų programų rengimą ir atnaujinimą, kai kurios iš jų rengiamos nepagrindus poreikio. Tai patvirtino ir dauguma iš šešių apklaustų studentų atstovybių.
83 proc. studentų teigė, kad tam tikriems studijų moduliams trūksta dėstytojų, kad ne visi jie domisi mokslo naujovėmis, pateikia seną metodinę medžiagą. 67 proc. nurodė, kad trūksta reikiamos naujos literatūros. 33 proc. apklaustų studentų skundėsi, kad dėstomi dalykai dažnai dubliuojasi, nesuteikiama specifinių žinių. Švietimo ir mokslo ministerija, susipažinusi su Valstybės kontrolės audito išvadomis ir pastabomis, antrina valstybės auditoriams, esą jie nurodė tuos pačius trūkumus, kuriuos nuolat akcentuoja ir pati ministerija. Antradienį išplatintame pranešime spaudai švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė patikino, kad Valstybės kontrolės rekomendacijos netrukus bus įgyvendintos. Mat pavasarį pakoreguotas Mokslo ir studijų įstatymas jau sudaro sąlygas apibrėžti studijų kokybės priežiūros tvarką, o ši tvarka esą bus baigta rengti artimiausiu metu. Tačiau N. Putinaitė nepaaiškino, kodėl ministerija, pati teikusi įstatymo pataisą, jos įgyvendinimą vilkina jau daugiau nei pusę metų. „Universitetai rengia valstybei nereikalingus specialistus“. RESPUBLIKA
Nuolat į parodas kviečianti Lietuvos dailininkų sąjungos galerija „Meno parkas“ mini savo kūrybinės veiklos 15 metų sukaktį. Šiuo metu galerijoje vyksta rugsėjį startavęs projektas „Dialogai3“, skirtas atkreipti dėmesį į suniokotas, išpaišytas grafitų sienas Kaune. Kasmet „Meno parkas“ pristato 10-20, o kartais ir daugiau Lietuvos menininkų kūrybą įvairiose tarptautinėse parodose, daug dėmesio skiria leidybai. „Meno parkas“, išlikdamas vienas žinomiausių tarp Lietuvos galerijų, įnešdamas deramą indėlį į Kauno, Lietuvos ir užsienio kultūros gyvenimą, sugebėjo įrodyti, kad jo veikla vertinga. Daug ar mažai yra 15 metų, svarsto galerijos vadovas Arvydas Žalpys – „Meno parko“ išraiškos formos“. KAUNO DIENA
Antradienį Šiaulių universiteto bibliotekoje atidaryta paroda „Yes, Masaryk“, skirta pirmajam Čekijos prezidentui Tomašui Garikui Masarikui atminti. Atidaryme dalyvavo Čekijos ambasadorius Lietuvoje Radekas Pechas. Pristatydamas parodą R. Pechas atkreipė dėmesį į T. G. Masariko ryšį su Lietuva ir mūsų tautos šviesuliu, aušrininku Jonu Šliūpu. Čekijos ambasadoriaus pasakojimas susirinkusiuosius nukėlė į XX amžiaus pradžią, kai T. G. Masarikas ir J. Šliūpas buvo emigravę į Ameriką, kur, rūpindamiesi savo tautų reikalais, lankėsi pas tuometį JAV prezidentą Vudrou Vilsoną. „T. G. Masariko ir J. Šliūpo bičiulystė nenutrūko ir vėliau. Esu labai dėkingas Šiaulių universiteto docentui Simonui Strelcovui, kurio dėka tas ryšys buvo ištyrinėtas“, – sakė ambasadorius. J. Šliūpą ir T. G. Masariką siejęs ryšys buvo aptiktas Šiaulių universitete saugomame J. Šliūpo archyve, kurį Saulės miesto aukštajai mokyklai dovanojo aušrininko sūnus Vytautas Jonas Šliūpas. Čekija šiauliečiams nėra svetima. Pernai pasirašyta jungtinės veiklos sutartis tarp Šiaulių ir Pardubicių (Čekija) universitetų, abi aukštosios mokyklos keičiasi studentais ir dėstytojais. „Čekija iš arčiau“. RESPUBLIKA
TEISĖTVARKA
Į teisiamųjų suolą Vilniuje netrukus sės buvęs apygardos teismo teisėjas ir advokatė, jie – vyras ir žmona. Kyšininkavimu įtariamo buvusio Vilniaus apygardos teismo teisėjo Ryšardo Skirtuno žmona Tatjana bus teisiama greičiau nei jos vyras. 16 metų advokate dirbanti moteris kaltinama piktnaudžiavimu tarnyba ir bendrininkavimu klastojant dokumentą. Pareigūnai įtarimus pareiškė advokatei ir jos klientui M.S., kuriam T. Skirtun padėjo gauti fiktyvią pažymą apie nesamą ligą. Šių metų balandžio 10-ąją į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir prokurorų akiratį pateko ir T. Skirtun vyras teisėjas R. Skirtunas. Jis yra įtariamas paėmęs 30 tūkst. litų kyšį iš žmonos kolegos – advokato Vitoldo Petravičiaus – už palankų sprendimą jo kliento verslininko Laimono Jurgelevičiaus baudžiamojoje byloje. „Teis ir vyrą, ir žmoną“. LIETUVOS RYTAS
„Tobulėjantys“ sukčiai nebeapsiriboja elektroninių duomenų vilionėmis – šiomis dienomis Akmenės ir Radviliškio rajonų policijos pareigūnams pranešta apie sukčiavimus per socialinio tinklo svetainę „Facebook“. Į policiją kreipėsi pinigus praradęs radviliškietis. Jis pranešė per „Facebook“ sulaukęs prašymo suteikti finansinę pagalbą, ir nedvejodamas į nurodytą sąskaitą pervedė 590 litų. Supratęs apgavystę, vyras kreipėsi į policiją. Dėl sukčiavimo pradėtas ikiteisminis tyrimas, įtariamasis kol kas nenustatytas. Pirminiais duomenimis, sukčius pasinaudojo 31-erių D. K. vardu sukurta anketa ir jos duomenimis socialinėje svetainėje „Facebook“. Moters draugams ir pažįstamiems buvo išplatintas prašymas suteikti pagalbą. Analogiškas sukčiavimas praėjusią savaitę įvykdytas Akmenės rajone.
Gali būti, kad aferistai vėl surado naują būdą, kaip naudotis patiklių gyventojų pinigine ir sėkmingai lobti. Policija pataria atsargiai vertinti įvairias siūlomas paslaugas, prašymus, o ypatingai atsargiai reikėtų vertinti gautas žinutes, reikalaujančias padiktuoti slaptažodžius ar asmeninius duomenis. Per 8 šių metų mėnesius vien Šiaulių apskrityje dėl sukčiavimo užregistruota 214 nusikalstamų veikų, 18 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. „Sukčiai rado naują nišą“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Marijampolės teismas antradienį toliau nagrinėjo praėjusį pavasarį paauglį dviratininką pražudžiusio buvusio Šakių policijos patrulių būrio vado Vytauto Demeniaus bylą. Vakar teismas suteikė žodį nusikaltimo padarymu įtariamam V. Demeniui, tačiau jo atgaila teisme virto parodija. V. Demenius teismui pasakojo, ką prisimena iš gegužės 27-osios, kai suvažinėjo dviratininką ir pabėgo. Netoli Šakių, ties Valiulių kaimu, V. Demenius išgirdęs „kažkokį barkštelėjimą“ į savo automobilį. Sustojo, išlipo iš automobilio, bet nepastebėjo nieko, kas galėjo į jį atsitrenkti. Suskaldyto savo automobilio priekinio stiklo, apdaužyto automobilio taip pat nepastebėjęs. Ekspertai nustatė, kad į ta pačia kryptimi kelio pakraščiu važiuojantį dviratininką V. Demeniaus vairuojamas automobilis atsitrenkė 112 kilometrų per val. greičiu. Atliekant tyrimą dėl V. Demeniaus įvykdyto nusikaltimo, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams kilo įtarimų, kad V. Demeniui išsisukti galėjo padėti keli Šakių policijos pareigūnai. Tyrimas atskirtas iš šios bylos ir dar nebaigtas. „Paauglio žūtis policininko neslegia“. RESPUBLIKA
Pagal ELTĄ